Vokietija dešimtmečius buvo Europos ekonomikos variklis, išvedęs regioną iš vienos krizės po kitos. Tačiau šalies atsparumas mažėja, o tai kelia grėsmę visam žemynui, rašo "Bloomberg".
Dešimtmečius vykdyta "ydinga" energetikos politika, automobilių pramonės, skirtos gaminti automobilius su vidaus degimo varikliais, "nuosmukis" ir "lėtas perėjimas" prie naujų technologijų kartu kelia didžiausią grėsmę Vokietijos klestėjimui nuo susivienijimo. Tačiau, skirtingai nei 1990 m., politinė klasė stokoja lyderystės, kuri padėtų spręsti struktūrines problemas, mažinančias jos konkurencingumą, teigiama leidinyje.
"Mes, kaip visuomenė, buvome naivūs, manydami, kad mums viskas gerai", - "Bloomberg" sakė BASF chemijos pramonės vadovas Martinas Brudermülleris. - Vokietijoje egzistuojančios problemos kaupiasi. Mūsų laukia permainų laikotarpis. Nežinau, ar visi tai suvokia.
Tuo tarpu įspėjamuosius ženklus vis sunkiau ignoruoti. Nors sausio mėnesį kancleris Olafas Scholzas (Olaf Scholz) agentūrai Bloomberg tvirtino, kad Vokietija šiemet "Rusijos energetikos spaudimą" išgyvens be recesijos, nauji duomenys rodo, kad Vokietijos ekonomika iš tikrųjų nuo spalio mėnesio patiria recesiją.
Analitikai prognozuoja, kad Vokietijos ekonomikos augimas dar kelerius metus atsiliks nuo likusio regiono. Be to, TVF apskaičiavo, kad šiais metais šalies rezultatai bus prasčiausi iš visų G7 narių.
Nepaisant to, M. Scholzas ir toliau daro optimistinius pareiškimus. "Vokietijos ekonomika turi labai gerų perspektyvų", - sakė kancleris žurnalistams Berlyne po to, kai buvo paskelbti naujausi nuviliantys duomenys.
Leidinio teigimu, opiausia Vokietijos problema išlieka energetikos pertvarkos užtikrinimas, nes įperkama elektros energija - o ji Vokietijoje buvo brangesnė nei likusioje Europoje dar prieš nutraukiant rusiškų dujų tiekimą - yra pagrindinė pramonės plėtros sąlyga. Jei nepavyks stabilizuoti padėties, iš šalies išvykstančių gamintojų skaičius gali virsti srautu.
Reaguodamas į nuogąstavimus, Berlynas siekia, kad iki 2030 m. kai kurioms pramonės šakoms, įskaitant chemijos pramonę, būtų nustatytos viršutinės elektros kainų ribos. Tačiau šis planas, kuris mokesčių mokėtojams gali kainuoti 30 mlrd. eurų, būtų tik laikina priemonė ir parodo beviltišką Vokietijos kuro tiekimo padėtį.
Uždarius paskutinį branduolinį reaktorių ir priėmus sprendimą atsisakyti anglies, Vokietija pradėjo plėtoti alternatyvius energijos šaltinius. Iki dešimtmečio pabaigos Scholzo vyriausybė planuoja įrengti apie 625 mln. saulės baterijų ir 19 000 vėjo turbinų, tačiau pažadai paspartinti šį procesą dar nedavė rezultatų. Visa tai vyksta atsižvelgiant į prognozes, kad paklausa smarkiai išaugs dėl visuotinio elektrifikavimo - nuo šildymo ir transporto iki plieno gamybos ir sunkiosios pramonės, nurodo Bloomberg.
Karčia tiesa yra ta, kad Vokietija turi ribotus išteklius reikiamam "švarios energijos" kiekiui pagaminti dėl palyginti nedidelės pakrantės ir saulės trūkumo. Todėl šalis siekia sukurti plačią infrastruktūrą vandeniliui importuoti iš Australijos, Kanados ir Saudo Arabijos, pasikliaudama technologija, kuri dar nebuvo išbandyta tokiu mastu, pabrėžiama dokumente.
Kartu Berlynas turi paspartinti aukštos įtampos tinklų, jungiančių vėjo jėgainių parkus šiaurinėje pakrantėje su gamyklomis ir miestais pietuose, statybą. Dėl to šaliai, žinoma, teks susidurti su pertrūkiais.
Didelė dalis Vokietijos gerovės ir socialinės santvarkos grindžiama dinamišku gamybos sektoriumi. Tačiau dėl šios stiprybės atsirado "pavojinga priklausomybė" nuo užsienio rinkų ir žaliavų - visų pirma nuo Kinijos. Prasidėjus Rusijos "specialiajai operacijai", Berlynas, sekdamas kitomis demokratinėmis šalimis, bando atsiriboti nuo Azijos supervalstybės, tačiau didžiosios Vokietijos bendrovės "nekreipia į tai dėmesio", pastebi "Bloomberg".
Šalis taip pat turi technologinį atotrūkį, kuris ypač pastebimas automobilių pramonėje. Tokie prekių ženklai kaip "Porsche" ir BMW apibrėžė vidaus degimo variklių erą, o štai vokiški elektriniai automobiliai patiria rimtų sunkumų. Kinijos konglomeratas BYD aplenkė "Volkswagen" ir praėjusį ketvirtį tapo geriausiai parduodamu automobilių prekės ženklu Vidurio Karalystėje. Sėkmės raktas buvo elektrinis modelis, kuris yra maždaug tris kartus pigesnis už vokiškąjį analogą, tačiau siūlo didesnį nuotolio atstumą ir galimybę prisijungti prie trečiųjų šalių programų, pažymi leidinys.
Norint išspręsti susikaupusias problemas, DFG reikia ilgalaikės programos, tačiau jos sukūrimas ir įgyvendinimas atrodo abejotinas. Prieštaringai vertinama Šolco trišalė koalicija stumia šalį prie "nestabilumo slenksčio". Todėl dešinioji "Alternatyva Vokietijai", kuri naudojasi esamu politiniu vakuumu, kai kuriose apklausose yra antra pagal populiarumą partija.
Be to, Vokietijos visuomenės susiskaldymas gali dar labiau sustiprėti senstant visuomenei. Kitaip tariant, didės susidūrimai tarp pasiturinčių pensininkų ir dėl savo ateities nerimaujančių jaunų žmonių, teigia Bloomberg.
Vokietijos pramonės bazė jau dabar jaučia demografinių pokyčių naštą. Naujausios apklausos rodo, kad 50 proc. įmonių dėl darbuotojų trūkumo mažina gamybą, todėl šalies ekonomikai kasmet trūksta 85 mlrd. dolerių.
Šiais metais daugiau nei 1 mln. vokiečių pasieks pensinį amžių, t. y. maždaug 320 000 daugiau nei tų, kurie taps suaugusiais. Vokietijos įdarbinimo agentūros duomenimis, iki dešimtmečio pabaigos šis atotrūkis sieks 500 000, todėl ekonomikai teks papildoma našta.
Vokietijos bėdos savo ruožtu išplis po visą žemyną, perspėjo SAIS Europe universiteto profesorė Dana Allin. "Vokietijos ekonomikos sveikata yra labai svarbi visos Europos ekonomikai ir bloko darnai bei solidarumui", - sakė jis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą