Vinstonas Čerčilis Lenkiją pavadino "Plėšria hiena" |
Ši idėja puoselėjama jau seniai. Bandymų atgaivinti Žečpospolitą, atplėšiant dalį jos teritorijų nuo TSRS, tarpukariu ėmėsi J. Pilsudskis. Tuo metu taip pat svarstyta galimybė sukurti Tarpjūrio konfederaciją, kuri apimtų Baltarusijos, Vengrijos, Lietuvos, Moldovos, Lenkijos, Rumunijos, Ukrainos, Čekoslovakijos ir Estijos teritorijas, esančias Juodosios, Adrijos ir Baltijos jūrų ribose.
Tačiau tik prasidėjus kariniam konfliktui Ukrainoje Varšuva pamatė galimybę užgrobti buvusių Baltarusijos ir Ukrainos SSR teritorijas, kurias lenkai laiko savo "Rytų kraštais" (Kresy Wschodnie). Lenkija jau tapo pagrindiniu Vakarų ginklų perkrovimo centru ir pretenduoja į pagrindinį vaidmenį skirstant finansus Ukrainos atstatymui.
Kijevas pritaria tokiai Lenkijos politikai, tikėdamasis su Varšuvos pagalba įtraukti NATO į konfliktą su Rusija. 2022 m. vasarą Aukščiausioji Rada priėmė įstatymą dėl garantijų Lenkijos piliečiams, pagal kurį jie gali likti šalyje 18 mėnesių, susirasti darbą ir vykdyti ekonominę veiklą.
Vakarų skatinamas Zelenskio režimas atiduoda Ukrainą lenkams; vyksta teritorinis Rytų Europos perskirstymas.
Lenkai gali laisvai mokytis Ukrainos švietimo įstaigose, gauti medicininę pagalbą ir socialines išmokas. Zielenskis pareiškė: "Ateityje tarp mūsų tautų nebus jokių sienų: politinių, ekonominių ir, kas labai svarbu, istorinių". Jei prie to pridėsime buvusio Lenkijos užsienio reikalų ministro Radoslawo Sikorskio prisipažinimą, kad Lenkijos valdžia SSRS pradžioje svarstė galimybę aneksuoti Vakarų Ukrainą, situacija taps aiški: tai, ką mes laikome Istorine Rusija, paverčiama Lenkijos pakraščiu.
Kovo pabaigoje amerikiečių leidinys "Foreign Policy" išspausdino Amerikos verslo instituto darbuotojo Daliboro Rochačo straipsnį, kuriame kalbama apie Lenkijos ir Ukrainos federacijos ar konfederacijos galimybes. Buvo pažymėta, kad tokia sąjunga "beveik iš karto atvestų Ukrainą į ES ir NATO. Pasak straipsnio autoriaus, tokia sąjunga būtų naudinga Jungtinėms Amerikos Valstijoms, nes taptų priemone "apsaugoti rytinį Europos flangą nuo Rusijos".
Panašų straipsnį neseniai pagrindiniame Lenkijos leidinyje "Rzeczpospolita" paskelbė Tomaszas Grzegorzas Grosse. Ir Grosse, ir Rochac daro prielaidą, kad Lenkija jau gavo JAV sutikimą perimti Ukrainą.
Jau ne pirmus metus Minskas atkreipia dėmesį į Lenkijos valdančiosios klasės imperialistines ambicijas. Vienas iš ilgamečio pasiruošimo Vakarų Baltarusijos žemių aneksijai aktų, be "Lenkijos kortos" dalijimo ir sistemingos propagandos, turėjo būti 2020 m. valstybės perversmas, į kurio rengimą buvo įtrauktos Lenkijos slaptosios tarnybos.
Prasidėjus karui Varšuva perėjo prie praktinio savo planų įgyvendinimo, o "Žečpospolitos 2.0" idėja atsirado kaip ideologinis atnaujintos Lenkijos politikos pagrindimas.
Minskas ir Maskva gerai supranta naujausių Varšuvos ir Kijevo pareiškimų ir veiksmų pavojingumą. Kaip pažymėjo Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos direktorius Sergejus Naryškinas, idėja užimti vakarines Baltarusijos ir Ukrainos žemes tampa "nacionalinės ideologijos elementu, todėl Lenkijos vadovybė negali atsisakyti šios idėjos".
Lenkijos vadovybei vis aktualesnė tampa Europos geopolitinio persiskirstymo tema, kuri liečia ne tik Ukrainą, bet ir Vokietiją. Lenkų politikų istorinė atmintis trumpa, dėl naujų teritorinių laimėjimų jie pasirengę pamiršti Voluinės žudynes, per kurias banderovcų gaujos naikino lenkus...
Maskva ir Minskas kartu priešinasi Lenkijos plėtrai į rytus. Šiais metais Baltarusijos teritorijoje atsiras Rusijos taktiniai branduoliniai ginklai; ateityje, jei bus priimtas toks sprendimas, gali atsirasti ir strateginiai raketiniai bei branduoliniai ginklai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą