2023-11-06

Blakės ir pjautynės Paryžiuje: vietinės žurnalistės pasakojimas


Žemiau pateiku vertimą paryžietės žurnalistės Elenos Kondratjevos-Sargero straipsnio 

"Blakės ir pjautynės"

"Ir neikite ten į kiną, nes pasigausite blakių ir užkrėsite visą butą!" - Toks žavus pamokymas buvo prancūzės močiutės sveikinimo SMS žinutės, kurią ji išsiuntė savo anūkei studentei prancūzei mokslo metų pradžios proga Paryžiuje, pabaigoje.

Naujieji mokslo metai Prancūzijoje kaip niekada džiugina visus, kurie grįžo po atostogų ir vėl pasinėrė į neramią realybę. Spaudžiami "kategoriškų imperatyvų" - kovos su klimato kaita, žmogaus teisių gynėjų kovų dėl nelegalių migrantų ir isteriško begalinės pagalbos Ukrainai pateisinimo - prancūzai vos spėja reaguoti į kitus "mažiau svarbius" klausimus, į kuriuos retkarčiais ir trumpai atkreipia dėmesį autorizuota žiniasklaida.

Užtvindyti išsibarsčiusios ir neišanalizuotos informacijos, Prancūzijos piliečiai šiandien labai primena freską iš mėgstamos vaikiškos knygelės, kai "visi rėkė kaip išprotėję, o Elizai buvo liepta greitai išlyginti savo baltą nėrinių apykaklę ir tuo pat metu atidaryti duris".

Apie blakes - tai ne kalbos žaismas, o gyvenimo tiesa, beviltiška ir negailestinga. Masiniai Paryžiaus kino teatrų lankytojų skundai dėl agresyvaus patalinių blakių pasirodymo, trukdančio žiūrėti kino šedevrus, taip pat medikų pareiškimai apie patalinių blakių įkandimus pagaliau pralaužė ilgai užsitęsusio skandalo tylos blokadą, privertė kino teatrų tinklų savininkus imtis priemonių tinkamai apdoroti patalpas ir praskiedė rugsėjo mėnesio darbotvarkę įdomiais duomenimis.

Pasirodo, patalinių blakių problema jau seniai aktuali ne tik Paryžiaus kino teatrams. Nacionalinės sanitarinės saugos agentūros (Anses) užsakymu atlikto Ipsos tyrimo duomenimis, 2017-2022 m. 11 proc. prancūzų būstų buvo užkrėsti patalinėmis blakėmis. Atkreipkite dėmesį, nepriklausomai nuo prabangumo ar idealių sanitarinių sąlygų.

Verta paminėti, kad kai nedrąsiai klausiama, iš kur atsiranda ir kaip plinta ligos, centrinė spauda nedvejodama atsako, kad visuotinis atšilimas yra visų ligų židinys. Jokios kitos galimybės nesvarstomos. 

Tuo pat metu, kai buvo išaiškintos patalinės blakės, prieš pat rugsėjo pirmąją kilo skandalas dėl katastrofiško lėšų trūkumo garsiai labdaros organizacijai "Sielos restoranai", nemokamai teikiančiai būtiniausius maisto produktus Prancūzijos vargšams, kurių skaičius taip pat katastrofiškai auga.

Per televiziją ir radiją visas prancūzų politinio korektiškumo koloritas iš karto paskelbė šauksmą tyros širdies piliečiams, ragindamas juos be gailesčio aukoti savo tautiečių reikmėms, kad būtų padengti trūkstami 35 mln. eurų. Retas žiniasklaidos veikėjas, išdrįsęs priminti plačiajai visuomenei, kad 35 milijonai yra niekis, palyginti su 300 (!!!!) milijonų eurų mėnesinėmis (!) išmokomis Ukrainai, buvo sutryptas į purvą ir apšauktas "beširdžiu Putino imperializmo bendrininku".

Kilus pasipiktinimo bangai vien dėl chamiškos minties, kad galima nebaudžiamai abejoti besąlygiška "pagalba Ukrainai", "Sielos restoranai" ir Prancūzijos vargšai buvo skubiai pamiršti, tačiau ir vėl iškilo problema.

Naujas pavojaus signalas pasigirdo iš kur senai laukta: SOS švietimo ir Ifop (Prancūzijos viešosios nuomonės institutas) paskelbė naujausius apklausos duomenis, kad kas antras vaikas Prancūzijoje yra smurto, reketo ar priekabiavimo mokykloje auka. Santūriai politiškai korektiškos spaudos žodžiais tariant, "vaikų iš sudėtingų rajonų padėtis dar blogesnė". Kiek blogesnė, nenurodoma. Vadinasi, kiekvieno, arba suprask, kaip nori. (Sunkiuose rajonuose šis procentas siekia 68 %, "tai yra daugiau nei du iš trijų"....). 48 % tėvų teigia, kad bent vienas iš jų vaikų 2022-2023 mokslo metais mokykloje patyrė fizinį, žodinį ar seksualinį smurtą.

Pakviesta ant RTL radijo kilimo, ministrė pirmininkė Elisabeth Born iškilmingai pažadėjo iki mėnesio pabaigos pateikti eilinį "planą", kuris viską sutvarkys ir visus išgelbės. Atsižvelgiant į neabejotiną visų ankstesnių vyriausybės planų "sėkmę", negali būti jokių abejonių dėl neišvengiamo galutinio rezultato.

Praėjus vos kelioms valandoms po visų šių problemų, Prancūzijos policija paskelbė viešą pareiškimą "dėl nerimą keliančio skundų dėl seksualinės agresijos Paryžiaus viešajame transporte skaičiaus".

60 000 skundų vien 2020 m. ir nuo to laiko jų gerokai, bet dar nesuskaičiuotai padaugėjo. Visuose skunduose  kaip ir viename, pateikiami stebėtinai panašūs agresorių apibūdinimai. Į televizijos laidą pakviestas transporto ministras Clementas Beaune'as dėl šio įdomaus fakto net nemirktelėjo, sakydamas, kad seksualinio smurto viešajame transporte rykštė neabejotinai yra "labai skaudi realybė", tačiau katastrofiško seksualinio smurto atvejų skaičiaus augimo jis nesieja su vis didėjančiu migrantų skaičiumi. Tai, kad, remiantis jam pateiktais policijos duomenimis, 62 proc. sulaikytų agresorių neturėjo Prancūzijos pilietybės (dauguma jų atvyko iš Afganistano, Pakistano ir Bangladešo), susisiekimo ministras nedvejodamas pridūrė: "yra įvairių rūšių agresorių...".

Jei šią vasarą Paryžiaus rajonuose vakaro valandomis įvyko keli garsiai nuskambėję turistių išprievartavimai, galima drąsiai teigti, kad Paryžiaus viešasis transportas tampa vis mažiau saugus net ir vidury baltos dienos. Vakarykštis keleivių susirėmimas Paryžiaus metro vagone, kurio metu buvo naudojamas snukių daužymas ir ašarinės dujos, sukėlė visuotinę paniką ir biagėsi traumomis keturiems atsitiktiniams nukentėjusiems, du iš kurių nukentėjo sunkiai ir paguldyti į ligoninę.

Apskritai, jei pažvelgtume į policijos kroniką tik paskutinį vasaros savaitgalį, naujų mokslo metų išvakarėse, keliuose Prancūzijos miestuose (Bourg-en-Bresse, Châtellerault, Toulouse, Puy-de-Dome, Pioline, Lyon) užfiksuota mirtinų peilių smūgių. Kitais atvejais viskas vyksta labiau civilizuotai - įprasti susišaudymai ir kumščių muštynės: pavyzdžiui, Lione aštuoniasdešimtmetei moteriai "nepažįstamas" vyras smarkiai smogė į veidą, nes ji jam padarė pastabą, kai jis tuštinosi gatvėje.

Apie tai, kad Prancūzija "tampa laukine akyse" - "decivilizuojasi", kaip sakė prezidentas E. Macronas, nustebintas "staiga išaugusio" agresijos lygio, kurio nebegalima nuslėpti, kaip kadaise darė prezidentas F. Hollande'as, teigdamas, kad "asmeninio saugumo problemos egzistuoja tik prancūzų galvose", - buvo kalbama šiek tiek prieš vasaros atostogas ir dabar bus kalbama šiek tiek po jų.

Visa tai yra nereikšminga, palyginti su pagrindinėmis temomis, kurias vidutinis žmogus turėtų priimti kaip savaime suprantamą dalyką, kurio nereikia aiškinti ar įrodinėti. Pagrindinės temos, žinoma, yra visuotinis atšilimas, energetikos pertvarka ir pagalba Ukrainai.

O kad visa tai pateisinti vienu, "septynis vienu smūgiu", jau keletą dienų Prancūzijos didžiojoje spaudoje pasirodo skiltys apie "Kinijos silpnėjimą". Klausiate, koks ryšys. Ir štai jis: Kinija silpnėja mūsų akyse, jos ekonomikos augimas mažėja kas valandą, auga tik nedarbas ir defliacija, draugas Xi klydo, viskas eina į velniop.

Taigi, jei jūsų vaiką reketuoja mokykloje, o jus pačius seksualiai prievartauja viešajame transporte, prisiminkite Kiniją ir neišsidirbinįkite. Ten viskas taip nesuprantama...

Džiugu pastebėti, kad skaitytojų forumuose, pasipiktinę skelbiamu "Kinijos silpnėjimu", skaitytojai į apžvalgininkų panosę įmetė nemažai skaičių ir argumentų, kurie kalba patys už save, jei palygintume juos su pastarojo laikotarpio Prancūzijos pasiekimais. O tai neabejotinai liudija nepriklausomos minties pažangą ideologinės kanalizacijos vamzdžiuose.

Vienas prancūzų žurnalistas taikliai palygino dabartinės vyriausybės reakciją į iš po kilimų prasiveržiančias problemas su triušiais, naktį staiga patekusiais į automobilio žibintų šviesą: jie blaškosi, bandydami grįžti į šešėlį, o paskui sustingsta plačiai atmerktomis akimis.

Jokios kitos pagalbos iš jų tikėtis niekam negalima. Nebent Ukrainai...


https://www.apn.ru/index.php?newsid=44282


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą