Kai kuriose Vokietijos žemėse daugiau nei 70 proc. socialinės paramos gavėjų yra migrantai arba jų kilmės asmenys, rodo nauji duomenys.
Vokietijos socialinės rūpybos sistemą smukdo vis didėjantis imigrantų skaičius - šalies Federalinės užimtumo agentūros duomenys rodo, kad daugiau nei šeši iš dešimties galinčių dirbti socialinės rūpybos gavėjų yra migrantai.
Šalies gerovės sistema, kadaise vadinta Hartz IV, o dabar pervadinta piliečių pinigais ("Bürgergeld"), dabar atitenka šalies migrantams, nors jie sudaro nedidelę visų Vokietijos gyventojų dalį. Kai kuriose Vokietijos žemėse jiems tenka daugiau kaip 70 proc. visų socialinės paramos pinigų tuo metu, kai visoje šalyje mažinamos paslaugos ir išmokos vokiečiams.
Vokietijos naujienų portalo NIUS duomenimis, iš viso 62,6 proc. visų socialinės paramos gavėjų yra migrantai, o 15-25 metų amžiaus grupėje šis skaičius siekia 71,3 proc.
Heseno žemėje, kurioje įsikūręs Frankfurtas, 76 proc. socialinės paramos gavėjų yra migrantai. Badeno-Viurtembergo žemėje 73,7 proc. yra migrantai, Hamburge - 72,3 proc., Bavarijoje - 64,4 proc., o Berlyne - 67,8 proc. Didžiojoje daugumoje žemių ši dalis viršija 50 proc. Tik rytinėse Vokietijos žemėse, kurios istoriškai buvo daug skurdesnės ir kuriose gyvena daug mažiau migrantų, ši dalis yra mažesnė nei 50 proc. Meklenburge-Pomeranijoje migrantų dalis yra mažiausia - 29,2 proc.
Alternatyva Vokietijai, kuri ragino vykdyti masinius deportavimus, kad padėtų taupyti Vokietijos biudžetą, remdamasi šiais duomenimis rodo, kad dabartinės kairiųjų liberalų vyriausybės požiūris į migraciją yra nesėkmingas.
"Kelių pastarųjų dešimtmečių migracijos politika katastrofiškai žlugo", - sakė AfD parlamento narys Renė Špringeris (René Springer), kuris taip pat atlieka politikos atstovo spaudai pareigas. "Dabar reikia imtis griežtų priemonių, kad sustabdytume tolesnę imigraciją į mūsų socialines sistemas".
Pasak jo, tai reiškia, kad Vokietijai reikia "užtikrinti visišką sienų apsaugą ir nepriimti prie mūsų nacionalinių sienų, nuosekliai deportuoti ir nuo šiol prieglobsčio prašytojams ir pabėgėliams mokėti tik išmokas natūra, o ne grynaisiais pinigais".
Galbūt didžiausią nerimą kelia tai, kad dauguma šių migracijos kilmės pašalpų gavėjų iš tikrųjų gimė šalyje. Tai reiškia, kad jie gali būti Vokietijos piliečiai, kalbantys vokiškai, bet vis tiek negali arba nenori dirbti.
Šie duomenys dar labiau išsklaidys argumentus, kad migrantai reikalingi Vokietijos pensijų sistemai paremti ir šalies darbo vietoms užpildyti. Vietoj to migrantai renkasi tiesiog nedirbti ir gausiai renkasi socialines pašalpas.
Be to, beveik 60 proc. migrantų nedirba ilgiau nei metus, o tai yra blogas ženklas, kad ši gyventojų dalis ateityje integruosis į darbo rinką.
Ankstesni duomenys rodo, kad vien 2023 m. Vokietija migrantams turėtų išleisti milžinišką 36 mlrd. eurų sumą tuo metu, kai infliacija ir nedarbas auga.
Video:
https://rumble.com/v2r5j1i-germany-hits-recession-under-left-liberal-government.html
Šaltinis:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą