Vokietijos vyriausybė mano, kad Ukrainai pralaimėjus karą su Rusija, iš šalies masiškai bėgs iki dešimties milijonų migrantų, ypač į Vokietiją, kurios prieglobsčio sistema jau dabar trūkinėja dėl pastarąjį dešimtmetį vykdytos atvirų sienų politikos.
Berlynas tikisi, kad Rusijos pergalės atveju šalį paliks dar maždaug dešimt milijonų žmonių, kurių didžioji dauguma vyks į Vakarų Europos šalis, teigiama laikraščio pranešime, kuriame cituojami parlamento ir saugumo tarnybų šaltiniai.
Tačiau kai kurie įspėjo, kad, remiantis šiais skaičiavimais, gali būti sumenkinama, kiek ukrainiečių ieškos gyvenimo kitose šalyse, o migracijos tyrėjas Geraldas Knausas laikraščiui "Welt am Sonntag" teigė, kad šis skaičius gali būti nepakankamas: "Jei Ukraina pralaimėtų karą, į ES galėtų atvykti daug daugiau nei dešimt milijonų pabėgėlių. Tai jau dabar yra didžiausias pabėgėlių judėjimas Europoje nuo XX a. ketvirtojo dešimtmečio.
"Yra didelis skirtumas, palyginti su masiniu pabėgimu dėl karo Sirijoje. Dabar Turkija uždarė sieną su Sirija ir pastatė sieną. ES to nepadarys Ukrainos atžvilgiu. Taigi, jei [Europa] nenori, kad pabėgėlių skaičius didėtų, dabar ji turi padėti Ukrainai laimėti jos gynybinį karą."
Bundestago parlamento narys Roderichas Kiesewetteris, atstovaujantis centristinei Krikščionių demokratų sąjungai (CDU), pridūrė: "Jei nepakeisime paramos Ukrainai strategijos, blogiausias scenarijus - masinis pabėgimas iš Ukrainos ir karo išplitimas į NATO šalis - bus daug labiau tikėtinas. Tuomet dešimt milijonų pabėgėlių būtų menkas skaičius".
JT Pabėgėlių agentūros (UNHCR) duomenimis, nuo Rusijos invazijos į Ukrainą iš šalies pabėgo daugiau kaip šeši milijonai žmonių, dar milijonai žmonių buvo priversti palikti savo namus ir šalies viduje.
Vokietija yra viena iš pagrindinių Ukrainos pabėgėlių krypčių - nuo 2022 m. į Vokietiją persikėlė apie 1,1 mln. Ukrainos piliečių, o šis skaičius tarp Europos valstybių nusileidžia tik Lenkijai.
Be to, į šalį ir toliau plūdo nelegalių migrantų bangos: 2023 m. Vokietijos teisėsauga užfiksavo apie 127 000 "neleistinų įvažiavimų" - tai didžiausias skaičius nuo 2015 m. Europos migrantų krizės.
Pasak Vokietijos policijos sąjungos pirmininko Heiko Teggatzo, šiuo metu šalyje nelegaliai gyvena daugiau kaip 350 000 migrantų, kurie neturi jokių perspektyvų būti deportuoti, nes kanclerio Olafo Scholzo kairiųjų vyriausybė vangiai vykdo teisėsaugos reikalavimus. Rugsėjo mėnesį Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris pripažino, kad dėl to, be teisėtai atvykstančių prieglobsčio prašytojų, šalies sistema pasiekė "lūžio tašką".
Nors Europa ir kitos Vakarų šalys atvėrė vartus nuo karo bėgantiems ukrainiečiams 2022 m., vyravo bendra prielaida, kad jie dažniau nei migrantai iš Artimųjų Rytų ir Afrikos grįš namo.
Tačiau praėjusių metų liepą Vokietijos federalinės migracijos ir pabėgėlių tarnybos ir Federalinio gyventojų tyrimų instituto atliktas tyrimas parodė, kad 44 proc. ukrainiečių, atvykusių nuo karo pradžios, norėtų likti Vokietijoje "visam laikui" arba bent jau "dar kelerius metus". Priešingai, tik 31 proc. teigė, kad norėtų grįžti namo.
Naujesnė apklausa, kurią rugsėjo mėn. atliko organizacija "Pathfinders" Kanadoje, parodė, kad 90 proc. ukrainiečių pabėgėlių norėtų likti Kanadoje. Net jei karas baigtųsi, apie 79 proc. teigė, kad vis tiek norėtų likti Kanadoje, o tai rodo, kad ukrainiečių diaspora galimai vis labiau vengia grįžti namo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą