Osakoje, Japonija,
birželio 28-29 dienomis vyko galingiausių dvidešimties pasaulio
valstybių lyderių susitikimas. Jo metu kai kurie forumo dalyviai,
atstovaujantys ES, liguistai sureagavo į renginio išvakarėse
leidiniui „The
Financial Times” duotą Rusijos prezidento Vladimiro Putino
interviu, tiksliau, į jo postulatą apie „liberalios
idėjos pabaigą”, kuria paremta patyrusi fiasco Vakarų valstybių
imigracijos ir homoseksualizmo propagandos politika.
Mano nuomonė dėl
imigracijos ir homoseksualizmo propagandos pilnai sutampa su
Valadimiro Putino nuomone, todėl aš su įdomumu išverčiau iš rusų
kalbos Putino interviu „The
Financial Times” fragmentą, o taip pat fragmentą Rusijos lyderio
spaudos konferencijos, kuri buvo surengta Dvidešimtuko susitikimui
pasibaigus. Čia pateikiu ir minėtų renginių video.
Rusijos
prezidento Vladimiro Putino puslapyje Kremlin
paskelbtas pilnas leidiniui „The
Financial Times“ 27 birželio
dieną duotas jo interviu, kuriame jis kalbėjo ir apie Liberalios
idėjos pabaigą.
V.Putinas: 1:13:30 (…) Kas vyksta
Europos valstybėse? Atotrūkis valdančiųjų elitų nuo tautų. Tai
visiškai akivaizdu – atotrūkis tarp elitų interesų ir interesų
absoliučios daugumos gyventojų.
Žinoma, mes visada turime apie tai
galvoti. Ir viena iš mūsų užduočių čia, Rusijoje, yra tai, kad
niekada nepamiršti, kur slypi prasmė funkcionavimo ir egzistavimo
bet kurios valdžios – tame, kad žmonėms sukurti stabilią,
normalią, saugią ir prognozuojamą gyvenimą, tik su gerėjimo
prognoze.
Yra šiuolaikinė taip vadinama
liberali idėja, ji, aš manau, galutinai pasibaigė. Dėl kai
kurių jos elementų mūsų vakarų partneriai prisipažino, kad kai
kurie jo elementai tiesiog nerealistiški: multikultūralizmas ir
taip toliau. Kai prasidėjo problema su migracija, daugelis
pripažino, kad taip, tai, tenka apgailestauti, nedirba, ir reikėtų
prisiminti vietos gyventojų interesus. Nors suprantama, reikia
galvoti apie tuos žmones, kurie pateko į sunkią padėtį, sunkioje
gyvenimo būklėje dėl įvairių politinių priežasčių jų
šalyje. Puiku, bet kaip su interesais savo gyventojų, kai kalbama
ne apie du, tris, dešimtis žmonių, o kalbama apie tūkstančius,
apie šimtus tūkstančių žmonių, kurie atvyksta į Vakarų
Europos šalis?
Žurnalistas: Angela Merkel padarė
klaidą?
V.Putinas: Kardinalią klaidą. Štai
dabar galima tą patį Trampą kritikuoti kiek patinka už jo norą
pastatyti sieną tarp Meksikos ir JAV. Gali būti, tai per daug,
nežinau. Tikriausiai, gali būti, aš nesiginčiju. Bet juk kažką
jis [Trampas] turi daryti su šituo migrantų srautu, su srautu
narkotikų jis kažką turi daryti?
Niekas nieko nedaro. Tai blogai, tai
blogai, bet pasakykite: kas tuomet gerai? Ką reikia daryti? Niekas
juk nieko nesiūlo. Aš dabar nekalbu, kad reikalinga siena ar reikia
5 procentais kiekvienais metais kelti tarifus ekonominiuose
santykiuose su Meksika, aš to netvirtinu, bet kažką reikia daryti,
ir jis nors kažko ieško.
Kur aš kreipiu? Žmonės, kurie dėl
to sunerimę, eiliniai JAV piliečiai, žiūri, kalba: štai
šaunuolis vaikinas, nors kažką daro, nors kažką siūlo, ieško
sprendimo.
O šita liberali idėja, dabar
aš nekalbu apie šios liberalios idėjos nešiotojus, bet
nešiotojai nieko nedaro. Kalba, kad taip reikia, taip gerai. O kas
gero? Jiems gerai, jie sėdi patogiuose kabinetuose, o tiems, kas
susiduria su tuo tiesiogiai kiekvieną dieną Techase arba Floridoje,
- jiems nelabai, pas juos iškils savo problemos. Kas apie juos
pagalvos?
Taip pat Europoje. Aš su daugeliu
kolegų kalbėjau dėl to, bet niekas nesako. Kalba, kad ne, mes
negalime vykdyti griežtesnės politikos todėl kad ir todėl kad.
Kodėl? Todėl, nežinau kodėl. Įstatymas toks. Tai pakeiskite
įstatymą.
Pas mus juk irgi nemažai problemų
šioje sferoje. Mes turime atviras sienas su buvusios Tarybų
Sąjungos respublikomis, bet jie nors vis tik rusiškai kalba,
suprantate? Ir tai mes imamės darbų, tam tikrų žingsnių, kad
įvesti tvarką šioje sferoje, net Rusijoje. Mes dirbame šalyse, iš
kur atvyksta šie migrantai, mes ten rusų kalbos imame mokyti ir čia
su jais dirbame. Kai kur sugriežtiname įstatymus: jei atvažiavai į
šalį, prašom, gerbk šalies įstatymus, jos papročius, kultūrą,
ir taip toliau.
Tai yra pas mus taip pat ne viskas
paprasta, bet mes darome, nors stengiamės, dirbame šia kryptimi.
Bet šita liberali idėja numato, kad išviso nieko nereikia
daryti. Žudyk, plėšk, prievartauk – tau nieko, nes tu
migrantas, reikia ginti tavo teises. Kokias teises? Pažeidei –
gauk už tai bausmę.
Todėl pati ši idėja save paneigė,
ir ji prieštarauja daugumos gyventojų interesams.
Po to tradicinės vertybės. Aš
nenoriu nieko įžeisti, suprantate, mus ir taip daro homofobais ir
taip toliau. O mes nieko neturime prieš netradicinės seksualinės
orientacijos žmones. Duok dieve sveikatos, tegul taip gyvena, kap
skaito reikalingu. Bet kai kurie dalykai mums atrodo pertekliniai.
Kas liečia vaikus, prigalvojo, aš
nežinau, ten jau penkias ar šešias lytis. Aš net negaliu jų
atsiminti, aš nežinau, kas tai yra. Nors tebūnie visiems būna
gerai, mes neturime nieko prieš. Bet negalima dėl to pamiršti
kultūros, ir tradicijų, ir tradicinės šeimos normų, pagal
kurias gyvena milijonai vietinių guventojų. (…)
Birželio 29 dieną
Osakoje po „Dvidešimtuko susitikimo“ vykusioje spaudos
konferencijoje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vėl kalbėjo
apie Liberalios idėjos pabaigą.
Žurnalistas (28:23):
Jūs jau paminėjote Jūsų interviu „The Financial Times.“ Jį
taip plačiai citavo ir jis sulaukė plataus aptarimo, ypač dėl
Jūsų požiūrio į liberalią idėją. Buvo tų, kas su tuo
sutinka, tie, kas su tuo nesutinka, net žinomas dainininkas Eltonas
Džonas su jumis ginčijosi, apkaltino jus dviveidiškumu. Kalbėjo
apie tai interviu ir čia, susitikime, jei neklystu, Tuskas,
Junkeris, Makronas, savaip, su jumis apie tai net kalbėjo.
Štai Jums asmeniškai kiti politikai,
kiti lyderiai reiškė savo nuomonę, palaikė Jus ar, priešingai,
ginčijosi su Jumis dėl liberalios idėjos?
V.Putinas: Atvirai pasakius, man buvo
didelis netikėtumas, kad šis interviu – iš tikrųjų aš jį
skaičiau įprastiniu, darbiniu, kaip man atrodė, aš nieko naujo
nepasakiau – iššaukė iš tiesų tokį susidomėjimą. Kai kurie
kolegos, dabar nevardiniu pavardžiui, iš tiesų aptarinėjo su
manimi temas, kurios ten iškeltos. Kažkas pilnai palaikė, kažkas
oponavo ir ginčijosi. Taip, tikrai, tai buvo.
Suprantate, kame reikalas? Jei grįžti
prie „dvidešimtuko“ – tai pas mus gi ekonomikos forumas.
Žiūrėkite, ten [interviu] buvo iškelti klausimai apie liberalią
politiką, požiūris į migraciją ir taip toliau. Bet ekonomikos
srityje ginčai vyksta tarp Kinijos Liaudies Respublikos ir Jungtinių
Amerikos Valstijų dėl prekybos klausimų. Kinija kaltinama tame
skaičiuje dėl pramonės subsidijų.
Bet jeigu mes norime svarstyti
pramonės subsidijų problemą, imkime tuomet svarstyti žemės ūkio
subsidijų problemą, kurios plačiai naudojamos Europos Sąjungos.
Jei ir toliau bus tęsiama tokia politika, kuriai esant bus uždaryta
rinka žemės ūkio produkcijos, arba santykinai kalbant, uždaryta
prekėms iš besivystančių šalių, tai tuomet kyla klausimas: kaip
vystyti šių šalių ekonomiką?
Kyla klausimas: kaip mums išblokuoti
diskusijas PPO rėmuose ir ar ne geriau dalį šių subsidijų
nukreipti besivystančių šalių žemės ūkio palaikymui, kad
užtikrinti ten darbo vietas? Ko nori mūsų kolegos? Atidaryti
rinką prekėms, kurios gali tuo atveju atsirasti, ar atidaryti
sienas migrantams? Bet kažką teks daryti: ar vieną, ar kitą.
Aš interviu apie tai iš dalies kalbėjau.
Yra ir kiti klausimai, surišti su šia
liberalia idėja. Ji gi daugiabriaunė, ši idėja, aš
nesiginčiju dėl jos patrauklumo visumoje, bet ta pati migracija,
apie kurią aš pasakiau... Jūs suprantate, kaip galima
įsivaizduoti, kuomet kai kuriose Europos valstybėse tėvams sako:
mergaitės neturi vaikščioti į mokyklą su sijonais dėl saugumo.
Kas tai yra? Paklausykite, žmonės gyvena savo valstybėje, savo
kultūrinėje terpėje. Kas tai? Kodėl reikia pasiekti tokią
būseną? Štai apie ką aš kalbėjau.
Yra aiškus perlenkimas, mano požiūriu,
jis glūdi tame, kad štai šita liberali, santykinai kalbant,
idėja ima ėsti pati save. Milijonai žmonių gyvena savo
gyvenimą, o tie, kurie stūmia šitas idėjas, jie tarytum gyvena
savo paradigmoje – štai apie ką aš kalbėjau. Man atrodo, čia
nėra nieko tokio ypatingo, ko aš nekalbėčiau anksčiau.
Arba štai Jūs prisiminėte Eltoną
Džoną. Aš jį labai gerbiu, jis genialus muzikantas. Iš tiesų
jis gi važinėja pas mus, be to mes su malonumu jo visi klausome.
Manau, kad jis klysta. Aš čia nieko neperlenkiau, pas mus iš
tikrųjų labai subalansuoti santykiai su LGBT bendruomene. Realiai
ramūs, absoliučiai nešališki.
Mes turime įstatymą, už kurį
mums visi prikaišioja, – tai įstatymas dėl draudimo
homoseksualizmo propagandos nepilnamečiams. Bet paklausykite,
leiskime žmogui užaugti, tapti suaugusiu, o tuomet nuspręsti, kas
jis toks. Palikite vaikus ramybėje. Dabar ko tik nėra! Aš tame
interviu irgi kalbėjau: prigalvojo penkias ar šešias lytis –
transformeriai, tran... Aš nesuprantu net, kas tai tokio,
suprantate. Duok dieve visiems sveikatos.
Problema ne tame, problema tame, kad
dalis visuomenės pakankamai agresyviai primeta savo požiūrio tašką
absoliučiai daugumai. Reikia būti labiau lojaliems vienas kitam,
labiau atvirais ir skaidriais, nieko aš čia nepasakiau neįprasto.
Reikia gerbti visus, tai tiesa, bet negalima jėgos metodais primesti
savo požiūrio tašką. O juk šie atstovai taip vadinamos
liberalios idėjos, jie juk pastaruoju metu tiesiog spaudžia,
mokyklose tiesiog diktuoja būtinybę tam tikro taip vadinamo
seksualinio auklėjimo. Tėvai nenori – juos už tai vos ne į
kalėjimą sodina. Štai apie ką aš kalbėjau.
Mes juk matome, kas vyksta. Juk
klausimas buvo surištas su tuo, kaip mes vertiname situaciją, mano
nuomone, šalyse pas kai kuriuos mūsų partnerius. Taip, žmonėms
tai gerokai įgriso, tame, tarp kitko kalbant, ir gali būti Trampo
fenomenas, kuomet jis nugalėjo rinkimuose, tame slypi priežastis
nepasitenkinimo žmonių daugelyje Vakarų Europos valstybių, kada
jie išeina į gatves.
Štai kame čia klausimas, o visi ieško
priežastis šituose įvykiuose kažkur šalyje, bando dar Rusiją
apkaltinti tame, kas ten vyksta. Mes tai čia prie ko? Taip, vyksta
kažkokia polemika pas mus informacinėje sferoje, mes išsakėme
savo požiūrio tašką. O jie to nedaro, ar ką? Daro, žinoma,
nuolatos. Mes netriukšmaujame, nekeliame isterijos dėl to, kad jie
nuolatos kišasi į mūsų reikalus, nors kišimasis vyksta kasdieniu
režimu. Bet tai tai susiklostė, tenka apgailestauti, tarptautinių
santykių praktika. Geriau to nebūtų. Bet giluminės priežastys
yra, bet jų nenori pripažinti. Aš apie tai ir pasakiau. Nieko
naujo, man atrodo, aš ir nesuformulavau, nes apie tai kalbėjau jau
daug kartų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą