Praėjusį šeštadienį Brandenburgo krašto Senzigo miestelio Königs Wusterhausen policija pranešė, kad žuvo visi penkių asmenų šeimos nariai. Tyrėjų teigimu, likus trims savaitėms iki Kalėdų tėvas nušovė visą šeimą, o paskui ir save. Kas gali vykti tokio žmogaus galvoje, koks beviltiškas jis turi būti? Kas skatina žmogų taip elgtis? Šaudyti savo vaikus. Ar girdite jų šauksmus prieš nuspausdami gaiduką? - klausia klausia Felix Krautkrämer portale Jungefreiheit.
Žiniasklaidos duomenimis, 40-metis profesinės mokyklos mokytojas paliko atsisveikinimo raštelį, kuriame nurodė savo siaubingo poelgio motyvą: Baimė patekti į kalėjimą. Baimė prarasti vaikus. Priežastis: jis suklastojo savo žmonos, taip pat 40 metų amžiaus, skiepijimo pažymėjimą. Apie tai sužinojo jos darbdavys. Dabar iškilo grėsmė, kad visa ši byla iškils į viešumą.
Kokio dar spaudimo norite? - rašo Krautkrämeris. Jo nuomone, „visa tai nėra priežastis žudyti ir nusižudyti. Niekas nepateisina tokio veiksmo. Be abejo, lemiamą vaidmenį vaidina ir kiti aspektai, pavyzdžiui, depresija ir gyvenimo nuovargis. Vis dėlto šis tragiškas Brandenburgo atvejis turėtų mus paskatinti susimąstyti.
Sustoti, kai kalbama apie tai, kaip politikai, žiniasklaida ir visuomenė, kaimynai, draugai ir giminaičiai, galiausiai visi mes elgiamės su tais, kurie dėl kokių nors priežasčių atsisako skiepytis nuo koronaviruso.
Kaip toli reikėtų pasukti eskalacijos sraigtą, kad norintys skiepytis galiausiai pasiduotų vis didesnių apribojimų ir suvaržymų naštai ir pasiskiepytų? Kur yra riba ir kada ji peržengiama? Didėjantis spaudimas automatiškai nepadeda pasiekti norimos sėkmės. Kai kurie žmonės dėl to net palūžta.“
https://jungefreiheit.de/debatte/kommentar/2021/tragoedie-von-senzig-zeit-innezuhalten/
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą