„…Praėjus
55 metams dažniausiai girdima – Holokausto problema, kurią
ypatingai eskaluoja žydų ortodoksai. Neįmanoma įsivaizduoti, kad
kokia nors valstybė, nukentėjusi Pirmojo pasaulinio karo metais,
kažkokiais 75-aisiais metais reikalautų kompensacijų, kontribucijų
ir kitokių „užtarnautų“ gėrybių. Ir prieš papasakojant,
kaip tai tapo įmanoma mūsų dienomis, aš norėčiau supažindinti
jus su atviru laišku žymaus
žydų istoriko ir teisių
gynėjo Rožero
Dommergo Polakko de Menaso (Roger Dommergue Polacco de Menasce),
adresuotu amerikiečių režisieriui Stivenui Spilbergui, irgi, tarp
kitko, žydui (Eduardas Hodos. Kn. „Žydų sindromas -1“.
Laiškas autoriaus cituojamas pagal “Final Conflict”, Nr. 884,
1999 gegužės 30 d. www.hodos-video.com).
Atviras laiškas Stivenui Spilbergui
Brangus
Misteri Spilbergai!
Kaip
norėčiau, kad Jūs būtumėte sąžiningas tiek, kiek esate
talentingas!
Kalbėdamas
per prancūzų televiziją, Jūs pažadėjote išplėtoti Holokausto
propagandą Vokietijos mokyklose. Jūsų nuomone, liudininkų
parodymai gali įtikinti bet kurį klausytoją, kad dujų kamerose iš
tikrųjų žuvo šeši milijonai žydų. Kaip žydas, štai jau 20
metų užsiimantis istorinėmis Holokausto problemomis, aš jaučiu,
kad privalau atkreipti Jūsų dėmesį į eilę faktų.
Faktai
– užsispyręs dalykas. Ir kadangi jiems prieštarauti neįmanoma,
mūsų gentainiai ėmėsi šlykštaus metodo: jie privertė priimti
stalinistiškai-orveliškus įstatymus, kurie paprasčiausiai
uždraudžia minėti bet kokius faktus apie „šešis milijonus aukų
dujų kamerose“. Tokiu būdu, Holokaustas pavirto į dogmą, kurią
visi turi vertinti kaip tiesos apreiškimą.
Tuos gi, kas nenori tylėti ir melstis šiam mitui, laukia bauda,
įkalinimas, o kai kada – ir viena, ir kita. Profesorius
Forissonas, paskyręs šios temos tyrinėjimui 20 metų, buvo
persekiojamas ir prarado praktiškai viską.
Tokie
įstatymai gali pasirodyti juokingais, bet atiduokite visų šalių
policiją ir teisingumą į misterio Levi rankas – ir Jums
nesinorės juoktis. Mes gyvename ХХ amžiuje. Šie įstatymai
tarnauja, tarytum, absoliučiu patvirtinimu klastotės, jie užkerta
kelią matematinei ir techninei Holokausto prieštaravimų analizei.
Bet,
sere, Jūs nerasite NEI VIENO šešių milijonų žydų sunaikinimo
liudininko. Jūs nerasite NEI VIENO liudininko to, kad greta
krematoriumų būtų dujų kameros, naikinusios po tūkstantį, o gal
ir po du tūkstančius žmonių iškarto.
Atkreipkite
dėmesį į priedą prie mano laiško pavadintą „Holokaustas
Šerloko Holmso akimis“, kuriame sudėta kvintesencija dvidešimties
metų šios temos tyrinėjimo.
Aš
imuosi pagrįsti kaip matematiškai, taip ir techniškai, kad
sunaikinimas šešių milijonų žydų dujų kamerose – visiška
beprasmybė.
Kas
liečia murmėjimą ir seiles, leidžiamas dėl Holokausto šiandien,
praėjus pusei amžiaus po karo – jos negali sukelti nieko kito,
kaip pasišlykštėjimo jausmą. Tai – gėda ir nešlovė ant mūsų
galvų. Nei viena tauta žmonijos istorijoje neraudojo
taip garsiai apie savo praradimus, kokios jos realiai bebūtų,
praėjus pusei šimto metų. Jeigu dujų kamerose iš tikrųjų žūtų
šeši milijonai žydų, kelti neįsivaizduojamą triukšmą dėl to
ir tęsti pasipelnymą senai praėjusių dienų būtų mažiausiai
nepadoru. Bet kyla ir kitas klausimas: o kuo buvo Veimaro respublikos
lupikautojai? Apie jų tautybę jūs žinote geriau negu aš.
Vienok
visiems mums gerai žinoma, kad nuolatos minimas žuvusiųjų
skaičius – tai kolosalus padidinimas. Na ir dujų kamerų
„Ciklono-B“ pagrindu tiesiog neįmanoma sukurti techniškai (tai
matyti kad ir iš Degešo teismo 1949 metais medžiagos).
Iš
tikrųjų, vokiečių koncentracijos stovyklose nuo šiltinės ir
bado mirė 150-200 tūkstančių žydų. Daugelis žuvo kovodami
prieš Vokietiją, kuriai mes, žydai, paskelbėme karą 1933 metais!
(Hitleris buvo alergiškas aukso ir dolerio hegemonijai, o karinės
gamybos vystymas davė darbo šešiems milijonams bedarbių).
Jūs
girdėjote apie vieną iš to periodo knygų, kurią parašė mūsų
gentainis Kaufmanas? Ji vadinosi „Vokietija turi išnykti“. Mes
žinome 80 milijonų gojų, sunaikintų TSRS, kurios politinis
režimas buvo sukurtas vos ne išimtinai žydų, pradedant Marksu ir
Varburgais ir baigiant Kaganovičiu, Frenkeliu, Jagoda ir jų valios
vykdytojais. Mes žinome, kad po 1945 metų amerikiečiai ir rusai
žudė ir prievartavo vokiečius visoje Europoje, nuo Lietuvos iki
Albanijos. Mes žinome, kad jau po karo pusantro milijono vokiečių
karo belaisvių mirė nuo bado (knyga šia tema, parašyta prieš
kelis metus, iki šios dienos mažai kam žinoma).
Visą
tą blogį, kurį mes atnešėme žmonijai, neatpirks nei Jūsų
puikūs filmai, nei Jegudi Menuchino virtuoziškumas , nei neutroninė
S.T.Koeno bomba. Aš parašiau knygą įžymių žydų straipsnių
pagrindu, kurių turinys daug kartesnis mums, negu antisemitiniai
gojų kūriniai. Štai tokios tragiškos išvados prieina,
pavyzdžiui, Simono Veilo: “Žydai, saujelė kažkada
nukentėjusių žmonių, tapo priežastimi visos žmonijos kančių“.
Prisiminė ir žodžiai Džordžo Stainerio: „Bėgyje penkių
tūkstančių metų mes per daug dažnai kvietėme mirtį sau ir
kitiems“.
Mes
žinome, kad per praėjusį karą buvo sugriauti visi vokiečių
miestai kuriuose gyveno daugiau negu 100000 žmonių. Bet šitas
tikrasis holokaustas, kurio ugnyje sudegė daugybė moterų ir vaikų,
apsuptas tylos siena.
Jeigu
susimastyti apie tą Holokausto propagandą, kurią Jūs ruošiatės
užversti ant vokiečių galvų, tai tampa aišku: Jūs pasirenkate
trumpiausią kelią į judofobijos sprogimą, kokios dar nežinojo
istorija. Atsargumas ir nuosaikumas – štai kokie turėtų būti
mūsų elgesio bruožai. Visa kita mums – savižudybė. Nei
„mondializmas“, nei orveliški dėsniai „nusikaltimo mintyse“
nepajėgs užkirsti kelio antisemitizmui. Mus išgelbės tiktai mūsų
pačių elgesys. Jūsų gi ketinimai, kaip graudulingos raudos ir
pinigų pumpavimas, tiktai provokuoja judofobiją. Ji greitai išeis
už leistinų (jeigu tik antisemitizmas gali būti „laistinu“)
ribų. Aš puikiai suprantu, kad mūsų aistra biržos spekuliacijoms
jau senai ėmė dirginti kitas tautas, lygiai kaip ir naujagimių
apipjaustymas 8-tą dieną po gimimo. Bet mes turime, kraštutiniu
atveju, stengtis išvengti grubių klaidų, panašių į tą, ką jūs
ruošiatės įvykdyti Vokietijoje. Jų pasekmės gali būti
siaubingos.
Aš
– aistringas Jūsų filmų gerbėjas (išskyrus „Šindlerio
sąrašą“: paklauskite savo žmonos ir istorikų – jie
patvirtins, kad visas šitas kino filmas pagrįstas istorine klaida).
Tikiuosi, kad Jūs susimastysite ties visu tuo kas čia pasakyta ir
galėsite išvengti kvailysčių, būdingų daugumai mūsų
gentainių.
Jeigu
Jums kils klausimai, aš visada pasiruošęs į juos atsakyti.
Nuoširdžiai
Jūsų,
Rodžeris
Dommerg Polakko de Menas.
Priedas
Holokaustas
Šerloko Holmso akimis
1.
Ar yra istorijoje nors viena nacija, kurią nepradžiugintų žinia,
nors ir po pusės amžiaus po karo, kad jos nuostoliai yra žymiai
mažesni, negu manyta? Ar tas, kuris padarė panašų atradimą,
nevertas apdovanojimų ir pagerbimo? Nejaugi jam galima skirti
kolosalias baudas, kėsintis į jo gyvybę? O juk profesorius
Forissonas patyrė visą tai. Ar tokia reakcija į atradimus nėra
sunkus psichopatijos atvejis?
2.
Ar vaikštantys skeletai, kuriuos rodo filmuose, panašiuose į
Alano Resne „Naktis ir rūkas“, gali turėti ką bendro su dujų
kameromis? Ar tai ne rezultatas bado koncentracijos stovyklose? Ir ar
nebuvo sukeltas šis badas sisteminiu bombardavimu vokiečių miestų,
„visuotiniu sudeginimu“ šimtų tūkstančių moterų ir vaikų,
apie kuriuos šiandien niekas net neprisimena?
3.
Kur buvo laikomi 4 milijonai žydų (jeigu daryti prielaidą, kad 2
milijonai žuvo mūšių laukuose)? Patikimai žinoma, kad viena
koncentracijos stovykla netalpino daugiau negu 60 tūkstančių
žmonių, dujų kameros „Ciklono-B“ pagrindu buvo tiktai Aušvice
(kokių nors įrodymų to, kad masiniam žmonių naikinimui buvo
naudojamos kitos dujos, tiesiog nėra).
4.
Ko verti liudijimai, gauti kankinant, kada žmogus gali
„prisipažinti“ ką nori? O juk būtent taip buvo gauti nevykę
komendanto Hesso tvirtinimai, taip plačiai cituojami šiandien. O
štai dar vienas faktas. Šimtas liudininkų tvirtina masinį žmonių
žudymą Dachau dujų kamerose, nors oficialiai įrodyta, kad
stovykloje dujų kamerų nebuvo!
5.
Kremacijai vieno lavono būtina 130 kg anglių, o vokiečiams, kaip
priimta skaityti, tekdavo sudeginti apie 1.300 lavonų kasdien.
Išliko šimtai Aušvico aero fotonuotraukų, padarytų iš
amerikiečių lėktuvų menamo Holokausto metu (1943 – 1944
metais). Kodėl nei vienas iš jų neužregistravo gigantiškų
anglies kalnų? Kodėl juose nematyti nei vieno juodo dūmų
kamuolio?
6.
Kuo paaiškinti, kad radijas, kinematografas, spauda, televizija
nesiliauja kasdien tvirtinti mums apie mitinį šešių milijonų
žydų sunaikinimą dujų kamerose, palydėdami tokias laidas
begaliniais skundais ir stenėjimais? Kodėl žydų lobbi ir
šiandien, praėjus pusei šimto metų po karo, nepalieka ramybėje
gilių senelių, kurie kažkada bandė išgelbėti Vokietiją nuo
Versalio sutarties beteisiškumo, nuo Veimaro respublikos miazmų,
nuo vokiečių jaunimo degradacijos, nuo masinio nedarbo? O juk
sugrąžinimas šešių milijonų vokiečių prie darbo davė duonos
dvidešimt vienam su puse milijono jų išlaikytinių.
7.
Kuo paaiškinti, kad Amerikos žydų dienraštis (“American Jewish
Yearbook”, Nr. 43, psl. 666) nurodo, kad 1941 metais okupuotoje
Europoje gyveno viso 3,3 milijonai žydų?
8.
Ar galima patikėti, kad dujų kameros galėjo būti kaimynystėje su
krematoriumais, jeigu „Ciklonas B“, kaip žinoma kiekvienam
chemikui, yra labai sprogstamas?
9.
Kuo paaiškinti, kad bet kuris istorikas, bandantis parodyti visą
nevykusį mitą apie Holokaustą, yra teismo keliu persekiojamas?
Pradedant nuo 1980 metų, pasigirsta reikalavimai mokslinio dialogo,
apie teismo ekspertizę, matematinius ir techninius aspektus šios
problemos. Jų rezultatai atvertų visą tiesą ir priverstų visiems
laikams nutilti gandų platintojus, kaip tai įvyko su Chatynės
tragedija, pertvarkininko Gorbačiovo dėka.
10.
Ar galima pasitikėti, kad šio „Ciklono B“ pagalba buvo
sunaikinama tūkstantis žmonių per vieną kartą? Patikimai žinoma,
kad amerikiečių dujų kameros, skirtos numarinti vieną, maksimum –
du, nusikaltėlius, neįtikėtinai sudėtingos. Be to 1949 metais
Degešo, gaminusiu „Cikloną-B“, teismo proceso metu buvo
padaryta išvada, kad masinis naikinimas žmonių tokiu būdu
visiškai neįmanomas ir net neįsivaizduojamas.
11.
Kuo paaiškinti, kad Lechteris, tuo metu atsakingas už dujų kamerų
eksploataciją JAV, tvirtai pareiškė, kad Aušvice masinis žmonių
nuodijimas dujomis nebuvo vykdomas? Kuo paaiškinti, kad Lechterio
pareiškimas toliau buvo patvirtintas lenkų ir austrų dokumentuose?
Kodėl iki šiol uždarytas tyrimams Rudolfo pranešimas, kuriame yra
detali visų gautų rezultatų analizė? Kodėl tie, kas bandė
paskelbti Rudolfo pranešimą, buvo taip griežtai nubausti? Kodėl
yra uždrausti net pokalbiai apie patikimumą ir tikslumą šio
pranešimo duomenų?
12. Kuo
paaiškinti, kad pirmą kartą mokslo pasaulio istorijoje buvo
atšauktas daktaro laipsnis, gautas pono Rokeso už „Geršteino
pranešimas“ tyrimus? Ir kodėl pats šis pranešimas net nebuvo
nagrinėjimas Niurnbergo procese? O juk žinomas istorikas,
ministras-specialistas Alenas Deko, pasisakydamas procese, kalbėjo,
kad „neįmanoma pilnu mastu įvertinti Geršteino pranešimą,
nesusipažinus iš anksto su puikiu M.Rokeso darbu“. Savo knygoje
„Absoliutus karas“ (“La guerre absolue”, 1988)
jis rašė: Aš sužavėtas pono Rokeso meistriškumu ir
nepriekaištingumu jo daktaro disertacijos skirtos Geršeino
pranešimui“.
13.
Kuo paaiškinti pareiškimą Raimono Arono ir Fransua Fiurė
konferencijoje Sarbonos universitete (kur, tarp kitko, nebuvo nei
vieno nacionalisto) apie tai, kad jiems nepavyko rasti nei užuominos
apie raštiškus ir žodinius potvarkius apie žydų naikinimą?
14.
Kodėl visaip nutylimi planai apie vokiečių nacijos sunaikinimą
per visų vyrų sterilizaciją? O juk apie tai, rašė ir žydas
Kaufmanas savo knygoje „Vokietija turi išnykti“. Ar tai tokia
smulkmena, apie kurią ir kalbėti neverta?
15.
Dujos „Ciklonas-B“ plačiai buvo naudojamas Vokietijos sveikatos
apsaugos sistemoje pradedant 1920 metais. Tai ar verta tvirtinti,
neva koncentracijos stovyklose jam atrado kitą pritaikymą,
išeinantį už rėmų kovos su utėlėmis ir šiltinės prevencija?
Kaip paaiškinti, kad didelės atsargos „Ciklonas-B“ buvo
surastos net tose stovyklose, kur, kaip oficialiai pripažinta,
niekada nebuvo naikinami žmonės dujų kamerose?
16.
Kodėl tiek daug triukšmo dėl „žuvimo
dujų kamerose šešių milijonų žydų“, bet nieko negirdėti
apie 80
milijonus gojų, sunaikintų TSRS grynai žydų politinio režimo?
Tada buvo budeliais Kaganovičius, Jagoda, Frenkelis, Firinas,
Urickis, Rappoportas ir pusšimtis kitų žydų.
17.
Kodėl Zundelio teisme, vykusiame Kanadoje, jis buvo kaltinamas
Holokausto „poetiniu skatinimu“? Kodėl žydų istorinio
teisingumo mylėtojai, apsijuokę su tokiais
pareiškimais, vėliau atsisakė atvykti pagal teismo šaukimą?
18.
Kas privertė priimti Fabiuso-Gesso įstatymą? Vienas iš jo autorių
– žmogus maišyto kraujo, o kitas priklausė komunistų partijai,
ant kurios sąžinės 200 milijonų žmonių gyvybių.
19.
Ar visa kas pasakyta nėra falsifikato įrodymu? Iki to, kaip užimti
Prancūzijos teisingumo ministro postą M.Tubonas tvirtino, kad
staliniškas-orveliškas principas „baudimas už įsitikinimus“
(tai skaitoma nusikaltimu Didžiojo Brolio bendrijoje, aprašyta
knygoje “1984”) tiktai trukdo pasiekti tiesą. Įstatymai paremti
tokiu principu ne tiktai antikonstituciniai ir antidemokratiniai; jie
pažeidžia fundamentalias žmogaus teises. Mums reikalingi faktai ir
įrodymai, nepriklausomai nuo to, ar gina jie hipotezę ar jai
prieštarauja. Profesorius Forissonas tiesiog maldavo apie platų
kolosalaus kiekio prieštaravimų nagrinėjimą, bet tokios galimybės
jam nedavė. To prašė ir Labb Pjer, kuriam pradžioje tarytum
pažadėjo organizuoti tokią diskusiją, bet beveik tuojau pat
atsakė. Kada panašų svarstymą vis dėlto pavyko surengti Lugano
televizijoje, šalininkai peržiūrėjimo Holokausto teorijos pasiekė
tokią įtikinamą sėkmę, kad laidą teko kartoti. Pervertinti šį
įvykį tiesiog neįmanoma, juk masinės informavimo priemonės retai
kada ryžtasi pajudinti nors pirštu, negavę tam sankcijų iš žydų
lobbi.
20.
Kodėl, kada mokslininkas bando nurodyti į matematinius ar
techninius hipotezės neatitikimus, jį tuojau pat nutraukia? Eilinį
kartą mes tampame liudininkais religinės istorinės dogmos
primetimo. Tas, kas atsisako jai melstis, tuojau gauna smūgį
šiuolaikinės inkvizicijos, nors bažnyčia šiandien atskirta nuo
valstybės.
21.
Kaip paaiškinti pranešimą, paskelbtą „Ekspress“, žinomame
prancūzų laikraštyje, 1995 metų sausį, kad dujų kameros,
dešimtmečius demonstruotos Aušvico lankytojams, buvo pastatytos
jau po karo? Išeina, viskas, ką apie jas kalba, – grynas melas?
22.
Tikru Holokaustu, nusinešusiu 60 milijonų žmonių gyvybes, tapo
karas, kurį 1933 metais pradėjo žydai prieš Hitlerį. Hitleris
davė duonos šešiems milijonams bedarbių, jis atstūmė dolerio ir
žydiško totalitarizmo diktatūrą, išniekinančio ne tiktai
atskirą žmogų, bet ir visą planetą, prisidengiant netikra
„demokratijos“ iškaba. Liko tiktai du dalyviai: Totalitari
judopatija, nukreipta pažeminti žmoniją ir planetą, ir
nacionalizmas gojams, dar nepažeistiems kapitalo-marksistiniu žydų
poveikiu.
Netgi
Žanas Fransua Kan išsako savo knygoje „Marianna“ kraštutinį
susidirginimą prieš Pasaulinio žydų kongreso biurokratus,
inicijavusius procesą dėl žydų nuosavybės grąžinimo, kuris
įvyko 3 kovo 1998 metais Vašingtone. „Jie suvedė visą
Holokaustą į finansinius santykius, – rašo jis.
–
Pasirodo, tipine auka nacistiniu barbarų, architipu paties
baisiausio visų laikų genocido buvo ne darbininkas iš Krokuvos, ne
meistras iš Lodzės, ne valdininkas iš Kijevo, ne parduotuvės
savininkas iš Riu de Rozje, ne bevardis namudininkas iš Rygos.
Pagrindinių varguoliu čia pasireiškia milijardierius-kosmopolitas,
kolekcionuojantis Rembrandtą ir Rubensą, miegantis ant aukso
krūvos, valdantis daugybę pelningų draudimo akcijų, siunčiantis
savo vaikus mokytis į JAV, kad jie galėtų padaryti puikią
karjerą. Ką gi, šiam galingam lobbi Amerikos oligarchų nei kiek
ne gėda pervesti visą Holokaustą į grynai verslo vagą“.
Jeigu
šiuos žodžius parašytų ne Ž.F.Kanas, o Forissonas, mes būtume
liudininkais dar vieno teismo proceso! Aš tuo nei kiek neabejoju.
R.Dommerg
Polakko de Menas, žydas, kuriam nepriimtina totalitarinės
judopatijos idėja.
Vertė Algimantas Lebionka
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą