Ir taip, laikas apibendrinti praėjusios
savaitės rezultatus. Ji buvo labai prisotinta ir pademonstravo
ateities įvykių perspektyvas.
1. Donbase
Ukrainos karinės pajėgos (UKP) atliko kažką panašaus į
„artilerijos puolimą“ derinamą su serija žvalgybų mūšiu.
Tikslas, kaip jau rašėme, buvo, tikėtina, išaiškinimas Rusijos
federacijos pasiruošimo palaikyti respublikų paramos laipsnį ir
tokios pagalbos ribas, o taip pat pačių korpusų kovingumo. Abu
šiuos tikslus Kijevas išsprendė pilnai ir sėkmingai (žmonių
praradimai Parošenkos ir Co. visiškai nejaudina).
Išsiaiškino:
- Rusijos Federacija (RF) kol kas pasiruošusi palaikyti „status-kvo“, bet ne daugiau. Jokio ryžtingo atsako į teroristinius apšaudymus nebus, Kremlius toliau liūdnai čiulps „Minsko snarglius“ vildamasis nežinia ko. Galima tęsti pasiruošimą ir laukti palankesnio momento būsimam sprendimui.
- esančių gynyboje dalinių kovinė parengtis žema ir smogiant ne keliais būriais, o iš karto stambiais junginiais – frontą galima greitai pralaužti.
2. RF ir toliau nežino, ką daryti su Donbasu. Liūdni ir neaiškūs pareiškimai „mu-mu“ stiliuje, atėję iš Putino ir Co. dėl „būtinybės sugrįžti prie Minsko formato“ - demonstruoja pilną nesupratimą to, ką reikia daryti esančioje situacijoje ir nepasiruošimą bendrai ką nors daryti. Strategija „laukti prie jūros gero oro“ (t. y. nieko nedaryti) lieka nekintama. Ir. Kadangi Ukraina iki šiol „nesušalo“ (tai jai sunku padaryti esant reguliariems dujų tiekimams ir RF ir anglies iš Donbaso, „neužsimaidanino“ (kaip Putinui žadėjo niekšas Surkovas) ir „nesubyrėjo“, tai šis impotentiškas laukimas objektyviai naudingas bet kam, tiktai ne RF.
Ir objektyviai veda mus prie pralaimėjimo.
3. Šią savaitę galutinai nustatytos ribos galimo „bendradarbiavimo“ mūsų Kremliaus nevykėlių su „sakraliniu Trampu“. Misteris Donaldas viską tiksliai pažymėjo (savo lupomis ir lupomis savo darbuotojų savo atnaujinto Valstybės departamento):
Išsiaiškino:
- Rusijos Federacija (RF) kol kas pasiruošusi palaikyti „status-kvo“, bet ne daugiau. Jokio ryžtingo atsako į teroristinius apšaudymus nebus, Kremlius toliau liūdnai čiulps „Minsko snarglius“ vildamasis nežinia ko. Galima tęsti pasiruošimą ir laukti palankesnio momento būsimam sprendimui.
- esančių gynyboje dalinių kovinė parengtis žema ir smogiant ne keliais būriais, o iš karto stambiais junginiais – frontą galima greitai pralaužti.
2. RF ir toliau nežino, ką daryti su Donbasu. Liūdni ir neaiškūs pareiškimai „mu-mu“ stiliuje, atėję iš Putino ir Co. dėl „būtinybės sugrįžti prie Minsko formato“ - demonstruoja pilną nesupratimą to, ką reikia daryti esančioje situacijoje ir nepasiruošimą bendrai ką nors daryti. Strategija „laukti prie jūros gero oro“ (t. y. nieko nedaryti) lieka nekintama. Ir. Kadangi Ukraina iki šiol „nesušalo“ (tai jai sunku padaryti esant reguliariems dujų tiekimams ir RF ir anglies iš Donbaso, „neužsimaidanino“ (kaip Putinui žadėjo niekšas Surkovas) ir „nesubyrėjo“, tai šis impotentiškas laukimas objektyviai naudingas bet kam, tiktai ne RF.
Ir objektyviai veda mus prie pralaimėjimo.
3. Šią savaitę galutinai nustatytos ribos galimo „bendradarbiavimo“ mūsų Kremliaus nevykėlių su „sakraliniu Trampu“. Misteris Donaldas viską tiksliai pažymėjo (savo lupomis ir lupomis savo darbuotojų savo atnaujinto Valstybės departamento):
- RF siūloma aktyviai padėti JAV įveikti Islamo valstybę (masiniu dalyvavimu sausumos operacijose);
- už tai nuo RF nebus nuimtos jokios sankcijos ir kitos „malonios ankstesnės administracijos dovanos“. Sankcijų nuėmimo sąlygos pasilieka ankstesnės: „Krymą-grąžinti, ir jokių kalbų“!
Iš esmės, Putinui maloniai pasiūlyta pasiduoti visuose frontuose ir išsitarnauti sau atleidimą rusų kareivių krauju kare, visiškai nereikalingame Rusijai.
Ar ne tai didysis RF užsienio politikos pasiekimas? Genialu!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą