Italų dienraštis Il
Giornale šiandien publikuoja Mauro Indelicato straipsnį, kuris
atsako į aktualų klausimą: kur dingo 14 milijardų dolerių iš
įšaldytų Libijos sąskaitų?
2011 m. Libijoje
prasidėjo chaosas, rašoma straipsnyje Il Giornale, o Prancūzija
kartu su Didžiąja Britanija paskelbė karą Libijos Lyderio Muamaro
Kadafio vyriausybei. ES įšaldė Libijos aktyvus savo bankuose,
kurie, kaip nesenai paaiškėjo, „išgaravo“ iš Belgijos bankų.
Ten buvo Libijos valstybinių investicijų fondų lėšos, akcijos,
įmonių lėšos ir pan. Visa tai buvo įvairiuose ES bankuose.
Kas pavogė šiuos
aktyvus?
Pastarosiomis savaitėmis
Libijos pinigų tema tapo viena iš labiausiai intriguojančių
problemų. Svarbiausia tai, kaip galima pasitikėti ES bankų
sistema, iš kurios yra pavagiama dešimtys milijardų dolerių?
Belgijos radijo stoties
Rtbf tyrimas atskleidė, kad Briuselis Libijos pinigus panaudojo
teroristinių grupuočių ir žmonių kontrabandistų finansavimui.
Tarp teroristų dominavo
iš kitų Magribo šalių į Libiją JAV ir ES atvežti Alkaidos
banditai. Apie tai ne kartą kalbėjo Muamaras Kadafis, kuris, be to,
perspėjo Europą, kad žlugus Libijai, niekas neapsaugos Europos nuo
migrantų iš Afrikos. O ar ES užtvindymas afrikiečiais nebuvo
tikrasis Libijos valstybės sunaikinimo tikslas?
Pasak Belgijos TV,
Belgijos bankuose 2011 metais iš viso buvo 14 milijardų JAV
dolerių, susijusių su Libijos sąskaitomis. Pinigai buvo
paskirstyti tarp bankų Paribas Fortis, Ing, Kbc ir Euroclear Bank.
Iš šių sumų buvo sukurti pinigų srautai, kurie buvo skirti
finansuoti teroristines grupuotes, kurios destabilizavo padėtį
Libijoje, o taip pat afrikiečius vežantiems kontrabandistams
finansuoti.
Belgijos žurnalistų
pranešime cituojami anoniminiai slaptųjų tarnybų šaltiniai:
„Pilietinis karas Libijoje sukėlė didelę migracijos krizę, -
sakoma šiuose šaltiniuose." Pasak šaltinio, artimo
slaptosioms tarnyboms, Belgijos vaidmuo nebuvo neutralus". Iš
„užšaldytų“ sąskaitų Briuselis finansavo teroristų grupes,
bet taip pat ir prekiautojus žmonėmis. Taip Belgija, kaip teigiama
ataskaitoje, prisidėjo prie Libijos sunaikinimo ir sukūrė Italijai
Afrikos migrantų krizę, per kurią į šalį pateko 800000
nelegalų. Daugybė jų nusėdo Vokietijoje ir Švedijoje.
Straipsnyje sakoma, kad
Libijos sąskaitų išvogimo problema Belgijoje sukėlė politinį
rezonansą. Žaliųjų partijos parlamento narys Georges Gilkinet
atvirai apkaltino tuometinę vykdomąją valdžią, kad ji finansavo
teroristus ir žmonių prekiautojus Libijos pinigais, kurie teoriškai
turėjo likti užšaldyti Belgijos bankuose. Tas pats Gilkinetas,
kaip rašė LaPresse, atkreipė dabartinį užsienio reikalų
ministrą Didierą Reynderį, kuris tuo metu buvo finansų ministru
ir „tuo metu sprendė šių lėšų likimą.“
Belgijos politikų
nuomone, „iš Briuselio kažkas davė nurodymą atšaldyti šį
turtą ir nukreipti milijardus dolerių į Libiją. Ir šie pinigai
pateko į nusikaltėlių ir teroristų kišenes.
Il Giornale autoriaus
nuomone, iš Jungtinių Tautų Organizacijos ataskaitų ir ekspertų
pasisakymų seka, kad ES institucijos nebuvo nuošalyje nuo iš
Libijos sąskaitų pinigų dalinimo teroristų ir kontrabandistų
organizacijosms, kurios „teroristais užpildė Libiją, o
Viduržemio jūrą migrantais“.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą