Straipsnis buvo
paskelbtas rusų kalba autoriaus portale, sukėlė rezonansą
Rusijoje, kur buvo paskelbtas keliuose portaluose, todėl jį
išverčiau, manydamas, kad jis bus įdomus ir rusiškai
neskaitantiems.
Rusijos demonizavimas
vakarų visuomenės akyse senai sukelia mintį apie giluminę pačių
Vakarų problemą. Su Rusijos „įsiveržimo grėsme“ viskas
daugmaž suprantama, prisidengiant ja galima didinti išlaidas
gynybai, kovoti su kitaminčiais, spręsti savo vidinius reikalus.
Problema apie kurią aš noriu pasisakyti yra pasaulinio masto, bet
štai skirtingai negu Vakarai, Rusijoje jos neslepia ir mėgina
paveikti negatyvius procesus. Puikiai žinodamas rusišką ir
vakarietišką mentalitetą galiu tvirtinti, kad asmenybės
degradacijos problema Vakaruose yra daug aštresnė negu Rytuose.
Pažymėsiu pagrindinę mintį: „materialinė gerovė nors ir turi
svarbų vaidmenį, bet ji nėra pagrindine sąlyga kuriant stiprią
valstybę, apsaugotą nuo visuomenės ir jos elitų degradacijos“.
Gal kažkam tai pasirodys
ciniška, bet iš savo gyvenimo patirties aš supratau, kad skausmas
ir kančios skiriami žmogui ne kaip bausmė, jie yra tam tikri
skiepai nuo degradacijos. „Dievas, ką myli, tą baudžia“ –
tai ne tušti žodžiai. Vienus žmones skausmas ir kančios
palaužia, kitus užgrūdina ir padaro stipresniais. Šiame
straipsnyje aš tiesiog noriu pasidalinti savo mintimis su tais, kas
ir šiandien skaito Vakarus mėgdžiojimo pavyzdžiu ir šią mintį
bando primesti aplinkiniams. Gyvenime, kaip žinoma, už viską
reikia mokėti, šiuo atveju, kalba eina ne apie pinigus, o žymiai
didesnes vertybes.
Amerikos psichologas
Abraham Maslow išskyrė kelias savybes, kurios būdingos
degradavusiai asmenybei: – Tokių žmonių visi veiksmai nukreipti
tenkinti fiziologinius poreikius, gauti materialią naudą, valgyti,
miegoti, patirti malonumą. Tokie žmonės viską daro tik dėl
pinigų, o susipažįsta su priešingos lyties žmonėmis tiktai dėl
sekso. Aplinkinius tokie žmonės skirsto į „savus“ ir
„svetimus“. Šie žmonės visaip stengiasi atsiriboti nuo
„svetimų“, pas juos labai siauras bendravimo ratas.
Degraduojanti asmenybė skaito savo nuomonę vienintele teisinga, o
ginčus bei diskusija nereikalingu laiko gaišimu. Jiems visas
pasaulis suskirstytas į juodą ir baltą. Praradimas sugebėjimo
sveikai vertinti savo poelgius ir ryšio su realybe, tai paskutinė
stadija (Maslow nuomone), kad iš asmenybės praktiškai nieko
nelieka, nes jau prarasti bruožai, darantys ją unikalia.
Alkoholizmas, narkomanija, ludomanija – labai ryškūs degradacijos
požymiai: jeigu žmogus turi priklausomybę, egzistuoja didelė
rizika, kad jis degraduoja.
Psichologas Maslow
pateikė nepilną sąrašą degraduojančios visuomenės savybių, aš
pamėginsiu jį papildyti. Prieš kelias dienas man teko bendrauti su
vienu Lietuvos verslininku kuris skundėsi darbuotojų trūkumu
Lietuvoje. Savo ruožtu aš pateikiau statistikos duomenis, apie
milžinišką skaičių bedarbių. Atsakydamas verslininkas pareiškė,
kad su mieste gimusiu ir užaugusiu jaunimu neįmanoma dirbti,
jaunuoliai neturi atsakomybės jausmo ir elementaraus mąstymo, jie
kaip taisyklė dirba kelias dienas, po ko juos tenka atleisti.
Vyresnės kartos
lietuviai pripažįsta, šiuolaikinis jaunimas jiems kaip žmonės iš
kitos planetos. Visiškai nėra pagarbos vyresniems, visiškai nežino
istorijos ne tik savo valstybės, bet ir savo giminės, abejingi
aplinkiniam pasauliui. Kažką pažadėti ir nevykdyti, skaitoma normaliu reiškiniu, ir tai būdinga ne tik jaunimui. Čia kiekvienas
žmogus kitame žmoguje mato tik asmeninės naudos šaltinį,
nepasitikėjimas vienas kitu yra totalus. Kartais prieinama iki
absurdo, kada žmogui kalbant su kitais žmonėmis tenka įtikinėti,
kad jis yra „seno grūdinimo“ žmogus, todėl juo galima
pasitikėti. „Senu grūdinimu“ suprantamas Tarybinis periodas.
Daugelis sako tiesiai, aš tarybinis žmogus, ir pasitikėjimas
tokiems natūraliai išauga. Draugaujama, jeigu tai galima taip
vadinti, prieš kažką, tai liečia ne tik asmeniškumus, bet ir
tarptautiniu lygmeniu. Jaunimas visiškai neskaito knygų, net
tekstai kuriuose daug raidžių sukelia jiems sudirgimą. Video
Youtube daugelis žiūri pagreitintu režimu, tai aiškinama užimtumu
ir laiko stygiumi. Jaunų žmonių gyvenimas labiau primena varžybas,
kuriose jie įrodinėja aplinkiniams tai, kad gali daugiau suvalgyti,
daugiau išleisti pinigų, daugiau turėti mašinų ir taip toliau,
šie žmonės negyvena sau, jų gyvenimas tuščias ir beprasmis.
Iš to, kas buvo pasakyta
aukščiau, noriu išskirti pagrindinius negatyvius reiškinius,
kuriais paveikta vakarų visuomenė, tai pyktis, pasileidimas,
savanaudiškumas, pasipūtimas, pavydas, apsirijimas ir meilė
pinigams. Žinoma, tai ne pilnas sąrašas, bet ir šis kalba apie
pavojingą asmenybės degradaciją. Gali būti, tai tiesiog
sutapimas, bet kaip visa tai primena sąrašą mirtinų nuodėmių
prieš Dievą. Negaliu atmesti, kad pagrindinis tikslas yra būtent
žmogaus sielos kontrolė, kad kontroliuoti tolimesnį žmogaus
vystymąsi.
Dar visai nesenai žmonių
akis vadino žmogaus veidrodžiu, todėl aš noriu
priminti vieną istoriją apie kurią minėjau anksčiau. Prieš kelis
metus, man reikėjo nufilmuoti vaikus vienoje mokykloje, filmavimo
metu aš kažkaip nekreipiau dėmesio į kai kuriuos daiktus, o
kuomet jau namuose, atidžiau peržiūrėdamas stambiu planu, aš
atkreipiau dėmesį, kad vaikų akys buvo visai nevaikiškos. Vaikų
akys iš tikrųjų per pastaruosius metus pasikeitė, apie tai kalba
ir profesionalūs fotografai, senai dirbantys šioje sferoje. Šiandien
praktiškai neįmanoma įžvelgti akyse sielą ir tai neramina.
Rytų išmintis sako:
„Nori nugalėti priešą – išauklėk jo vaikus“. Ne be reikalo
pasaulyje vyksta mūšis už vaikų pasaulėžiūrą, vaikai
pažeidžiamiausi. Kova už vaikus visur įgauna pagreitį, vaikų
teisių ir įvaikinimo tarnyba Lietuvoje pranešė, kad nuo 2018 metų
liepos 1 dienos iš šeimų paėmė 906 vaikus, o sugrąžino tik 79,
ir tai tokioje mažoje valstybėje. Vaikus negalima bausti už
nusižengimus, reikia pilnai tenkinti jų norus. Jau yra atvejų, kada
vaikai skundžia savo tėvus ir užsiima elementariu šantažu. Vieno
tarybinio filmo (video) herojė tiesiog nurodė į tai, kad vaikus
reikia lepinti, tuomet iš jų išaugs tikri plėšikai. Juvenalinė
justicija tai iššūkis visai pasaulio visuomenei. Be augančios
kartos ateities neturi nei viena šalis. Šeima, vaikų darželių
auklėtojai, mokytojai turi būti šio karo fronte.
2012 metais Rusija
atvirai pasakė apie tradicinių vertybių gynimą valstybėje (video), kas iššaukė audrą viso pasaulio liberalų sluoksniuose.
Rusijos demonizavimas nukreiptas pirmiausiai į tai, kad padaryti
alternatyvią pasaulėžiūrą ir kultūrą mažiau patrauklia
vakariečio akyse. Bet ne visi žmonės akli ir mato kas vyksta
aplink.
Paskutiniai Rusijos
prezidento rinkimai parodė, kad dauguma užsienyje gyvenančių
Rusijos piliečių, turinčių balsavimo teisę, balsavo būtent už
Vladimirą Putiną. Sugrįžimas prie tradicinių vertybių be abejo
pakels Rusijos autoritetą akyse ne tik tarp nepriklausomų pasaulio
politikų, bet ir tarp paprastų žmonių visame pasaulyje.
Europos ir JAV politinis
isteblišmentas mažai pas ką Rytuose sukelia pasitikėjimą, o
Europoje ir Amerikoje jau pakankamai daug sveikai mąstančių žmonių,
pasirengusių pakeisti degraduojančias elitas. Nuolatiniai
skandalai, grasinimai, neįrodyti kaltinimai, sankcijos, vieši
įžeidimai ir nevaržoma isterija daugelio Europos politikų kalba
tiktai apie marazmą, į kurį nebeįmanoma žiūrėti be humoro.
Man teko kalbėti su
daugeliu žmonių gyvenančių Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje
visą savo gyvenimą, visi jie kartoja vieną, prieš 20-30 metų
čia buvo stabilumas ir ateities viltis, šiandien to nėra. Kažkas
man nurodo į tai, kad būtent Tarybų Sąjungos buvimas įtakojo į
Vakarų pasaulio stabilumą ir socialines garantijas. Sugriuvus
Sąjungai vakarų europietiška pasaka ėmė virsti į realybę. TSRS
patyrė žlugimą būtent dėl tarybinių elitų degradacijos, o ne
dėl visuomeninės santvarkos. Kaip neatrodytų keista, bet šiandien
vakarų elita pakartoja tą patį asmenybės degradacijos kelią.
Noriu dar kartą kreiptis
į tuos, kurie nori susieti savo gyvenimą su europiniu rojumi.
Skubėkite, nes rizikuojate nesuspėti įsėsti į traukinį, kuris
juda į prarają. Tiems, kas jau Vakaruose, ir ima perprasti jų
esmę, patariu pagalvoti apie pirkimą atgalinio bilieto, nors savo
vaikų ateities vardan.
Jaro Valiukėno koliažas
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą