Tai nėra kokia nors paslaptis, kad
Žvėrynas, kuriame aš gyvenu nuo 1965 metų nuosavame name –
itin prestižinis Vilniaus kampelis. Pastaruoju metu, jo
nekilnojamąjį turtą – gyvenamuosius namus, sandėliukus, bet
kokias pašiūres, - teisėtais ir amoraliais neteisėtais būdais
įgyja nuosavybės teise visokie gudručiai apsukruoliai reideriai,
pateikdami save garbaus amžiaus žvėryniečių anūkais, sūnėnais,
dukterėčiomis arba tiesiog šiaip sau neaiškios kilmės
„ostapbenderiniais“ giminaičiais. Iš tikrųjų, tai jie
dažniausiai paprasčiausi sukčiai, kyšių dėka ir padedami
registrų centrų, notarų, policijos, prokurorų, advokatų, teismų
ir antstolių - pusvelčiui užvaldo brangiuose žemės sklypuose
esantį nekilnojamąjį turtą. Po mano vyro, Rusijos
kariuomenės papulkininko mirties, jo sesuo Stefanija, paslapčiomis
nuo manęs, didelę mūsų namo dalį, klastodama dokumentus ir
padedama aukščiau minėtų pagalbininkų, įteisino kaip savo
nuosavybę.
Kai vyro sesuo mirė, iš kažkur, kaip
Pilypas iš kanapių, iš Dainavos kaimo radosi dukterėčia
Jolanta Pirtinienė, nežinau, iš kokios ji „brigados“ Vilniaus
ar Ukmergės (Mano pastaba – policininkai nuolat keičia jos
vardus ir pavardes, kartais ji Jiolanta, kartais Jolianta Pirtinienė,
gim.1964-07-11, gyv. Ukmergės r. sav., Deltuvos sen., Dainavos k.,
Žiedo g. 4,), kuri su savo pagalbininkais jau keletą metų siekia
iš manęs atimti paskutines mūsų su vyru įrengto namo kerteles.
Šio savo tikslo siekia padedama aukščiau minėtų
pagalbininkų, nesibodėdama naudoti bet kokių priemonių: fizinės
ir psichologinės prievartos, šmeižto ir šantažo, gausybės
melagingų skundų, brovimosi į mano gyvenamąsias patalpas, jų
niokojimo, atviros vagystės būdu išvogimo vertingų daiktų
bei pinigų. Apie visą tai aš ir noriu papasakoti žmonėms,
iliustruodama nuotraukomis, kaip dabar atrodo buvęs tvarkingu mano
namas, kad skaitytojai išgirstų ir pamatytų dar vieną istoriją,
kokie žmogaus teisių ir laisvių pažeidimai vyksta Rusijos
Ambasados kaimynystėje, kiek jėgų iš manęs, Rusijos karininko
papulkininko našlės, atima tokie amoralūs pilkosios reiderystės
sėbrų organizuoti ir koordinuoti veiksmai.
Vakar, rugsėjo 12 dieną, Vilniaus
apygardos prokuratūros Vyriausiajam prokurorui įteikiau savo
skundą „Dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos
komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1 –ojo
veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo Andriaus Karaliūno 2019-08-27 d.
nutarimo tyrimo medžiagos Nr. M-1-01-53763-19 atsisakyti pradėti
tyrimą pagal Anos Petrusevič 2019-08-22 d. pareiškimą“.
Nors: visi šie
sunaikinto ir ant grindų išmėtyto turto vaizdai nereikalauja jokių
komentarų.
Nepraleisdama nustatyto
termino vykdau šį Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos
komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1 –ojo
veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo Andriaus Karaliūno 2019-08-27 d.
nutarimą. Skundžiu neteisėtą ir niekinį tyrėjo nutarimą.
Nors: visi šie
sunaikinto ir ant grindų išmėtyto turto vaizdai nereikalauja jokių
komentarų.
Nepraleisdama nustatyto
termino vykdau šį Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos
komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1 –ojo
veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo Andriaus Karaliūno 2019-08-27 d.
nutarimą. Skundžiu neteisėtą ir niekinį tyrėjo nutarimą.
Šiuo prašyčiau Jus, Vyriausiasis
prokurore pone Justai Lauciau, apginti mano teises, įtvirtintas
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, o taip pat Europos Žmogaus
teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, kurios dalyve
yra Lietuvos Respublika, pažeidimo, o būtent:
Mano rašytiniu pareiškimu 2019 m.
rugpjūčio 22 d. pranešiau Vilniaus I-ojo policijos komisariato
viršininkui apie naujas J. Pirtinienės vykdomas
mano atžvilgiu reiderines nusikalstamas veikas. Pateikiau
daugiau naujai paaiškėjusių aplinkybių, o ne samprotavimų ir tik
prielaidų, ar subjektyvų suvokimą apie nusikalstamas veikas. Todėl
mano skundas yra vada naujam ikiteisminiam tyrimui pradėti. Pagal
tyrėją A. Karaliūną, mane mušė trys moterys: J. Pirkienė, J.
Pirtienė ir J. Pirtinienė. Iš šių trijų minėtų moterų, aš
pažįstu tik vieną – J. Pirtinienę. Kitų nepažįstu ir
nežinau.
Mano prašyme aiškiai
pateikiau informaciją apie mano atžvilgiu įvykdytus nusikalstamus
veiksmus. Deja, iš Vilniaus
policijos I-ojo PK nesulaukiau jokios realios pagalbos, o gavau tik
atsirašymo raštą, nutarimą: “atsisakyti pradėti ikiteisminį
tyrimą”. Tokio turinio nutarimas ir požiūris į mano
pareiškimą galimas tik vienu atveju – jeigu minėto nusikaltimo
bendrininku arba organizatoriumi yra Vilniaus I-ojo PK pareigūnas,
kuris dėl sėkmingos nusikalstamos veikos modelio realizavimo,
siekdamas sau asmeninės naudos panaudoja savo tarnybinę padėtį
(kartu įtraukdamas į tą veiką ir kitus policijos pareigūnus bei
falsifikuodamas tarnybinę dokumentaciją), o taip pat iš anksto
susitaręs veikia su kitais asmenimis nusikalstamos grupės
sudėtyje. Tai kada ir kokiu būdu bus realizuotas policijos
moto: „ginti, saugoti, padėti“? Kai J. Pirkienė ar
kokia nors Pirtienė su Henriku Kurkučiu ir
policijos nenustatytais kitais savo sėbrais mane sumuš iki sąmonės
netekimo ir lazda suknežins galvą? Policijai reikia pamatyti mano
lavoną?
Vyresniojo tyrėjo
Andriaus Karaliūno nuomone: „Nustatytos aplinkybės ir pagrindas,
dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas“. Ikiteisminio tyrimo
metu surinkti duomenys neatitinka tikrovės. Žinoma, tokiu
atveju duomenys ir neturi atitikti tikrovės, nes tai visiškai
nenaudinga tokiam „įstatymo sergėtojui“. Tyrėjas A.
Karaliūnas net nepatikrino ir iki šiol nenustatė pagrindinių
mane mušusių asmenų tapatybių. Savo nutarime jis vienareikšmiškai
konstatuoja, kad mane, Anną Petrusevič: „mušė ir
surišo Jolanta Pirkienė“. Kategoriškai pareiškiu,
kad jokios Jolantos Pirkienės aš nepažįstu. Mane
mušė ir surišo Jolanta Pirtinienė padedama Henriko
Kurkučio. Po to tyrėjas konstatuoja, kad iš A. Petrusevič
užpuolikė Jolanta Pirkienė: „atėmė 200 tūkst.
pinigų, 30 kg gintaro, aukso sumai 10 tūkst., 10 porų odinės
avalaynės ir daug kitų daiktų“. Tačiau tyrėjas nenurodo: kokių
pinigų ir kitų daiktų? Kodėl liko neužfiksuota mano aiškiai
įvardinta 200 000 Eurų ir 10 000 Eurų suma? Kodėl tyrėjas
klastoja ikiteisminio tyrimo duomenis nurodydamas nesamus tyrime
asmenis ir nežinomų piniginių vienetų sumas: “Komisariate
gautas Anos Petrusevič pareiškimas ROIK 0119000405356, kad
2019-08-02 bute Vilniuje, Gulbių g. 7-2/3, išlaužė
duris. Jolanta Pirkienė ją mušė ir surišo. Atėmė 200
tūkst. pinigų, 30 kg gintaro, aukso sumai 10 tūkst., 10 porų
odinės avalaynės ir daug kitų daiktų. Atrišusi rankas, ji šoko
per langą bei iškvietė policiją”. Tai dar kartą
patvirtina mano aukščiau pateiktą prielaidą, kad šioje
nusikalstamoje veikoje galimai dalyvavo (dalyvauja) Vilniaus I-ojo PK
policijos pareigūnai.
Kodėl policija ir tyrėjas netyrė
nusikaltimo ir jo įvykio vietos, bet į įvykio vietą: „buvo
iškviesta greitoji medicinos pagalba, A. Petrusevič apžiūrai ir
galimo gydymo išvežta į Respublikiną Vilniaus psichiatrijos
ligoninę“. (Nutarimas, p. 1). Todėl, kad Ana Petrusevič
kalbėjo ne tai, ką norėjo išgirsti reideriai ir angažuoti
policininkai? Žemiau cituoju tyrėjo Andriaus Karaliūno nutarimą.
Kalba netaisyta.
Tyrėjas A. Karaliūnas nenustatė mano
minėtų užpuolikų tapatybių: J. Pirkienės, J. Pirtienės,
J. Pirtinienės ir nepažįstamo vyro: „Apklausta liudytoja
Anta Petrusevič parodė, kad nuo 1960 m. ji gyvena name Vilniuje,
Gulbių g. 7-2. Savo namo dalyje ji gyvena viena. 2019-08-02 apie
12.00 vai. būdama virtuvėje išgirdo, kad į buto duris kažkas
beldžia. Ji priėjo prie durų ir jas atidarė. Prie durų stovėjo
Henrikas Kurkutis, kuris sudavė jai vieną kartą. Nuo smūgio ji
nukrito, tuoimet į vidų įėjo H. Kurkutis, J. Pirkienė ir
nepažįstamas vyras. Kai atsikėlė, pajuto dar vieną smuūgį į
nugaros sritį. Kas jai sudavė, nematė. Tuomet J.
Pirkienė kietu daiktu jai sudavė į galvą. Kai ji gulėjo ant
grindų, J. Pirkienė jai rišo rankas ties riešais, kurias laikė
H. Kurkutis. Tuomet ji surišo abi kojas ties čiurnomis. Surišusi
kojas, J. Pirkienė užklijavo lipnia juosta jai burną.
Gulint ant grindų, ji išsigando ir pasakė, kur yra pinigai ir kiti
daiktai. Kai jie nuėjo minėtų daiktų, ji iš po virvės ištraukė
rankas, nuėmė nuo burnos juostą, ir atrišo virvę nuo kojų. Ji
nepažįstamo vyro paklausė kas jis toks. Vyras atsakė, kad yra
socialinis darbuotojas. Tuomet ji išlipo pro langą ir paskambino
policijai. Telefoną turėjo visą laiką savo kišenėje. Grįžusi
namo, pastebėjo, kad taip pat dingo 20 komplektų patalynės. 20
kristalinių vazų, 100 kristalinių taurių ir kiti vertingi
daiktai. 2019-08-03 nuvykusi į komisariatą, parašė dėl įvykio
pareiškimą. Kadangi ji sunkiai vaikščiojo, pareigūnai iškvietė
greitąją med. pagalbą. Atvykę medikai ją pristatė į Lazdynų
ligoninę. Ten gydytojas Tadas Šiatkus diagnozavo daugybinius kūno
sužalojimus. 2019-08-05 (Mano pastaba - ir 2019-08-14) ji kreipėsi
į teismo medicininę ekspertizę”. Tai kas ta J.
Pirkienė ir Pirtienė bei policijos nenustatytas
“socialinis darbuotojas”? Neatitinka tikrovės tyrėjo teiginiai,
kad, A. Petrusevič: “pokalbio metu moteris daug kartų keitė
paimtos sumos dydį”. Tai netiesa. Nekeičiau jokių sumų dydžio.
Toliau ikiteisminiame tyrime tyrėjas pateikia dar vieną nenustatytą
tyrime asmenį, kažin kokią J. Pirtienę, kuri paaiškino,
kad: “Gulbių g. 7 namas yra padalintas į dvi dalis“.
Toliau tyrėjas mini J. Pirtienės sutuoktinį, kurio
tapatybė taip pat nenustatyta. Dar vėliau ikiteisminiame tyrime
minima, kad: „Įvykio vietoje buvo atėjęs A. Petrusevič
giminaitis, tapatybė nenustatyta, kuris paaiškino, kad gyvena
tame pačiame name tačiau tik kitame bloke, ir patvirtino, jog buvo
teismai ir būtent minėti kambariai priklauso J. Pirtienei”.
Nors tyrėjas pamini, kad” “A. Petrusevič pasakojimą apie langą
patvirtino įvykyje buvę asmenis”. Tačiau jų tapatybės vėl gi
nenustatytos. Dar daugiau, tyrėjas turėdamas gydytojo Tado
Šiatkaus 2019-08-03 ir teismo medicinos ekspertės –
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistės
Rasos Gaidienės 2019-08-05 ir 2019-08-14 specialisto
išvadas, vienareikšmiškai konstatuoja: “J. Pirtienė kartu
su sutuoktiniu teigė, kad jokio fizinio smurto prieš A. Petrusevič
nenaudojo, bei 200 000 eurų neėmė”.(Nutarimas, p. 2). Tai iš
kur A. Petrusevič kūno daugybiniai sužalojimai ir kur 200 000
Eurų? Kiti jos vertingi daiktai iš buto, išplėštos vidinės
kambarių durys, spintos, sofa lova, po visą butą išmėtyti rūbai
ir kiti daiktai. Buvęs tvarkingas butas prestižiniame Vilniaus
Žvėryno rajone tiesiog paverstas landyne. Visus tokius veiksmus
įvardinu kaip “pilkąją reiderystę” – tai tarpusavyje
glaudžiai persipynę amoralumo ir teisės dalykai. Toliau tyrėjas
A. Karaliūnas pasamprotauja, kas tai yra savavaldžiavimas:
“Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio
„Savavaldžiavimas“ dispozijoje nurodyta, kad baudžiamoji
atsakomybė numatyta už nesilaikymą įstatymų nustatytos tvarkos,
kuomet savavališkai vykdoma ginčijama arba pripažįstama, bet
nerealizuota savo ar kito asmens tikra ar tariama teisė ir padaroma
didelė žala asmens teisėms ar teisėtiems
interesams. (Toks tyrėjо A.
Karaliūnо samprotavimas tai vienintelis nusikalstamo
elgesio variantas, t.y., geriausia gynyba - puolimas). Dėl
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 „ Savavaldžiavimas “
straipsnio sudėties, tai įstatymo leidėjas yra numatęs,
vertinamąjį požymį didelės žalos padarymą asmens teisėms ar
teisėtiems interesams, šiuo atveju tokių duomenų nenustatyta. Be
to atkreiptinas dėmesys, kad subjektyviosios pusės būtinasis
požymis yra tiesioginė tyčia. Tai reiškia, jog asmuo turi
suprasti savo daromos pavojingumo pobūdį ir jos neteisėtumą ir
nori taip veikti”. Užsimena ir apie tai, kad: “Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo jurisprudencijoje nurodė,
kad savavališki veiksmai, nesukėlę tokios žalos, atsižvelgiant į
jų pobūdį, gali būti vertinami kaip administracinis nusižengimas.
Būtent didelės žalos požymio nustatymas identifikuoja savavališko
(nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos) subjektinės teisės
vykdymo pavojingumą, būtiną baudžiamajai atsakomybei už tai
kilti. Net akcentuoja, nors ir nesurinkęs jokių akivaizdžios
teisinės sistemos reiderystės įrodymų, jog Aukščiausiasis
Teismas yra pabrėžęs, kad šis požymis savavaldžiavimo
baudžiamosiose bylose turi būti pagrįstas išsamia įrodymų
analize, todėl nepritaria praktikai, kai įvairūs tarpusavyje
kylantys nedidelio pavojingumo konfliktai ir teisiniai ginčai (kaip
ir yra nagrinėjamu atveju) dirbtinai kriminalizuojami kaltinant
vieną konflikto dalyvių nusikalstamu savavaldžiavimu,
neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas,
neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant
pažeistas teises, nes tai neatitinka baudžiamųjų įstatymų
paskirties (kasacinės bylos Nr. 2A-7-2/2010,
2K-383/2011)”. Atmestinai tyręs ir nieko neištyręs, tyrėjas
konstatuoja: “Apibendrinant ir teisiškai vertinant pareiškimo
tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes bei surinktus duomenis
konstatuotina, kad šiuo atveju nėra duomenų, leidžiančių
teigti, jog būtų padaryta veika nusikalstamų veikų numatytų
Lietuvos Respublikos 140 straipsnio 1 dalyje, 249 straipsnyje ir 178
straipsnyje. Tuo tarpu ikiteisminis tyrimas gali būti pradėtas tik
nustačius konkrečius nusikalstamos veikos požymius, o ikiteisminio
tyrimo pradėjimas negali būti grindžiamas abejonių išsklaidymo,
prielaidų, spėjimų patvirtinimo ar paneigimo pagrindu”. Todėl
tyrėjas A. Karaliūnas: “Atsižvelgdamas į išdėstytas
aplinkybes ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo
proceso kodekso (toliau - BPK) 3 str. 1 d. 1 p., 168 str.,
nutaria atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą”. (Nutarimas, p.
5). Šią teisinę abrakadabrą patvirtinančią rezoliuciją surašė
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros
2-ojo skyriaus prokurorė Rasa Šimonė. Dar komentuoti?
Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų
ministras Saulius Skvernelis 2015 m. rugpjūčio 28 d.
socialiniame tinkle „DELFI“ viešai išplatino pareiškimą,
kuriame kreipiasi į pareigūnus ir prašo jų: „Niekada
nesiklaupkite prieš neteisybę, smurtą, spaudimą, baimę. Niekada
neatsukite nusikaltėliui nugaros.“ Tyrėjas A. Karaliūnas ir
apylinkės prokurorė Rasa Šimonė iš dviejų galimybių
pasirinko kitą alternatyvą: „būti parklupdytiems ant kelių,
būti abejingais, nematyti daromų nusikaltimų ir ramiai imituoti
darbą.“ Atsisakė alternatyvos – „išlikti pareigūnu,
stengtis sąžiningai ir kokybiškai atlikti savo pareigas, ginti
Tėvynę ir Tautos interesus. Nesiklaupti ant kelių prieš
kriminalinį pasaulį, kovoti, nepasiduoti, NEBIJOTI!“ Žr.: (
<www.DELFI.lt> 2015 m. rugpjūčio 28 d. 22:32). Viltis miršta
paskutinė. Lieka tikėtis, kad Vilniaus apygardos prokuratūra
išliks neatsiklaupus ant kelių prieš nusikaltėlius, kurių iki
šiol net nenustatytos tapatybės: Pirkienė, Pirtienė ar dar
kokia N.N.? Skaudu matyti, kad Vilniaus I-ojo PK vyresnysis tyrėjas
A. Karaliūnas ir kiti tyrėjai liko atsiklaupę ant kelių prieš
nusikaltėlius ir nukreipė savo tyrimą bei kaltinimus į
reiderystės auką - nukentėjusiąją Anną Petrusevič: „Jolanta
Pirtinienė (toliau ji – ir Jolianta (!) Pirtinienė) atvykusi
2019-09-06 d.18 val. 00 min. į savo namo dalį Vilniuje, Gulbių g.
7, negalėjo patekti į patalpas, kadangi Ana Petrusevič
savavališkai pakeitė įėjimo durų širdelę ir buvo patekusi bei
savavališkai naudojosi jos buto dalimi, t.y. Ana Petrusevič
vykdydama savo tariamą teisę, nesilaikant įstatymuose nustatytos
tvarkos, Jolantai Pirtinienei padarė 33 eurų turtinę žalą“.
Tyrėjas Aleksandr Ofoničef 2019-09-12 d. nenustatęs nei
lengvinačių, nei sunkinančių aplinkybių, vadovaudamasis LR ANK
518 str. 1 d. paskyrė 16 EUR nuobaudą“. Sic! Mane
sumušė, apiplėšė, nusiaubė namus iki šiol policijos
neidentifikuoti asmenys, o man skyrė baudą! Tuo tarpu
tyrėjas A. Karaliūnas savo nutarime formaliai ir
paviršutiniškai, dirbtinai dekriminalizuoja Pirkienės, Pirtienės,
ir kitų įtariamųjų veikas, padaro išvadas, kad pastarosios
nesunkios ir nepavojingos, nors iš tikrųjų niekuo nepagrįsdamas,
ignoruodamas teismo medicinos ekspertų išvadas, nusikalstamoje
veikoje neįžvelgdamas objektyvių duomenų ir tyčios. Mano
giliu įsitikinimu, tai vien tik tyrėjų subjektyvūs vertinimai, o
ne objektyvios aplinkybės bei požymiai.
Beje, ikiteisminio tyrimo
pareigūnų (prokuratūros, policijos, ikiteisminio tyrimo teisėjų)
veiksmus, seminare Lietuvos Mokslų Akademijoje 2016 m. vasario 12 d.
objektyviai ir kritiškai įvertino prof. dr., Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo teisėjas Olegas Fedosiukas - “Dirbtinė dekriminalizacija:
priežastys, įveikimo priemonės, pavyzdžiai iš kasacinės
praktikos”. Teisingai šiuo atveju pastebėjo prof. dr. O.
Fedosiukas, kad tai – objektyvios priežastys: baudžiamųjų
įstatymų kokybės stoka – neinformatyvios, beribės,
interpretacijoms pasiduodančios nusikalstamų veikų definicijos; į
darbo rodiklių gerinimą orientuota procesinė veikla ir, -
subjektyvios priežastys: dalies tyrėjų, prokurorų gana formalus
požiūris į teisę, įstatymo teksto absoliutizavimas, darbo
mechaniškumas, profesinis nuovargis ir profesinio elgesio
deformacija. Todėl kartais nukentėjusieji nuo nusikalstamos veikos
nukenčia dar labiau, neteisingai interpretavus ir dirbtinai
dekriminalizavus gautus ikiteisminio tyrimo rezultatus. Be viso kito,
tyrėjo A. Karaliūno ir prokurorės Rasos Šimonės
rezoliucija „palaimintame“ nutarime – daugybė
gramatinių ir rašybos klaidų.
Kaip minėta, aš, nukentėjusioji,
visą laiką eidama Gerovės Valstybės teisiniu keliu jau
kreipiausi į teisėsaugos institucijas prašymu dėl vykdomų
nusikalstamų veikų. Iki šiol pagalbos nesulaukiau. Matyt, policija
linkusi sudaryti sąlygas nusikaltėliams mane palikti kvailės
vietoje, todėl neteisėti veiksmai mano atžvilgiu toliau įžūliai
vykdomi ir toleruojami. Beje, dėl nuolatinių grąsinimų ir patirto
aukščiau minėto fizinio ir psichologinio smurto panaudojimo mano
atžvilgiu, labai pašlijo mano sveikata. Aš privačiai
konsultuojuosi ir gydausi. Įrodymus pateiksiu ikiteisminio tyrimo
institucijai.
Policijos abejingumas vykdant tik
veiklos imitaciją ir nieko neveikimas dėl šiurkščiai pažeidžiamų
moters laisvių ir teisių, moters, kuri patiria ne tik fizinį
skausmą, bet ir psichologinį, emocinį smurtą ir dvasinį skausmą.
Tokia moteris nėra saugi ir apsaugota net apsidraudusi nuo
„nelaimingų atsitikimų“. Tyrėjas A.Karaliūnas net nepripažino
manęs nukentėjusiąja. Vienok, aš, nukentėjusioji civilinį
ieškinį į baudžiamąją bylą pateiksiu atskirai, nes padarytos
žalos dydis dar auga dėl policijos tyčia nenustatytų nusikaltėlių
nusikalstamų veikų.
Esant tokiai padėčiai ir remdamasi
tuo kas išdėstyta, prašyčiau prokuroro p. Justo Lauciaus
panaikinti vyresniojo tyrėjo Andriaus Karaliūno nutarimą
atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir tuoj pat pradėti bei
tęsti ikiteisminį tyrimą dėl visų J. Pirtinienės ir jai
talkinančių nenustatytų asmenų mano atžvilgiu vykdomų
nusikalstamų veikų.
Anna Petrusevič
Žvėrynas
2019 m. rugsėjo 15 d.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą