Vakar, po 16
valandos, kreipiausi į Vilniaus miesto 1 –ąjį PK norėdama
įteikti savo skundą dėl policijos nutarimo apskundimo. Mano skundo
nepriėmė, pasakė, kad šiandien jau vėlu ir jie nedirba bei
paaiškino, kad tai galėsiu padaryti rytoj. Grįžau namo į Žvėryną
ir mane neužilgo, apie pusę aštuonių vakaro, užpuolė J.
Pirtinienės reiderių gauja: dvi moterys ir du vyrai. Jie įsibrovė
į namus, pagrobė ir susikrovė mano daiktus, baldus, išlupo duris,
įdėjo grotas, pakeitė įėjimo išorinių durų spyną. Mane
išvarė lauk. Iškviečiau policiją. Atvykę policininkai man
nepadėjo, bet gynė reiderių gaują. Vienas policininkas gražia
rusų kalba išvadino mane „raudonąja sovietine pomidore“ ir
liepė jam „nekabinti ant ausų pomidorų“. Aš nekabinau
pomidorų, tik prašiau policininkų man padėti ir apginti nuo
neteisėtų savivalės veiksmų ir fizinio smurto. Jie „padėjo“
– įsimetė mane į policijos mašiną, nusivežė į PK ir ten
pralaikė iki pusės dviejų nakties. Grįžusi į Žvėryną naktį
į namus negalėjau patekti. Pernakvojau pas kaimynus. Įdomiausia
tai, kad visi šie Pirtinienės „brigados“ veiksmai vyksta po
mano skundų pateikimo prokurorui Justui Lauciui ir bandymo pateikti
skundą per I-ąjį PK Vilniaus miesto apylinkės teismui. Manyčiau,
reiderių gaujos, policijos ir prokuratūros pareigūnų veiksmai
koordinuojami ir nusikalstamai bendrininkaujant derinami su
Pirtinienės „brigados“ veiksmais. Kai tik kreipiuosi į PK ar
prokuratūrą ir teismą, mane užpuola reiderių gauja. Apie visą
tai aš papasakosiu artimiausiu metu. Šiandien noriu trumpai
pateikti absurdiškos nuobaudos istoriją. Policijos pareigūnai
nuolat baudžia mane, o ne reketininkų plėšikų Pitrėnienės
brigadą. Taigi, štai ta istorija. Šiandien ryte šį skundą
įteikiau I PK.
Vilniaus m.
1 –ojo PK tyrėjo Aleksandr Ofoničev nutarimą dėl tariamo
pažeidimo ir paskirtos administracinio poveikio priemonės nuobaudos
– 16 Eurų baudos gavau 2019-09-12 d.
Mane
apkaltino nusižengus 2019-09-06 d. apie 18 val. Tariamo pažeidimo
esmė – J. Pirtinienė, kuri mano atžvilgiu jau nekartą naudojo
fizinį ir psichologinį smurtą, negalėjo patekti į mano gyvenamas
patalpas, nes aš tariamai savavališkai pakeičiau „įejimo durų
širdelę“ ir vykdydama „savo tariamą teisę“ Jolantai
Pirtinienei „padarė 33 eurų turtinę žalą“.
Pareiškimą
tyrėjas tyrė formaliai, tik atliko dirbtinės kriminalizacijos
veiksmą bei išaiškino man, kad jo nutarimas
gali būti skundžiamas teismui.
Nepraleisdama
nustatyto termino vykdau šį Vilniaus
apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo
policijos komisariato 1 –ojo veiklos skyriaus tyrėjo Aleksandr
Ofoničev 2019-09-12 d. nutarimą. Skundžiu neteisėtą ir
nepagrįstą tyrėjo nutarimą.
Todėl
šiuo prašyčiau Teismą apginti mano teises, įtvirtintas Lietuvos
Respublikos Konstitucijoje, o taip pat Europos Žmogaus teisių ir
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, kurios dalyve yra
Lietuvos Respublika, pažeidimo, o būtent:
Kategoriškai,
pareiškiu, kad kaltinimas absurdiškas. Mano buto įėjimo durys
neturi širdelės.
Todėl nesuprantama, kokią „įėjimo durų
širdelę“ aš galėjau pakeisti? Negalima pakeisti to, ko nėra.
Jokios „durų širdelės“ nepakeičiau. Vadinasi, J. Pirtinienei
jokios „33 eurų turtinės žalos“ negalėjau padaryti ir
nepadariau.
Priešingai,
man daugiau nei 210 000 Eurų žalą savo nusikalstamais veiksmais
padarė J. Pirtinienė.
Mano
rašytiniu pareiškimu 2019 m. rugpjūčio 22
d. pranešiau Vilniaus I-ojo policijos komisariato viršininkui apie
J. Pirtinienės
vykdomas mano atžvilgiu reiderines
nusikalstamas veikas. Pateikiau daugiau paaiškėjusių aplinkybių,
o ne samprotavimų ir tik prielaidų, ar subjektyvų suvokimą apie
nusikalstamas veikas. Todėl mano skundas volens
nolens turės būti ištirtas. Tame tarpe ir
mano 2019-09-12 d. skundas Vilniaus apygardos vyriausiajam prokurorui
p. Justui Lauciui.
Skaudu
matyti, kad Vilniaus I-ojo PK vyresnysis tyrėjas A. Karaliūnas liko
atsiklaupęs ant kelių prieš nusikaltėlius ir nukreipdamas savo
tyrimą bei kaltinimus į reiderystės auką - nukentėjusiąją Anną
Petrusevič. Tyrėjas savo nutarime formaliai ir paviršutiniškai,
dirbtinai dekriminalizavo įtariamųjų veikas, padarė išvadas, kad
pastarosios nesunkios ir nepavojingos, nors iš tikrųjų niekuo
nepagrįsdamas, nusikalstamoje veikoje neįžvelgdamas objektyvių
duomenų ir tyčios. Mano giliu įsitikinimu, tai vien tik tyrėjo
subjektyvūs vertinimai, o ne objektyvios aplinkybės bei požymiai.
Negana
to, kitas tyrėjas Aleksandr Ofoničev pagal melagingus J.
Pirtinienės skundus man iškėlė administracinio nusižengimo bylą.
Tokio
turinio nutarimas ir požiūris į mano pareiškimą galimas tik
vienu atveju – jeigu minėto nusikaltimo bendrininku arba
organizatoriumi yra minėtas Vilniaus I-ojo PK pareigūnas, kuris dėl
sėkmingos nusikalstamos veikos modelio realizavimo, siekdamas sau
asmeninės naudos panaudoja savo tarnybinę padėtį (kartu
įtraukdamas į tą veiką ir kitus policijos pareigūnus bei
falsifikuodamas faktines aplinkybes), o taip pat iš anksto susitaręs
veikia su kitais asmenimis – tarpe jų ir su J. Pirtiniene
nusikalstamos grupės sudėtyje.
Kaip minėta,
aš, nukentėjusioji, eidama teisiniu keliu jau kreipiausi į
teisėsaugos institucijas prašymu dėl vykdomų nusikalstamų
veikų. Iki šiol pagalbos nesulaukiau. Matyt, policija linkusi
sudaryti sąlygas nusikaltėliams mane palikti kvailės vietoje,
todėl neteisėti veiksmai mano atžvilgiu toliau įžūliai vykdomi
ir toleruojami. Būtent taip interpretuoju šios 16 Eurų baudos
paskyrimą.
Esant tokiai padėčiai, remdamasi tuo kas
išdėstyta Teismo prašau:
- išnagrinėti mano skundą ir panaikinti tyrėjo Aleksandr Ofoničev nutarimą skirti man administracinę nuobaudą – baudą 16 Eurų;
- tuoj pat pradėti ir tęsti ikiteisminį tyrimą dėl visų J. Pirtinienės ir jai talkinančių nenustatytų asmenų mano atžvilgiu vykdomų nusikalstamų veikų.
Anna
Petrusevič
Žvėrynas,
2019
m. rugsėjo 19 d.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą