Praėjus mėnesiui po sausio 13 laisvės dienos prie Aukščiausios tarybos pastato (Seimo), t.y. vasario 13 dieną, vyko Šiluvoje Švenčiausios M.Marijos paminėjimo Šventos Mišios. Atvykęs į pamaldas pamačiau sniege basų kojų pėdas, vedančias į bažnyčią. Pagalvojau, kad stebuklas. Pėdų vedinas pasukau atgaliniu keliu, kuris atvedė prie automobilio. Tuomet tomis pačiomis pėdomis atsekiau ir į bažnyčią. Ji klūpėjo ir meldėsi. Aš pasiėmiau filmavimo kamerą ir kad vasario pūgos vėjas neužpustytų pėdų filmavau. Atsiklausiau ponios bažnyčioje ar galiu ją filmuoti stovinčią ant šaltų bažnyčios grindų. Ji leido. Po šventų Mišių, aptuštėjus bažnyčioje maldininkų, paklausiau ponios: “už ką ji daro tokią auką- šeimoje negerai“? Ponia atsakė, kad jos auka už Lietuvos laisvę. Davė savo adresą, Įdomu buvo kaip į tokią akciją žiūri vyras, vaikai, mokykla? Kol atmintyje neišblėso basų kojų pėdos , pasikvietęs filmavimo operatorių Vytauto Didžiojo universiteto studentą (dabar šaunų Lietuvos televizijos darbuotoją) vykome į Žemaitiją. Šeima nuostabi. Atsiliepimai mokykloje apie vaikų elgesį ir mokymąsi labai geri. Vaikai aktyvūs visuomeninėje veikloje. Šeima nė dienos be maldos. Turi atskirą maldos kambarį. Aplinką puošia religiniai paminklai. Maistas, savo augintas ir gamintas.
Prieš prezidentūrą panašios motinų pėdos, kaip moters Šiluvoje už Lietuvos laisvę, daug daugiau,liečiančių krauju aplaistytą istorinių Vilniaus kovų grindinį. Mes visi esame šios žemės vaikai ir vaikščiojame jos paviršiumi palikdami vienas ar kitas gyvenimo pėdas. Jokių pėdų nuo Prezidentūros link motinų niekas nepastebėjo. Gal todėl kad dar nebuvo pustomo sniego 2021 -11-24.
Kun. A.Bulotas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą