Išsilaisvinome iš 50
metų trukusios tarybinės okupacijos, išvijome giluminių vandenų
teršėjus - skalūnininkus, ar nugalėsime 5G?
1978 m. Šiauliai.
Šiauliuose gyventojų normalų gyvenimą dažnai drumsdavo kariniai
tarybiniai naikintuvai ir dažnai pratybas atliekantys žemai
skraidantys lėktuvai su radarais. Skraidant lėktuvams su radarais,
televizorius jau kokybiškai nerodydavo. Pastebėjau ir kitą keistą
reiškinį, kai neįjungti grojimui magnetofonas ar radijo imtuvas,
nors elektros laidas įjungtas į tinklą – jie pradėdavo keistais
garsais groti. Paklausiau seniai besidarbuojančio klebono. Jis
atsakė, kad čia Šiauliuose visiems taip nutinka, bet matomai
nenorėjo visko pasakyti. Per ilgesnį gyvenimo laiką, pastebėjau,
kad prieš mano gyvenamų patalpų langą ant kalvos matosi kariškas
aviacijai skirtas radijo lokatorius. Jų aplink Šiaulius buvo
keletas. Kai lokatoriaus antena atsisukdavo į mano langų pusę taip
ir pasigirsdavo keisti garsai radijo aparatūroje. Buvau atitarnavęs
tarybinėje kariuomenėje prie aukšto dažnio spinduliuojančios
aparatūros panašių lokatorių. Supratau, kad gyventi čia
pavojinga. Buvo samdomi darbininkai nupjauti žolę nuo kalvos aplink
lokatorius. Darbininkai pasakodavo, kad kartais jiems ten
bešienaujant pasidarydavo labai karšta, kai kareiviai paleisdavo
aparatūrą. Mano abejones patvirtino lankymasis pas ligonius Šiaulių
ligoninėje ir mirusiųjų laidotuvės.
Šiaulių ligoninė.
Sovietinio ateizmo metais buvo sudėtinga teikti ligoniams
sakramentus gydymo ar slaugos įstaigose. Reikėdavo suderinti su
ligoninės gydytoju. Tam buvo įvairių direktyvų iš kulto reikalų
įgaliotinio ne tik kunigams, bet ir ligoninių personalui. Buvo
viskas mano suderinta su ligone, kad galėčiau ją aplankyti,
ligonių lankymo metu. Kad nevėluoti, tai svarbu ligonio
dienotvarkei ligoninėje, nuvykau 15 minučių ankščiau ir laukiau
laukiamajame prie palatos, kol prasidės ligonių lankymo valandos.
Dauguma ligoninės darbuotojų pažinojo besilankančius ligoninėje
kunigus. Tad viena medicinos sesuo pasiūlė užeiti pas ligonę, nes
ji jau nemiega ir laukia. Buvo likę 5 minutės iki lankymo. Bet
pasirodė šioje vietoje pats ligonės direktorius Z. Vaišvila,
kuris buvo uolus ne tik kaip gydytojas, bet ir to meto instrukcijų
besilaikantis gydytojas. Kilo triukšmas, kad ligonis tokiam
susitikimui neparuoštas. Pradėjo išvežinėti kitus ligonius iš
palatos. Ligoniai pyko, nes jie neprieštaravo pamatyti palatoje pas
ligonį kunigą. Tada buvo greitai surasta širma, kad uždengti
ligonį ir kunigą nuo kitų ligonių. Sukeltas viešas triukšmas,
ir, manau, apsisaugojant gydytojui buvo paplatinta, kad gydytojas čia
nekaltas. Garsas, o gal ir skundas, galėjęs pakenkti gydytojui,
pasiekė Šiaulių miesto komunistų partijos vykdomąjį komitetą.
Greitai ten buvau iškviestas į partijos komitetą, susitikimui
pasiaiškinti už savo pareigos ligonei atlikimą. Susitikime buvo
Šiaulių miesto komunistų partijos Vykdomo komiteto pirmininko
pavaduotoja J. Gaurylčikienė, gydytojas Z. Vaišvila, dar keletas
vykdomo komiteto darbuotojų, kurie rašė ir filmavo susitikimą.
Pirmam buvo suteiktas žodis gydytojui Z. Vaišvilai. Po to J.
Gaurylčikienė išklausė manęs, kad kulto įstatymai nedraudžia
lankytis ligoninėse, tuo labiau, kad aš buvau nuvykęs bendru
ligoniams skirtu lankymo laiku ir jokių man prašymų ar leidimų
nereikėjo. Kitas reikalas, kai tenka lankytis reanimacijos palatose,
karantino metu ir t.t. Galutinį žodį tarė J. Gaurylčikienė,
kreipdamasi į ligoninės direktorių Z. Vaišvilą, kad jūs
gydytojau rūpinkitės ligonių gydymu, bet neveskite ligoninėje
ateistinės propagandos su mirštančiais ligoniais. Kunigas nepadarė
nusikaltimo. Jis nesiveržė į palatą, o, kad jūsų personalo
darbuotojai persistengė, norėdami pagreitinti ligonės susitikimą
5 minutėmis ankščiau, tai buvo galima ir nesureikšminti.
Gydytojas Z. Vaišvila.
Teko su gydytoju vis dažniau susitikti ligoninėje, bet jau be
konfliktų. Tai buvo uolus savo darbui ir ligoniams atsidavęs
gydytojas, atvykęs iš Šakynos miestelio ir pirmasis pradėjęs
neurochirurgijos kelią Lietuvoje. Medikai jo akivaizdoje buvo
pasitempę, sekdami vyriausiojo gydytojo reiklumu ligoniams.
Matydamas mane lankantis pas ligonius, matydamas gydytojas jaunas
šeimas verkiančias dėl mums daugeliui „neaiškių“ mirties
priežasčių ir išgirdęs tik kalbas, kad Šiaulių sveikatą
naikina Zoknių karinis aerodromas ir aplink miestą išstatytos
radijo lokacinės stotys, paklausiau gydytojo, apie „neaiškias“
ligas, nes pats keletą metų buvau patekęs į aukšto dažnio
spinduliuotę tarybinėje kariuomenėje. Mačiau tarnybos draugų
likimus apie kuriuos buvo nutylima ir gydytojų. Z.Vaišvila man
atsakė, kad sakyti ir rašyti, kad tikroji mirties priežastis –
kraujo vėžys, draudžiama. Laidotuvėse iš tėvų išgirsdavau tą
patį, kad sulaukęs abiturientų amžiaus jaunimas dažnai
susirgdavo kraujo vėžiu ir tik Šiaulių rajone. Dabar, manau,
eksperimentuojant su gyventojais, norima spinduliuotę paskleisti jau
visoje Lietuvoje. Rašau dabar, kai vis daugiau jaunuolių ir vaikų
nebevaldo kaklo, stuburo ir daugelis netinkami dėl sveikatos karinei
tarnybai, maigant nulenkus galvą mobiliuosius telefonus, galvoju
apie G5. Ką galvoja valstybių prezidentai? Nori piliečius
padaryti klipatomis vardan industrinių pažangų? Kai kurios
valstybės imasi tyrimų, nedarydamos nepatikrintų dalykų, kitose
tiesiog deginamos ir naikinamos perdavimo stotys.
Gydytojas Z. Vaišvila,
būdamas Šakynos miestelio gydytoju, labai rūpinosi Šakynos
moksleivių sveikata. Tai buvo kuklus, rūpestingas ir principingas
gydytojas. Ten dirbdamas ir susipažino su Šakynos mokyklos
mokytoja, kuri tapo jo viso gyvenimo šeimos židiniu.
Paliečiau straipsnyje
gerbiamą gydytoją Z. Vaišvilą, kadangi vėliau mūsų
ideologiniai skirtumai susitinkant ligoninėje mūsų nepriešino,
gydytojui teikiant kūnišką stiprybę, man dvasinę. Tekdavo ir
pasikalbėti. Gimus gydytojo sūnui, motinos noras buvo duoti Gintaro
vardą, tačiau vyro tėvas griežtai nukirto, kad giminėje vyrai
tebūna vadinami Zigmais. Geresnio vardo, kaip dabar manoma, ir
negalėjo išsirinkti, ką rodo Seimo nario, Lietuvos parlamentaro,
Sausio 13 gynėjo, Sąjūdžio entuziasto, pirmojo Valstybės saugumo
kūrėjo ir šiandieną kaip principingo tėvo pavyzdžio,
principingų Laisvos Lietuvos teisinių konstitucijos įstatymų
besilaikantis pilietis ir kovojantis - vienas už visus. Vieną rytą
gydytojui grįžus į darbą ligoninėje iš jubiliejinio renginio,
gydytojas darbe pasijuto labai blogai. Taip blogai, kad kolegos
medikai pasimetė. Greitai buvo padarytas kraujo tyrimas, kuris rodė
prasidėjusį kraujo vėžį, bet tai negalėjo sudaryti tokios
sunkios padėties jo sveikatai. Pasirodė, kad gydytojas buvo
nukritęs ir susitrenkęs šoną, dėl kurio nekreipė rimtesnio
dėmesio. O buvo trūkusi blužnis. Tad kolegoms gydytojo išgelbėti
nepavyko.
Paliečiau šį epizodą
tam, kad kaip pats gydytojas Šiauliuose gydė jaunuolius
neįvardijant nuo kraujo vėžio ir kolegų gydytojų tyrime, matomai
per ilgą laiką gydytojui Z. Vaišvilai, gyvenant Šiauliuose, buvo
pastebėtas kraujo vėžys. Tad nesusigundykime pavojingais G5
eksperimentais, kai mokslininkai jau seniai nustatę, kad bet kokios
spinduliuotės daro žalingą poveikį gyviems organizmams. Prieš
kelis metus taip pat palaidojau savo tarnybos draugą gydytoją su
kuriuo kartu dirbome su stipria aukšto dažnio spinduliuotę
skleidžiančia aparatūra, nors visos lentelės ir užrašai skelbė,
kad saugi zona. Dažnai rašoma, kad saugūs žaislai, prietaisai,
įrankiai, saugus eismas, televizijos studijos, aparatinės, ar net
saugūs vaistai. Prisiminkime pasakymą: „žmogaus saugokis tai ir
Dievas tave saugos.“
Pagarbiai,
radiotechnikos specialistas, išradėjas, autorinių teisių
medicinos prietaisų srityje nominantas, medalininkas, majoras
kunigas Alfonsas Bulotas
P. S. Komunistai
piliečiams kūrė rojų, teoriškai komunistų partijos
suvažiavimuose ir praktiškai TSRS konclagerių „bedruomenėmis‘‘,
kad išvengti „klasių kovos“. Taip mus moksleivius
„glūšino“-slopino tada tiesos pažinime. Šis straipsnis
atsirado dėl „Ekspertuose eu“ paskelbtos startuojančios
programos moksleiviams, „padėsime žinoti tiesą apie G5.“
Aš padedu sužinoti, ką patyrė dabartinių moksleivių amžininkai
anuomet ir ką gali patirti konkrečiai „startuojantys“ dabar,
kai nepasakoma visa tiesa apie aukšto dažnio spinduliuotę, kai
pateikiama tik G5 teorija ir neįsigilinama į konkrečius
faktus dėl aukšto dažnio spinduliuotės. Tam, manau, į jokias
„Youtubes“ nereikia eiti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą