Po S. Rodo mirties 1902
m. jo darbą tęsė pasekėjai ir bendraminčiai, užėmę
svarbiausius postus Britanijos visuomenėje. Pagrindiniai veikėjai
čia buvo lordas Alfredas Milneris, Philipas Kerras (lordas
Lothianas) Lionelis Curtis, taip pat E. Oppenheimeris, paveldėjęs
„De Beers“ kompaniją. A. Milneris tapo
tiesioginiu apskritojo stalo organizatoriumi, kas buvo lemiamu
momentu rengiant vadinamosios „pasaulio valstybės“ kūrimo
planus. Milnerio ir jam artimų žmonių rato (vadinamosios „Milnerio
grupės“) įtakoje kitose imperijos dalyse, taip pat ir JAV, buvo
sukurti atitinkami padaliniai, į kuriuos įėjo stambūs
finansininkai, susieti su Rotšildu. Svarbiausia figūra, per kurią
„Apskritasis stalas“ užtikrino Rotšildų kontroliuojamą „Wall
Street“ bankininkų veiklą, buvo Jacobas Schiffas, tapęs „Kuhn“,
„Loeb & Co Bank“, kuris finansavo ir J. Rockefellerį [9], ir
E. Harrimaną bei E. Carnegie, valdytoju. Per jį Rotšildai palaikė
J.P. Morganą ir skyrė jiems reikalingus žmones, tokius kaip
broliai Lehmanai, Goldman-Sachsai, bankų vadovais [10]. Kartu su P.
Warburgu ir B. Baruchu, J. Schiff vaidino lemiamą vaidmenį 1913 m.
sukuriant JAV federalinio rezervo sistemą – tą patį finansinį
trestą, kuriam buvo perduota visa JAV pinigų ir kredito valdžia
[11].
 |
| Piligrimų bendrijos emblema simbolizuoja JAV ir Anglijos draugystę. Joje vaizduojams liūtas ir elelis. |
Norint glaudžiau susieti ir suderinti
Britanijos ir Amerikos isteblišmento atstovų pozicijas, buvo
sukurta dar viena struktūra, kuri neafišuoja savo veiklos ir vis
dar mažai žinoma. Mes kalbame apie Piligrimų draugiją (Pilgrims
Society), kurios pirmasis susirinkimas įvyko 1902 m. iniciatyva Šv.
Jurgio draugijos narių Niujorke, Amerikos Londono draugijos ir
Anglo-Amerikos asociacijos [12]. 1903 m. buvo surengta pirmoji
oficiali visuomenės narių vakarienė, po kurios jie pradėjo
reguliariai rinktis. Faktiškai šios organizacijos nariais tapo visi
įtakingiausi aristokratai, bankininkai ir verslininkai, kurie sudaro
abiejų šalių elitą (Morganai, Rokfeleriai, Harrimanai, Dillonai,
Carnegie, Astoriai, Warburgai, Britanijos karališkosios šeimos
nariai, Rotšildai, Barringai, Barclay ir kt.) [13].
Fabiano draugija, įsteigta 1884 m.
anglų politiko Sydney Webb iniciatyva. Jo žmona Beatrice Webb ir
britų rašytojas B. Shaw taip pat dalyvavo plėtojant globalizmo
projektą. Šią bendruomenę įkvėpė R. Oweno idėjos, kurias
sukūrė Oksfordo profesorius Johnas Ruskinas (kitoje
transliteracijoje - Rioskinas), turėjęs įtakos S.Rhodesui. Jis
kritikavo kapitalizmą krikščioniškojo socializmo požiūriu, be
to, gynė klasikinės visuomenės idėjas - „gerovės valstybę,
paremtą rinkos įstatymais“. Šios visuomenės įtaka buvo
didžiulė, joje dalyvavo daug politikų, be to, ji buvo prie ištakų
Londono ekonomikos mokyklos, įkurtos 1895 m. Webbo idėjų įtakoje.
Šiek tiek vėliau ypatingą indėlį į
bendrijos veiklą įnešė vienas iš jos aktyviųjų narių
Herbertas Wellsas (1866–1946), išreiškęs savo nuomonę daugybėje
publikacijų, pagrindinėmis iš kurių tapo darbai „Atviras
sąmokslas“ ir „Naujoji pasaulio tvarka“ (1940), kuriose jis
pasisako už beklasės pasaulio totalitarinės valstybės („naujos
žmonių visuomenės“) sukūrimą, numatant staigų pasaulio
gyventojų skaičiaus mažėjimą ir eugenikos praktiką bei gebėjimą
racionaliai valdyti visos planetos išteklius. Pažymėtina, kad
ankstyviausiu jo kūriniu šia tema buvo 1914 m. veikalas „Tvarka
per chaosą: libertarų sunaikinimas“, kuriame pasakojama apie
būsimą visuotinį karą, kurio pasekoje turėtų būti sukurta
pasaulio valstybė, susidedanti iš 10 blokų (10 „apskričių“,
pagal autorių). Būtent šioje knygoje autorius pirmiausia panaudojo
posakį „nauja pasaulio tvarka“, kalbėdamas apie konkretų
projektą.
Nepaisant vieno branduolio,
susiformavusiame City smegenų centre egzistavo du vidinių
prieštaravimų tipai. Pirmasis buvo sąlygotas siekiu didesnės
valdžios ir varžymusi dėl įtakos ir turto. Antrasis –
skirtingu globalios tvarkos struktūros supratimu. Viena grupė
skaitė būtinu sukurti vieningą anglo-amerikiečių bloką, kuris
būtų atraminė kolona, o prie jos prisijungia visi kiti. Kita
gi neišskyrė kokią nors valstybę ar imperiją, o iškėlė
visuotinio sumaišymo idėją, vienijančią žmoniją viename bloke.
Tai buvo anglosaksų globalizmo ir planetarinio globalizmo skirtumai.
Tada, paskutiniame XIX amžiaus
trečdalyje, kuriamas ir sionistų projektas, kuris išreiškė
strategiją įtvirtinimo pasaulinės žydų kapitalo valdžios ir
buvo daugiapakopė konstrukcija.
Kaip puikiai buvo parodyta Douglaso
Reedo knygoje „The Controversy over Sion“, sionizmas kaip
ideologinis ir politinis judėjimas susiformavo būtent tada, kai
aktyvi Vakarų žydų asimiliacija kėlė abejonių dėl žydų elito
galios išsaugojimo didžiojoje žydų dalyje. Nuo viduramžių
Europos laikų žydų bendruomenės buvo uždaros totalitarinės
sistemos, kuriose religija buvo įvesta valdančiojo elito, esančio
sąjungoje su ne žydų pasaulietinėmis valdžiomis, ir šios
pastarosios dažnai vertė žydus vykdyti savo religinius nurodymus
[14]. XIX a. dėl pasaulietinės valdžios priimtų liberalių
įstatymų žydų bendruomenės pradėjo irti, ir religinė viršūnė
pradėjo prarasti teisinę galią savo narių atžvilgiu (t. y. teisę
prižiūrėti ir priversti vykdyti religinius įsipareigojimus).
Šiomis sąlygomis, norėdamas pasipriešinti liberalizmui, sionizmas
ėmė formuotis kaip ideologija ir kaip judėjimas.
Jos atsiradimo metu pagrindiniu jo
tikslu buvo skelbiamas sukūrimas žydų valstybės, kuri taptų
žydų politinio vienijimosi centru. Tačiau iš pradžių jis
išsiskyrė savo įvairove ir nevienalytiškumu. Jame išsiskyrė
įvairios srovės, kurios išliko savarankiškomis idėjinėmis
kryptimis. Pagrindinėmis tarp jų buvo religinis, praktinis ir
politinis sionizmas.
Religinis sionizmas, susiformavęs
anksčiau nei kiti dar XIX amžiaus viduryje, valstybės kūrimo
reikalavimus bandė priderinti prie ortodoksalaus judaizmo mokymo,
siejančio žydų sugrįžimą į savo senovės tėvynę išimtinai
su Mošiacho atėjimu. Jis rėmėsi mintimi, kad Mesijo atėjimas
susideda iš dviejų etapų - natūralaus ir stebuklingo. Pirmoji
stadija buvo suprantama kaip savarankiškas sugrįžimas žydų į
Palestiną (Sioną), siekiant atkurti Izraelio gyventojus ir šalį
visais jos gyvenimo aspektais, taigi tai turėtų priartinti antrąjį
etapą – Mesijo atėjimo, kuris jau užbaigs išlaisvinimą. Tai
yra, Izraelio valstybė buvo laikoma tik žydų tautos misijos
realizavimo pradžia.
Praktinis sionizmas, atsiradęs XIX
amžiaus 80-aisiais, susikoncentravo ties idėja perkėlimo žydų į
Palestiną, kad užtikrinti „sugrįžimą prie savo šaknų“, kas
ėmė aktyviai realizuotis dėl išeivių iš Rytų Europos XIX
pabaigoje - XX amžiaus pradžioje, ir turėjo mišrų
religinį-nereliginį charakterį.
Galiausiai, 1897 m. formuojasi visiems
žinomas politinis sionizmas, kurio įkūrėjas buvo Austrijos
pilietis Theodoras Herzlis, iškėlęs tikslą žydams sukurti saugų
„įstatymų saugomą prieglobstį“, kurį pripažintų
tarptautinė teisė. Jis pasiekė, kad sionizmas taptų europietišku
politiniu judėjimu, nes tik tokiu pavidalu Vakarų pasaulis galėjo
jį priimti. Be to, valstybės sukūrimą Herzlis laikė ne
savitiksliu, o kaip priemone žydų klausimui išspręsti, tuo metu
kai visa kita buvo antroje eilėje [15].
9. Исследователь С.
Бирмингем, признанный в еврейских
кругах в качестве эксперта по еврейской
истории, в своей книге «The Grandees —America’s
Sephardic Elit» пишет, что Рокфеллеры происходили
из семьи марранов. Именно поэтому
еврейское сообщество США, хорошо
осведомлённое об этом, всегда поддерживало
его политические амбиции.
См.: http://www.israelect.com/reference/WillieMartin/ NEWS-ll.htm
10.
http://www.terrorism-illuminati.com/round-table
11. См.: Муллинс Ю. Секреты
Федеральной Резервной Системы. Лондонская
смычка //http://www. russia-talk.org/cd-history/fed/fed.htm
вернуться
12. См.: The Pilgrims a. A study of
the Anglo-American
Establishment http://wikispooks.com/ISGP/organisa-tions/Pi IgrimsSoc
iety 02.htm, а также The Piligrim Society &
English-speaking Union //http://watch.pair. com/pilgrim.html
13. Сегодня членами
общества являются 1492 человека, подавляющая
часть которых из США.
14. См.: Шахак И. Еврейская
история, еврейская религия: тяжесть
трех тысяч лет. http://Iib.rus. ес/Ь/154172
15. Полонский П. Эволюция
идеологии сионизма (XIX-XX
вв.). http://www.machanaim.org/ tor&life/ hist&geo
/zionism.htm
Pirmoje nuotraukoje Theodoras Herzlis.
Bus tęsinys.
Bus tęsinys.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą