Nacionalinis susivienijimas reikalauja Remigijaus Šimašiaus atsistatydinimo ir Generalinės prokuratūros tyrimo, kuriuo būtų įvertinta, ar Vilniaus mero sprendimu valstybinę Lukiškių aikštę paversti pliažu nebuvo pažeistas viešasis interesas ir viršyti mero įgaliojimai. Partijos teigimu, R. Šimašiaus pliažas Lukiškių aikštėje subtiliai atkartoja Vakarų šalyje siautėjančių ir paminklus griaunančių komunistų veiksmus, o pamatinis to siekis yra trinti iš viešosios erdvės bet kokius valstybingumo, istorinės atminties ir valstybinės sąmonės ženklus.

„R. Šimašiaus sprendimas kurti pliažą pagrindinėje valstybinėje aikštėje, kuri aukščiausiu lygiu skirta Žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimui įamžinti, yra tobulas mūsų svarbiausių erdvių išvalstybinimo ir subuitinimo pavyzdys. Visai kaip ir šiuo metu Vakaruose siautėjančios ANTIFA ir kitų komunistinių grupuočių veiksmuose, mero sprendimu siekiama paslėpti bet kokias mūsų valstybės kūrimo ir laisvės kovų atminties apraiškas, padėti visiems kuo greičiau užmiršti istoriją, kartu su ja tautinės valstybės pajautą ir tapatumą. Dažnai net nesąmoningai vykdomas pokariu neomarksistų, ypač H. Marcuse, suformuluotas ir per universitetus išpopuliarintas planas nutraukti tautinių valstybių gyvavimą. Ne atsitiktinumas, kad Vakaruose socialistai, o Lietuvoje tariami liberalai, visi savaip sukilo į kovą prieš savo valstybių tėvus-kūrėjus, iškiliausias asmenybes ir laisvės kovotojus. „Pasaulį naują pastatysim“ ideologija reikalauja, kad kuriant jų išsvajotą „pasaulį be tautų ir sienų“ ankstesnio valstybingumo neliktų nė ženklo. Vienintelis skirtumas tas, kad Vakarų šalyse šiandien jau drįstama tą daryti brutaliai, o Lietuvoje kol kas elgiamasi atsargiai, statomi tai kalnelis, tai čiuožykla, tai pliažas – bet kas, kad tik padėtų pamiršti politinę istorinę aikštės reikšmę ir pasinerti buitinėje kasdienybėje“, – situaciją komentavo Nacionalinio susivienijimo pirmininkas profesorius Vytautas Radžvilas.

Nacionalinis susivienijimas atkreipia dėmesį, kad pliažo atidarymui Lukiškių aikštėje pasirinkta simbolinė data – Birželio sukilimo metinės. Tiek meras, tiek jį palaikanti visuomenės dalis ne kartą išreiškė priešiškumą Birželio sukilimo organizatoriams, smerkė jų tariamą antisemitizmą ir vaidmenį Holokauste, o pats meras galiausiai iniciavo ir šio sukilimo organizatoriaus pulk. Kazio Škirpos bei žuvusio už Lietuvos laisvę Sukilimo dalyvio Jono Noreikos atminimo ženklų pašalinimą iš Vilniaus viešųjų erdvių. Dar anksčiau Vilniaus meras padarė viską, kad Lukiškių aikštėje nebūtų statomas Vyčio monumentas, kurį tiek apklausose, tiek savivaldybės balsavime palaikė visuomenė. Partijos teigimu, tai rodo nuoseklias mero pastangas trinti laisvės kovotojų atminimą, o per jį ir valstybinę sąmonę visuomenėje.

Kaip viešai pasakė pati R. Šimašiaus patarėja ir Laisvės partijos kandidatė Ieva Pakarklytė, „Lukiškių aikštės vienas iš rekonstrukcijos tikslų ir buvo nuimti tą sunkų politinį krūvį. Kad tai taptų miestiečių susibūrimo, bendravimo ir laisvalaikio vieta“. Tačiau visų Vakarų Europos sostinių aikštės liudija, kad valstybingumas ir politiškumas viešose erdvėse puikiausiai dera su jų gyvybingumu, piliečių būrimusi ir bendravimu šiose erdvėse. Aikščių ir kitų erdvių išpolitinimo tikslas tad visai kitas – piliečių istorinės ir valstybinės sąmonės naikinimas, bukinant žmones kuo buitiškesne aplinka be nuorodų į valstybės praeitį, bendrą ateitį ir valstybę apskritai.

Partija atkreipia dėmesį, kad dirva tokiems antivalstybiniams pokyčiams ir jų palaikymui visuomenėje ilgą laiką buvo ruošiama šalies žiniasklaidoje, mokyklose ir universitetuose. Atsakomybė už tai, kad dalis visuomenės šiandien priima ir net nori sostinės išpolitinimo ir valstybingumo šaknų nutraukimo, tenka kosmopolitinio viduriniojo ir universitetinio ugdymo sistemos kūrėjams. Skubiai pareikalavus Vilniaus mero politinės atsakomybės, ilgesnėje perspektyvoje būtina užtikrinti, kad Lukiškių aikštėje iškiltų visuomenės palaikymą turintis Vyčio monumentas, o švietimo sistema vėl ugdytų Lietuvos valstybės ir lietuvių tautos patriotus.