Kai kurie 2020 metų Žako Attali prisipažinimai, verti to, kad juos pacituoti. Štai, pavyzdžiui, iš jo interviu japonų leidiniams Sankei Shimbun ir JAPAN Forward: „Krizė labai gyli. Tai tik pradžia. Net šalys, kurios mažiausiai nukentėjo, bus apimtos pasaulinės recesijos, didžiausios per šimtmetį“. Čia jis nesuklydo. Pasaulio ekonomikos nuosmūkis, pagal pirminius TVF duomenis, yra 4,4%.
Attali įsitikinęs, kad visuomenę galima keisti norima kryptimi: „Dabartinėje situacijoje prasideda kitos visuomenės formos būtinybės suvokimas. Mes turime iš naujo įvertinti mūsų ekonomiką kryptimi „į gyvybę orientuotų šakų“, tokių kaip sveikatos apsauga, mityba ir higiena, energetika, švietimas, medicinos tyrimai, vandens resursai, skaitmeninis sektorius, saugumas ir demokratija...“ Žodžiai apie „gyvybės ekonomiką“, „saugumą“, „demokratiją“ skamba pas Attali nuolatos. Tačiau visa tai – tik „ateityje“. Iki to teks pereiti per rimtus sunkumus (parodyti „altruizmą“), sutikti su demokratijos apribojimu (izoliacija, lockdown) ir net karus – kibernetinius, ekonominius ir kitus.
Galima prisiminti vieną iš didžiausią rezonansą sukėlusių Žako Attali knygų „Trumpa ateities istorija“. Tai nei daugiau nei mažiau prognozė pasaulio vystymosi artimiausiems 50 metų. Pirmame etape (iki 2025 metų) Amerika praras pasaulio lyderio rolę, JAV prasidės vidaus konfliktai, ši šalis virs į antrarūšę valstybę).
Kinijos bandymai Europai „pakeisti“ Ameriką, gali būti, pasibaigs nesėkmingai. Pastangos TNK poveikio, valstybės privatizavimas, vis labiau išplaus nacionalinių valstybių pamatus. Pasibaigs viskas, žada Attali, dideliu, užsitęsusiu, sunkiu pasauliniu karu, ir tiktai po to atsiras nauja teisinga tvarka. Tačiau supratimas apie šią tvarką pas Attali nekonkretus, ir šio „rojaus“ atsiradimo garantijų nėra.
Įdomu, kad kontekste to, kas šiandien pasaulyje vyksta, Attali tvirtina: kuo daugiau „altruizmo“ (sutikimo dėl apribojimų) žmogus parodys dabar, tuo daugiau šansų, kad būsimas karas nebus per daug sunkus ir žmonija pamatys geidžiamą „rojų“. Kitais žodžiais, nusilenkite prieš prievartą ir būsite laimingi.
O štai Attali atviravimai italų leidiniui Farodi Roma (liepa). Prancūzų ideologas neslepia džiaugsmo dėl to, kad pasaulinė pertvarka „pandemijos“ sąlygomis vyksta sėkmingai. Jo žodžiais, virš 2,5 milijardų žmonių per valandą persijungė į nuotolinį darbą. Reiškia, yra viltis, kad žmonija taip pat ramiai priims ir kitas naujoves. Dabar svarbiausia – spausti valstybių vadovus, kurie kartais snaudžia.
Attali nepatenkintas tuo, kad vietoj griežtos tvarkos įvedimo („priverstinis altruizmas“) valdžia mėgina paslėpti krizę, pripumpuodama į ekonomiką pinigus. Tai trukdo radikaliam pertvarkymui: „Aš manau, kad daugumai iki šiol iki galo neaišku, kas vyksta. Aš turiu omenyje, kad visos Vakarų šalys ir daugelis kitų šalių įvairiose pasaulio dalyse įvedė taip daug pinigų į rinką per savo centrinius bankus, kad... tai leis „užmaskuoti“ pirmą krizės etapą, atidėti jos pasekmes ir priversti mus galvoti, kad bus paprastas sprendimas su paprasta pinigų emisija, bet tai visai ne taip“.
Žakas Attali nepatenkintas ir tuo, kad daugelio šalių valdžios mėgina gelbėti „mirusias“ ekonomikos šakas. Jis siūlo sukoncentruoti visus resursus į tai, ką vadina „gyvybės ekonomika“: „sveikatos apsauga, švietimas, mityba, skaitmeninis pasaulis“. Kaip apie „mirusias“ šakas Attali kalba apie automobilių ir lėktuvų gamybą, siūlydamas permesti kvalifikuotus inžinierius ir kitus specialistus iš šių sričių į „gyvybės ekonomikos“ sektorių. Tai primena svarstymus Zbignevo Bzežinskio knygoje „Technotroninė era“ (1969 m.), kur buvo siūloma kaip galima greičiau pereiti nuo industrinės visuomenės į postindustrinę visuomenę su dominavimu paslaugų prieš gamybą. Pažymėsime, kad „postindustrinė visuomenė“ ir „gyvybės ekonomika“ – tai ne fantazijos produktai. Tai ideologemos, už kurių slepiasi visiškai apibrėžti tikslai.
Žako Attali „gyvybės ekonomikos“ konstruktas eina greta „karo ekonomikos“. Pas jį nėra aiškaus „karo ekonomikos“ apibrėžimo, bet tai yra viena iš jo mylimų sąvokų. Galima manyti, kad kaip „ekonominį karą“ šitas masonas-filosofas supranta pilną likvidavimą to ekonomikos modelio, kurį priimta vadinti „liberaliu“, arba „rinkos“. Kur rinka, ten ir demokratija, o esant demokratijai radikalūs visuomenės pertvarkymai neįmanomi. Tam būtina diktatūra. Eilėje savo knygų ir straipsnių Žakas Attali užsimena, kad mobilizacinės ekonomikos modelis, sukurtas Trečiame reiche, nusipelno pritaikymo šiuolaikinėmis sąlygomis. Jis viliasi, kad net „pandemijos“ sąlygomis valdžios nesiryš paversti savo ekonomikų į karines-mobilizacines.
Pabaigai aš norėčiau atkreipti dėmesį į interviu, kurį Žakas Attali davė meksikiečių informacinei agentūrai Confabulario. Jis kalbėjo apie savo knygą „Trumpa ateities istorija“ ir įvardino pagrindinius etapus, kuriuos, kaip jis tvirtina, žmonijai teks praeiti per artimiausius 50 metų. Jis kalbėjo, kad pirmuoju etapu taps Amerikos kaip didžiosios valstybės saulėlydis. Jo žodžiais, šis etapas jau baigtas. Tai buvo pasakyta 2020 metų 26 gruodžio; atitinkamai, saulėlydis, pagal Attali, įvyko penkiais metais anksčiau, negu jis pranašavo „Trumpoje ateities istorijoje“. Tačiau svarbiausia tai, kad pasaulinė pertvarka vyksta lenkiant „grafiką“. Vykdomas atviras suokalbis.
Šaltinis:
https://www.fondsk.ru/news/2021/01/27/zhak-attali-privetstvuet-vsemirnyj-lokdaun-52780.html
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą