Anūkas apsiverks: Rusijos Aukščiausias teismas pripažino Jehovos liudytojus ekstremistine organizacija ir ją likvidavo

Kaip balandžio 20 dieną pranešė naujienų agentūra TACC, Rusijos Aukščiausias teismas pripažino „Jehovos liudytojus“ ekstremistine organizacija, ją likvidavo ir uždraudė jos veiklą šalies teritorijoje. Savo nutartyje teismas nurodė nedelsiant nutraukti visų 395 „ Jehovos liudytojų“ skyrių veiklą šalies teritorijoje. Organizacijos turtas konfiskuotas valstybės naudai.

Štai taip.

Na ir kas, pasakysite.

O mes prie ko?

O mes štai prie ko.

2016 metų lapkričio 17 dieną Gabrielius Landsbergis (anūkas) portale Lietuvos diena paskelbė straipsnį „Netikėkite šituo propagandiniu laikraščiu ir jame rašančiais prorusiškais apžvalgininkais“.

Straipsnyje G.Landsbergis rašė:

„Kas mane pažįsta visi puikiai žino, kad nevartoju alkoholio, nevalgau mėsos, esu vegetaras, o ir mėsos valgyti man neleidžia religija, kadangi esu Jehovos liudytojas. Buvau doras Romos katalikas, bet prieš metus nors ir kaip žmona Austėja prieštarauja perėjau pas Jehovos liudytojus. Tai ypač taiki religija, todėl tapau žaliavalgis, maitinuosi tik salotomis, ir visokiomis sriubomis, ir žinoma geriu daug kavos.“

Prisiminiau Balio Sruogos „Dievų mišką“, jo pasakojimą apie žydaujančius biblijos tyrinėtojus – vokiškai bibelforšerius, kurie tame „pajūrio kurorte“ ne savo noru „atostogavo“. Daugiau aš šitais sektantais, prisipažinsiu, nesidomėjau. Nereligingas esu. Apie tuos žydaujančius bibelforšerius, o iš esmės krikščionybės griovėjus, kurių būstinė yra Brukline, Niujorke, noriu pasakyti tik kelis žodžius, pačią quinta essentia.

Krikščionys apie „Jahovos liudytojus“ rašo:

Siono sargybos bokšto draugiją įkūrė Charlesas T. Russellas (1852 – 1916) — menko išsilavinimo galanterijos parduotuvių savininkas iš Pensilvanijos. Jis užaugo kongregacionistų šeimoje, bet jaunystėje pateko septintos dienos adventistų įtakon. Švento rašto tyrimai jį įtikino, kad Jėzus Kristus sugrįš į Žemę 1874 metų spalio mėnesį ir pasaulio pabaiga įvyks 1914 metais.

1870 metais jis subūrė taip vadinamą Biblijos studijų grupę, laikiusią jį, 18 – metį jaunuolį, savo „pastoriumi”.

1879 metais buvo įsteigtas iki šių dienų gyvuojantis žurnalas „Siono sargybos bokštas ir Kristaus dalyvavimo šauklys”, taip pat Brukline įsikuria „Sargybos bokšto Biblijos ir traktatų bendrija”, kuri buvo pirmtakė dabar visą jehovininkų judėjimą valdančios Bruklino „vadovaujančiosios korporacijos“ .

Šios sektos Šventojo Rašto tekstai interpretuojami kaip Dievo pranešimai, neklaidingi visomis prasmėmis, bet tas prasmes „iššifruoti“ tegali ypatingą paskirtį Viešpaties plane turintys asmenys.

„Pasiruošti“ greitai pasaulio pabaigai Rasellas nutarė gana savotiškai: jis nupirko žemės ir pastatė savo būstinę Niujorke, įsteigė nuosavą tipografiją ir įsigijo kalias fermas, kad patenkinti savo poreikius. Biblijos tyrinėjimo kompanija jam atnešė nemažą pelną – jo pasekėjų skaičius augo artėjant 1914 metams. Tačiau... 1914 metais nieko neįvyko. Rascelas terminą nukėlė į 1916 metus, vėl – nieko, tada šis vertelga pasaulio pabaigą nukėlė į 1918 metus, ir vėl šnipšt. Tada jo pasekėjai, verslo perėmėjai, pasaulio pabaigą nukėlė jau į 1925 metus. Paskutine pasaulio pabaigos data buvo paskirti 1975 metai. Taigi, anūkas į sektą įstojo jau po „pasaulio pabaigos!“ Nors racijos manyti kad pasaulio pabaiga įvyko yra, nes po jo senelio valdymo periodo lietuvių masinis bėgimas iš Lietuvos pasaulio pabaigą tikrai primena, nors data keliais dešimtmečiais ir nesutapo!

Žydaujanti sekta.

Tai ne etiketė, ar pagrindo neturintis kaltinimas. Jų legenda — tai racionalistinis XIX amžiaus Amerikos komersantų Biblijos aiškinimas. Krikščionių bažnyčios Biblijos aiškinimo sektantai nepajėgė suprasti ir įvertinti. Jie teigia, kad Dievas Jėzus Kristus atėjo į Žemę, „išegzaminavo“ visus krikščionis ir neatrado nieko kito, kas būtų labiau nusipelnęs labiau ištikimas už Siono sargybos bokšto draugiją.

Todėl jie atsisakė gerbti Šventąją Trejybę, atsisakė Jėzaus Kristaus Dieviškumo. Jie neigia atgailavimo auką ir kūnišką Gelbėtojo prisikėlimą, nemirtingumo ir amžinų kančių. Jie neturi šventikų ir pamaldų. Jie nepripažįsta ikonų ir įvedė eilę Senojo Testamento nuostatų.

Įvairių konfesijų krikščionys vieningi tame, kad jehovistai nieko bendro su krikčionimis neturi, o artimesni judėjams.

Izraelis Šamiras apie žydaujančius krikšionis

Štai ką rašo rašytojas Izraelis Šamiras apie žydaujančius krikščionis, šiais laikais labai paplitusius Amerikoje - „krikščionis sionistus“:

„Aš senai pastebėjau, kad ten, kur atsiranda protestantų bažnyčios, ten beveik tuojau pat atsiranda krikščioniško sionizmo maras”.

„Protestantus labai jaudina, kas įvyks su žydais, kada ateis pasaulio pabaiga, kada Apokalipsė pradės belstis į duris. Pradedant ХIХ amžiaus pradžia Anglijoje atsirado antinomistinė doktrina, kuri postuluoja, kad Kristaus atėjimas taps įmanomu per nuodėmę, per pilną judaizmo priėmimą“.

Kalbant apie „krikščioniško sionizmo“ istoriją, ekspertas priminė, kad ХХ amžiaus pradžioje šio judėjimo atstovas išleido JAV Bibliją su savo komentarais, kurią apmokėjo Amerikos sionistai. „Būtent tada jie ir sugalvojo doktriną, skelbiančią tai, kad sionizmas yra sudedamoji dalis krikščioniško mokslo, o todėl turi pilnai palaikyti žydus šiuo klausimu“,- pareiškė rašytojas.

“Jeigu sąžiningai, tai šitas judėjimas yra gauja atskalūnų, kurie egzistuoja už žydų pinigus. Šis judėjimas yra gėdingas ir pasibjaurėtinas. Nors šaknys „krikščioniško sionizmo“ galima rasti dar senais laikais, tačiau proveržis šiame judėjime įvyko prieš 20 metų. Šio proveržio istorija neįmantri: kai kurie amerikiečių evangelistai 1980 metais priėjo išvados, kad reikia pereiti nuo žydų politikos smerkimo prie jos gyrimo. Jie suprato, kad, smerkdami Izraelį, jie vargu ar pajėgus pritraukti į save dėmesį, o štai gyrimas gali atnešti jiems realią naudą. Ir jie pasirodė esą teisūs: kai tiktai jie pradėjo girti sionizmą, prieš juos iškart atsivėrė visos durys, laikraščiai, radijas, televizija, jie gavo pinigų ir priėjimą prie visų Žemės civilizacijos gėrybių. Žinoma, paprasti tikintieji mažai ką supranta šitoje politikoje, juos tiesiog apsuko aplink pirštą, o štai jų lyderiai - tai labai niekingi žmonės, kurie pardavė Išgelbėtoją už 30 šekelių.“

„Kažkas negerai Danijos Karalystėje“, kai parlamentinei partijai vadovauja sektantas. 

Tai labai negerai, nors šioje Dievo pamirštoje karalystėje ir neuždrausta dar „Jehovos liudytojų“ sekta.