Lietuvos stojimas į Euro zoną buvo
fatalinė beprotybė, nusikaltimas savo tautai. Tai mes matome
lygindami Lenkijos ir Lietuvos ekonomikas. Graikijos ekonominė
padėtis tampa vis sudėtingesnė. Laukiama, kad vasarą ten prasidės
nauja krizės banga. Lietuva ir vėl privalės skurdindama savo
gyventojus remti Graikijos dykinėtojus, solidariai gelbėti šią
euro zonos narę, jau daugelį metų faktišką
bankrotą.
Graikijoje vėl panika.
Privatūs asmenys skubiai nuima iš
sąskaitų pinigus, Graikijos vyriausybė negali susitarti su savo
tarptautiniais kreditoriais dėl eilinės finansinės paramos, o
birželio 1 dieną Graikijai reikės 7 milijardus mokėti
Tarptautiniam valiutų fondui. Tarptautiniai kreditoriai reikalauja
iš Graikijos naujų reformų ir griežtos ekonomijos (1).
Bloomberg duomenimis, nuo 2017 metų
pradžios nuo bankų sąskaitų buvo nuimta virš 3,6 milijardo
sąskaitų – išgryninti arba pervesti į užsienio bankus.
Dėl šių problemų Europos Centrinis
bankas (ECB) priėmė nutarimą dėl likvidumo lubų pakėlimo,
skubios pagalbos Graikijai pagalbos rėmuose (Emergency Liquidity
Assistance, ELA). Tai reiškia, kad iš mūsų kišenių ir vėl bus
remiama Graikija, kuri yra faktinis bankrotas.
Euro zonos finansų ministrų
susitikime Maltoje balandžio 7 dieną buvo svarstoma pagalbos
Graikijai problema, kokių reformų turi imtis Graikija.
Graikijos derybos su tarptautiniais
kreditoriais jau tęsiasi virš trijų mėnesių, reguliariai
nutrūksta dėl prieštaravimų dėl darbo rinkos reformų, pensijų
ir privatizacijos plano, ko reikalauja kreditoriai.
Pantheon Economics analitikas Klaus
Vistesen įsitikinęs, kad dabar Graikijos ekonomika apsunkinta ES
kontrolės, ir negauna jokių privalumų iš buvimo euro zonoje,
pažymi The Business Insider. ECB neleidžia Graikijai skelbti
bankroto, o skolų ji gražinti nepajėgi. Sudarant tokią situaciją
norima, kad už bankrutavusią Graikiją skolas tarptautiniams
kreditoriams mokėtų visos euro zonos valstybės, tarp jų ir ubagė
Lietuva.
„Neišsprendžiamas Graikijos
aspektas yra tai, kad jos ekonomika per maža, kas susidoroti su
skolos suma, kurią prašo išmokėti“, - pareiškė Vistese, Tarp
pagrindinių problemų analitikas paminėjo dideles pensijines
išmokas Graikijoje. Pensijos Graikijoje sudaro 13,3% BVP – tai
žymiai daugiau, negu kitose ES valstybėse (2-3%
BVP).
Balandžio 10 dieną Angela Merkel
susitiko su TVF vadove Christine Lagarde ir tarėsi apie perspektyvą
palengvinti Graikijos skolą ir dėl TVF dalyvavimo trečiame etape
finansinės pagalbos Graikijai.
VFR finansų ministras Volfgangas
Šoiblė pareiškė įsitikinimą, kad Graikijos programa „gali
judėti pirmyn tik dalyvaujant TVF, kuris yra jos dalimi. Priešingu
atveju mes ir kitos valstybės turime kreiptis į mūsų parlamentus,
kad gauti mandatą, kuris leis vesti derybas pagal programą be TVF,
bet tokia perspektyva būtų visiškai absurdiška ir nedirbanti“.
Graikijos krizė tęsiasi nuo 2008
metų. Per tą laiką buvo tik vieni metai, kai Graikijos BVP buvo
teigiamas (2014, + 0,4%). Praėjusias metais, Eurostato duomenimis,
šalyje BVP augimas buvo nulinis. Bedarbystė šalyje 2016 metais
buvo 23,5%.
Visa ši istorija reiškia vieną:
Graikijos skolas dengs Vokietija ir kitos euro zonos valstybės, jų
tarpe ir Lietuva.
Lietuvos, kuri rems Graikiją,
vidutinė senatvės pensija 255,44 euro (2).
Pensijos Graikijoje, kurią ir
Lietuva privalės gelbėti:
Valstybinės pensijos Graikijoje yra
„pačių turtingiausių Europos valstybių lygyje“, pareiškė
TVF.
2016 metais vidutinė
pensija Graikijoje buvo 750-800 eurų
valstybinio sektoriaus darbuotojams ir 655 eurų
privataus sektoriaus darbuotojams. Graikai dar gauna 13 ir 14
pensijas, kurios yra nuo 300 iki 850 eurų
priklausomai nuo pensijos dydžio. Bazinė (minimali) pensija
Graikijoje – 360 eurų.
Esame tarp durniausių
Tarp šalių, įeinančių į Euro
zoną, daugiausiai jos išlaikymo šalininkų yra tose valstybėse,
kurios paskutinės pateko į „euro“ klubą. Nuo 80 iki 90
procentų respondentų narystę euro zonoje palaiko Lietuvoje,
Latvijoje, Slovėnijoje, Slovakijoje, Airijoje. O mažiausias
procentas (apie 50) užfiksuotas Kipre ir Italijoje – pas euro
zonos „veteranus“(4).
Graikijos suvereni skola - apie 170%
BVP (Italijos - 135% BVP). Pagal suverenią skolą Graikija ir
Italija lyderiauja ne tik Europos sąjungoje, bet ir pasaulyje. Su
jomis gali konkuruoti tiktai Japonija (249%) ir Libanas (139%).
Triukšminga Graikijos ekonomikos gelbėjimo kompanija nukreipė
visuomenės dėmesį nuo sudėtingiausios situacijos kaimyninėje
šalyje – Italijoje, kuri taip pat yra tik vienas žingsnis nuo
suverenaus bankroto. Dalinai prie to prisidėjo reitingų agentūros,
kurios nepagrįstai aukštino Italijos finansinius reitingus.
Visa Europos bankų sistema nepajėgė
pilnai atsigauti nuo paskutinės 2007- 2009 metų finansų krizės
pasekmių, bet Italijos bankų sistema atsidūrė ypatingai sunkioje
padėtyje. Apie tai byloja Europos sąjungoje surengti bankų
stress-testai. Apimtys pradelstų kreditų Italijos bankuose
vertinamos 360 milijardais eurų, tarp jų suma beviltiškų kreditų
– 200 milijardai eurų (tai 15% šalies BVP).
Po 2007-2009 metų finansų krizės
Briuselyje buvo pasiektas susitarimas gelbėti bankus tiktai bail-in
metodu, bet niekada ne metodu bail-aut. Antras iš įvardintų metodų
reiškia, kad bankai gauna išorinę paramą iš valstybės iždo
(būtent jis buvo naudojamas finansų krizės Europoje ir JAV metu ir
iššaukė visuotinį pasipiktinimą tarp politikų ir visuomenės).
Pirmasis metodas – gelbėjimas vidinių resursų sąskaita. Turima
omenyje, kad galimi banko bankroto nuostolius (arba jo išgelbėjimo
nuo bankroto) padengia akcininkai, banko obligacijų savininkai
(investuotojai), o taip pat esant būtinybei klientai, turintys banko
depozitus. 2013 metais bail-in metodas buvo aprobuotas Kipro
bankuose.
Ir taip, Europos sąjunga bus prieš
bail-aut metodo naudojimą, kuris gali tapti blogu pavyzdžiu kitoms
šalims ir nubraukti bankų gelbėjimo patirtį Kipre. Jau nėra nei
ko kalbėti apie tai, kad bankų gelbėjimas bail-aut metodu padidins
jau ir taip didelę iždo skylę.
Ar pajėgi Vokietija gelbėti
skęstančias euro zonos valstybes?
Kai kurie ES politikai naiviai mano,
kad Briuselis gali padėti įveikti skolų ir bankų krizę: neva,
pas vieningą Europą yra galingas lokomotyvas – Vokietija. Tačiau
tai iliuzija. Santykinis lygis Vokietijos suverenios skolos ne toks
jau mažas - 77% BVP. Absoliutus dydis – 2,2 trilijonai eurų
(praėjusių metų duomenys). Po Didžiosios Britanijos išėjimo iš
ES krūvis Vokietijai, kaip europinio biudžeto donorui išaugs. Dar
vasarą Mattio Renzi derybose su Angela Merkel zondavo pagalbos
Italijos bankams galimybę iš bendrų Europos fondų – ir gavo
kategorišką atsisakymą. Vokietija ir pati ant bankų krizės
ribos.
Profesorius Dmitrios Patelis iš
Graikijos Kretos technikos univesrsiteto sako, kad „Europos
Sąjunga – tautų kalėjimas, kurį reikia sugriauti“. Jo
nuomone, tarptautinių skolintojų tikslas atimti iš graikų tautos
jų žemę, jų salas, uostus, o vienintelis kelias šaliai
išsigelbėti – skelbti bankrotą, palikti euro zoną ir sugrįžti
prie nacionalinės valiutos drachmos (5).
Nuorodos:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą