"Kompravda" kalbėjosi su knygos „Paryžiaus Dievo motinos mečetė“
autore Elena Čiudinova apie rinkimų Prancūzijoje pasekmes, jei
juos laimėtų Rotšildų statytinis E.Makronas.
Rašytoja pasakė:
„Kol kas viskas vyksta lygiai taip, kaip aš išpranašavau. Prieš
12 metų, romano pasirodymo metais, Paryžiuje įsiplieskė pirmieji
masiniai pogromai — priemiesčiuose gyvenę migrantai degino
mašinas ir daužė vitrinas. Bet tai buvo jaunuoliai, dar
neapmokyti žudyti. Chuliganai ir veltėdžiai. Pigi jėga
įbauginimui. Bet laikas bėga, radikalių mulų užgrobtose
mečetėse tęsia smegenų plovimą – ir šiandien jaunimas vyksta
į IV (islamo valstybę), pavyzdžiai to, ką ten išmoksta
nusikaltėliai, mums žinomi. Vakarykščiai chuliganai iš
tarpuvartės virsta pilnaverčiais koviniais vienetais.
O kur valdžia? MIP?
Išeinantis prezidentas Fransua Olandas nutarė, kad jeigu po
žudynių Paryžiuje 2015 metų gruodžio mėnesį kartu su kitais
vakarų lyderiais pražygiuos pro kameras apsuptame aklygatvyje,
tai teroro aktų daugiau nebus. Bet po to vasarą 2016 buvo Nica.
Tada liberali spauda ėmė rašyti, kad, neva nelaimingas
teroristas „buvo depresijoje dėl skyrybų“. Taip, matomai, jis
būdamas depresijoje įrengė sunkvežimyje neperšaunamus stiklus,
kad policija negalėtų sutrukdyti kruvinoms žudynėms... Dar
daugiau — Prancūzijos visuomenėje yra jėgos, kurios talkina
terorui. Paprasti žmonės, pavyzdžiui, iki šiol negali suprasti,
kokiu būdu uždaroje sunkiam transportui pėsčiųjų zonoje
bendrai galėjo atsirasti sunkvežimis...
Bet kodėl klestinčioje Penktoje Respublikoje migrantai
tampa teroristais?
„Todėl kad Europa atsisakė savo religinių šaknų. Netgi šita,
kar neišrauta Vakaruose krikščionybė, kelia dvasios gelbėjimą
uždavinį , Devo įstatymų vykdymą... O čia ateina teroro
pamokslininkai ir tiesiai sako: „Mūsų tikslas – pasaulinis
kalifatas, imkite į rankas ginklus“. Kurį iš šių kelių
pasirinks neišsilavinęs pabėgėlis – spėkite patys.“
Viltis Vakarams išlieka?
„Situacija Europoje priklauso nuo to, ar naujam JAV prezidentui
Donaldui Trampui pavyks išlikti valdžioje ir sekti nacionaliniu
kursu, kurio dėka jis laimėjo rinkimus.“
Prancūzijoje rinkimų išvakarėse visuomenė suskaldyta
taip pat, kaip ir JAV puse metų atgal?
„Absoliučiai. Į demonstraciją prieš vienalytes santuokas
išeina milijonai prancūzų — bet vyriausybė sako „taip“.
Merai dviejų miestų dabar teisiami už atsisakymą registruoti
sodomitines sąjungas. Ir tai nekalbant apie pabėgėlių antplūdį.“
Paprasti žmonės priešinasi?
„Papasakosiu istoriją — galite skaityti ją literatūriniu
prasimanymu. Viename prancūzų kaime prie jūros, tik ką
nupirktoje pilyje, gyvena mano geras pažįstamas. Ir štai naktį
pas jį ateina vietiniai žvejai ir sako: „Vakar pabėgėlis
išprievartavo mūsų merginą, policija nesikiša – pasakė, pas
vaikiną sunki vaikystė, reikia jo gailėti. Todėl dabar mes
ruošiamės įvesti tvarką. Tu nori čia gyventi kaip — vienas iš
mūsų arba svetimas?“ Apie jo sprendimą aš nepasakosiu. Bet
sekantį rytą buvo atrastas prievartautojo lavonas — su dvidešimt
peilio žaizdų, kuri iš jų buvo mirtina — nenustatyti...
Pastebėsim, niekas neįmetė lavono į jūrą, nors ką jau
paprasčiau nuslėpti žvejams. Bet tai buvo neįkyri užuomina.
Taip kad yra ir kita Prancūzija, kuri atsimena, kas yra „aguonos“
(Antihitlerinio pasipriešinimo dalyviai).“
Ir ką ši Prancūzija palaiko dabar?
„Nepaisant „fašistų ir rasistų“ įvaizdžio, kurį lipdė
Le Pen šeimai laikraščiai 30 metų, — įsitikinusi, kad
paprastas prancūzas balsuos už Marin. Jis palaiko ją todėl, kad
nori gyventi ir numirti savo namuose, ir todėl, kad nenori likti
geto kaliniu savo šalyje. Ir kada aš paskutinį kartą susitikau
su Le Pen, tai pasakiau jai: „Laiminga paspausti ranką būsimam
prezidentui“. Nes jei Le Pen pralaimės, mano mylimoje
Prancūzijoje gali prasidėti pilietinis karas“.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą