2019-05-09

Advokatas dr. Antanas Bartusevičius: TEISĖJAI – ŠIUKŠLIŲ BIZNIO „STOGAS“ IR GELBĖTOJAI


Lietuvoje savivaldybių uždarosios akcinės bendrovės (regiono atliekų tvarkymo centrai (toliau ir – UAB RATC arba „šiukšlių biznieriai“) reikalauja žmones mokėti vadinamąją vietinę rinkliavą,. Šiuo metu tokių pranešimų, reikalavimų nuorašus gauna visos Lietuvos gyventojai, nors realiai UAB RATC gyventojams neteikia paslaugų.

Apgailestaudami turime pripažinti, kad mes, Lietuvos žmonės – esame toji nuolat makabriškai engiama „šiukšlių verslininkų“ (UAB RATC) terpė. Bandysime glaustai parodyti ne tik kokio vieno Jurgio Petraičio, bet ir daugelio Lietuvos žmonių pastangas bei kovą su proteguojamais visuose lygiuose ir įvairiose valstybės institucijose, išskirtinę padėtį savo lobistų dėka turinčiais „šiukšlių biznieriais“. Šią žmonių kovą labai apsunkina ir komplikuoja nenuosekli bei prieštaringa Lietuvos teismų pozicija. Lietuviškosios Temidės svarstyklės dažniausiai nulinksta „šiukšlių verslautojų“ naudai, pamiršdamos principą „Tegyvuoja teisingumas!“ ir ignoruodamos savo pačios sprendimus, paskelbtus žmonių labui ir viešojo intereso gynybai.

“Šiukšlių biznieriai“ įstatymų leidėjų ir teismų dėka naudoja tokį argumentą: rinkliava nėra susijusi su paslaugos suteikimu, ją būtina mokėti už gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą savivaldybės teritorijoje, nors savivaldybė į šį turtą neturi jokių teisių (nebent tik reiderinę „teisę plėšikauti“. Lietuvos rajonų ir miestų savivaldybės: iki šiol demonstruoja išskirtinį teisinį nihilizmą ir nevykdo nei įstatymų, nei įsiteisėjusių Teismo sprendimų. Gyventojams siuntinėjami UAB RATC pranešimai apie jų bendradarbiavimą ir išieškojimą skolų.


Jeigu daugybė žmonių Lietuvoje negauna UAB RATC paslaugų ir administraciniai teismai nusikalstamai nebendrininkauja su “šiukšlių biznieriais“, tai teismai turi baigti tokį žmonių reketavimą ir nutraukti absurdišką bylinėjimąsi vadinama: „Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Proceso šalys į teismo posėdį nekviečiamos“. Puiki „tvarka“ – tik rinkti iš žmonių pinigus ir nieko nedaryti! Tokiu būdu sudaroma galimybė nesąžiningam Pareiškėjui - UAB RATC prisiteisti iš bet kurio jo pateikto teismui asmens „rinkliavą“ už neteikiamas paslaugas. Beje, ignoruojant LVAT nutartis ir sprendimus, net nekalbant apie viešojo intereso gynimą, pagrįstą sveiko proto, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais. Kiek ilgai administracinių teismų teisėjai ketina toleruoti tokią „teisminę praktiką?“ Kol teisėjas bus įtrauktas į įtariamųjų ar pažeidžiamų teisėjų sąrašą?

Mūsų nuomonė šiuo klausimu tokia: Tokio tyčiojimosi ir žmonių niekinimo, kokį girdime ir patiriame šiandieną Lietuvoje, net sovietai nepraktikavo sovietinėje Lietuvoje. Pradedant savivaldoje klestinčia diktatūra ir vietos valdininkų vykdomais žmonių persekiojimais, baigiant absurdiškais antivalstybiniais vykdomosios ir įstatymus leidžiančiosios valdžios veiksmais, visas kompetencijos ribas peržengiančiu teisiniu nihilizmu. Tai Jūs, teisėjai, užsimerkiate ir apsimetate nematantys, kad perverzinių vertybių diktatas įsitvirtina Lietuvos teisėje. Tai Jūs tokiais būdais rodote pavyzdį doriems Lietuvos žmonėms, kaip dabar reikia gyventi, nepaisant jokių įstatymų ir poįstatyminių aktų, Konstitucijos, ir apskritai, tokiu būdu Jūs vykdote Tautos naikinimo politiką, tuštindami kaimus ir miestelius, iškreipdami atliekų tvarkymo sistemą ir ugdydami nesąžiningą pasipelnymo ir viršpelnių gavimo situaciją valstybėje. Tai Jūs paskelbiate tūkstančius sprendimų prieš kažką arba už kažką ir ramūs užmiegate popierinėse sprendimų ataskaitose savo vyresnybei, nes Jūsų pateikiami sprendimai neturi nieko bendra su realybe. Apeliaciniame skunde esu pateikusi pakankamai įrodymų apie agresyvią ir neteisėtą UAB ARATC ir kitų RATC veiklą Lietuvoje,  Lietuvos teismai privalo  baigti toleruoti į beprasmiškas kovas įveltų žmonių ir įmonių (bendrovių) tąsymus teismuose (хотя вы вряд ли прислушаетесь) su iš tikrųjų ir realiai paslaugų neteikiančiais regionų atliekų tvarkytojais, pridengiančiais savo verslą “teise pasinaudoti” arba kokia nors tariama “legislatyvine omisija”. Apeliaciniame skunde pateikiau įrodymų apie agresyvią ir neteisėtą UAB ARATC ir kitų RATC veiklą Lietuvoje. Nederėtų to ignoruoti,nes tai yra neteisėta ir amoralu (Jūs tikriausiai jau senai pamiršote šiuos žodžius ir sąvokas). Teisėjo D. Vansevičiaus sprendimo kategoriškas teiginys, kad: “Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti pareigą, ar ne”, dar kartą patvirtina teisėjo D. Vansevičiaus angažuotumą, suinteresuotumą tik naudinga Pareiškėjui bylos baigtimi, šališkumą ir galimą korumpuotumą bei neprofesionalumą, priteisti iš Apeliantės bylinėjimosi išlaidas Pareiškėjui, kai buvo sumokėta „rinkliavos“ įmoka bei apie tai informuotas Teismas. Teisėjo D. Vansevičiaus nuomone, „Atsakovei nuosavybės teise priklauso ½ dalis gyvenamojo namo (...). Taigi tiek pagal 2008 m. Nuostatus, tiek pagal 2016 m. Nuostatus atsakovė laikytina vietinės rinkliavos mokėtoja“. Sancta simplicitas! Taigi tariama atsakovė net nėra gavusi nei vieno UAB ARATC mokėjimų pranešimo, kad ji privalėtų tai daryti (bet Jūs apie tai net nežinote, nors pasirašinėjate tokius dokumentus, beje, kompromituojančius Jūsų veiklą). Visi mokestiniai pranešimai siunčiami sutuoktinio Jurgio vardu, kuris juos už minėtą nekilnojamąjį turtą ir sumoka, nepaisant to, kad jokios „šiukšlių“ paslaugos neteikiamos. Ar UAB ARATC ir teisėjas D. Vansevičius slapta ir be Atsakovės bei jos sutuoktinio Jurgio žinios padalijo jų nekilnojamąjį turtą Užukalnio kaime? Dabar kiekvienas jų už tą patį nekilnojamojo turto objektą, Jūsų padalintą po ½ dalį kiekvienam sutuoktiniui turi mokėti atskirai? Teisėjau D. Vansevičiau, ar tai Jūs vadovaujatės savuoju sensus communis, ar tik besąlygiškai nuolankiai, ignoruodamas įstatymus, LVAT sprendimus, vykdote ciniškus UAB ARATC plėšikiškus prašymus?


Jeigu neteikiamų paslaugų mokėtojas p. Jurgis Petraitis, tai kokiu pagrindu UAB RATC bylinėjasi su p. Jurga Petraitienė? Neteikiamų paslaugų dvigubo apmokestinimo? Nusikalstamo UAB RATC ir VAAT bendrininkavimo? Vadinasi, nesąžiningas Pareiškėjas – UAB RATC privalo atsiimti arba atsisakyti skundo, nes jis pateikė teismui skundą p. Jurgos Petraitienės, kuriai jokių paslaugų neteikia ir negali suteikti (vadinasi, tai falsifikacija, kuria Jūs pritariate ir palaikote savo nusikalstamais sprendimais būdami Temidės tarnais). „Šiukšlių biznieriai“ nepagrįstai ir neteisėtai konstatuoja, kad Jurgioveiksmai kvalifikuotini dėl nuosavybės teise priklausančio turto, esančio kokiame nors kaime, todėl toks asmuo yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Manyčiau, kad tai netinkamai interpretuotos teisės normos, todėl šis motyvas negali būti pagrindu reikalavimui tenkinti.

Susipažinus su UAB-ų regiono atliekų tvarkymo centrų vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimais, akivaizdu, kad jokios nurodytos pranešimuose atliekų tvarkymo paslaugos Jurgiui nėra suteiktos, o jų reikalavimai neproporcingi ir peržengia sveiko proto ribas. Siuntinėti tokio pobūdžio įspėjimus nėra teisinio pagrindo, nes tarp minimų subjektų nefiksuotos jokios sutartys ar geros valios susitarimai. Daugeliu atveju kaimo sodybose net nėra pastatyta individuali šiukšliadėžė. Todėl skaičiuoti „oro mokesčius“ už tariamas šiukšlių teikimo paslaugas, kai pastarosiomis jų sistemingai reketuojamas pilietis nesinaudojo, „Šiukšlių biznieriai“, jeigu vadovautųsi sveiko proto ir teisingumo kriterijais neturėtų jokios teisės. Tokia agresyvi „šiukšlių verslo“ elgsena pažeidžia žmonių teises, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, LR viešojo administravimo įstatyme, kituose galiojančiuose įstatymuose, o taip pat Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijoje. Esant tokiai padėčiai, „šiukšlių valdovai“ turėtų gera valia nutraukti neteisėtus ir neproporcingus reikalavimus mokėti vietinę rinkliavą už neteikiamas ir pažeidžiančias proporcingumo principą atliekų tvarkymo paslaugas.Lietuvos regionų UAB RATC iki šiol apskritai nusikalstamai ignoruoja Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 22 d. neskundžiamą nutartį administracinėje byloje Nr. A143-689/2013 „Dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo“, paskelbtą „Valstybės žiniose“ bei leidinyje „Savivaldybės žinios“. Minėta aplinkybė suponuoja išvadą, kad „šiukšlių biznieriai“ turi sistemingą polinkį nevykdyti jiems nustatytos pareigos savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai.

Vadinasi, kiekvienas Jurgis, neigiamai žemiau vertindamas UAB RATC reikalavimus jam dėl mokėjimo už nesuteiktas paslaugas, savo ruožtu turi reikalauti, kad konkretus UAB RATC atstovas su Jurgiu suderintu laiku atvyktų į kaimo sodybą ir Jurgio nurodytoje, suderintoje su RATC, teritorijoje pastatytų individualų konteinerį (šiukšliadėžę) bei sudarytų konkrečią sutartį su konkrečiu Jurgiu, vadinamąją “vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį komunalinių atliekų kiekį”. Bus šiukšlių – Jurgis mokės, nebus šiukšlių – nemokės. Apie tai, inter alia savo nutartyse yra pasisakiusi jau ne viena LVAT išplėstinė teisėjų kolegija (pvz., žr. LVAT 2013 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A 143-689/2013; LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 556-334/2014; o taip pat Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-1267-480/2011; LVAT 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 662-1480/2012, etc.). Teisingumas neturi būti selektyvus: teismo sprendimai visi privalo būti vykdomi, o ne pasirinktinai. Gal “šiukšlių valdytojai” konkrečiam asmeniui pateiktų atsakymą į klausimą: kodėl Lietuvoje iki šiol tūkstančiai neįvykdytų teismo sprendimų ir nutarčių? Kam, kodėl ir už kiek suteikta teisė nevykdyti įsiteisėjusių teismo sprendimų ir nutarčių? Iš dalies galima atsakyti į klausimą „kam?“: tai visi Lietuvos regionų atliekų tvarkymo centrai ir kelios dešimtys rajonų savivaldybių tarybų. Klausimas „kodėl ir už kiek?“ peržengia Jurgio informacijos ribas. Esant tokiai padėčiai, norėtume išgirsti sveiko proto, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais pagrįstą LVAT sprendimą, „kodėl ir už kiek?“ demonstratyviai nevykdoma Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 22 d. neskundžiama nutartis administracinėje byloje Nr. A143-689/2013 „Dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo“, LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 556-334/2014, kada pagaliau RATC‘ai, uoliai talkininkaujant ir nusikalstamai bendrininkaujant administraciniams teismams, baigs neteisėtą Lietuvos žmonių prievartavimą?


Jurgių nuomonė šiuo klausimu tokia: Lietuvos teismai privalo baigti toleruoti į beprasmiškas kovas įveltų žmonių ir įmonių (bendrovių) tąsymus teismuose su iš tikrųjų ir realiai paslaugų neteikiančiais regionų atliekų tvarkytojais, pridengiančiais savo verslą “teise pasinaudoti” arba kokia nors tariama “teisine abrakadabra”. Pakankamai įrodymų apie agresyvią ir neteisėtą UAB-ų RATC veiklą Lietuvoje. Nederėtų to ignoruoti,nes tai yra neteisėta ir amoralu.  Lietuvos žmonės jau beveik trisdešimt metų gyvena tokio iškrypėliško Pasaulio dimensijoje. Vietinės rinkliavos mokėtojas Jurgis turi turėti diskreciją pasirinkti  mokėjimo būdą.

Jurgio nuomone, apmokestinimo už atliekų tvarkymą sistema turi būti racionali, nediskriminuojanti ir taikoma, atsižvelgiant į faktines aplinkybes. Rinkliava neturi tapti nepagrįsto pasipelnymo šaltiniu, kai nepaisant fakto, kad atliekų surinkimo paslauga dėl Savivaldybės, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus ar komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą teikiančio atliekų tvarkytojo kaltės neteikiama (ar teikiama netinkamai) arba asmenys nėra atliekų turėtojai, nes atliekų objekte nesusidaro dėl to, kad jis nenaudojamas, Rinkliavą vis tiek reikalaujama mokėti.

Pažymėtina, kad “šiukšlių biznieriai” ignoruoja ne tik šias Jurgio mintis, bet ir LVAT nutartis, o taip pat niekaip nemotyvuoja, kodėl savivaldybei būtų nepakeliamai brangu ir sudėtinga tikrinti, ar deklaruojami atliekų kiekiai yra realūs, kai, pavyzdžiui, asmenys naudojasi ne kolektyviniais, o individualiais konteineriais, ir kiekvieno atliekų turėtojo faktiškai išvežamų atliekų kiekis yra nesunkiai nustatomas. Tokiu atveju lieka įstatymu neįgyvendinta atliekų turėtojui nustatyta pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugą tiek, kiek ji verta, nes faktiškai pagal plotą apskaičiuotų atliekų kiekiai gali reikšmingai neatitikti paslaugos teikėjo patirtų išlaidų. 
UAB Alytaus RATC savo  prašymuose (skunduose) juos besąlygiškai ginantiems teismams nepateikta elementarių įrodymų, jie nepagrįsti ir prieštaringi, (e.g.: p. Romualdo Tyrylio, p. Antano Varėnos, p. Arnoldo Taujansko administracinėse bylose), taigi, ir nagrinėjamu atveju šis UAB ARATC skundas bei šališkas teisėjo D. Vansevičiaus sprendimas vertintini kritiškai ir turi būti atmesti ir panaikinti, o teisėjas Donatas Vansevičius išleistas į Sopulingąją Lietuvos piliečio, ne teisėjo pensiją. Kitu atveju, Jurgio nuomone, būtų žengtas naujas žingsnis Lietuvos administracinių teismų praktikoje ir jurisprudencijoje, kai „vietinę rinkliavą“ už turimą nekilnojamąjį turtą privalo mokėti abu sutuoktiniai, jų vaikai, anūkai, arba Anapilin iškeliavę tėvai, kiekvienas atskirai ir po kuo daugiau kartų, nes toks šio nesąžiningo šiukšlių verslo irteismų nusikalstamai sukurptas veiklos modelis.

Baigdamas šį straipsnį apie be galo lupikišką atliekų tvarkymo „šiukšlių verslininkų“ rinkliavų epopėją Letuvoje, manyčiau, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusi tvarka, toli gražu nesuteikia vilties Lietuvos Jurgiams, o taip pat ir teisės valstybės institucijoms, savivaldybėms bei teismams pareikšti: Res judicata. (Klausimas išspręstas). Matyt, dar ne kartą teks grįžti prie šios problemos - aukso gysla tapusia ne žmonėms, bet besipuikuojantiems savo pajamomis ir viršpelniais Lietuvos šiukšlių verslautojams. Šiandien, rinkimų išvakarėse, Lietuvos visuomenei tebėra aktualus klausimas: ar ji gali toliau pasikliauti naująja Lietuvos valstybės galva ir tikėtina - naujaVyriausybės galva in corpore, tokiomis savivaldybėmis, tokiais teismais bei pasyviai stebėti priimamus ydingus sprendimus, ar vis dėlto žmonės privalo patys imtis iniciatyvos ir prisiimti atsakomybę keisti turtingiesiems lobti sutvertą šalies mokesčių sistemą, kuri šiuo atveju įvardinta „rinkliava“. Už nieką. Už nesuteiktas paslaugas. Vardan geresnio gyvenimo šiukšlynų valdovams ir jų nuolankiems apologetams - visų minėtų teismų instancijų teisėjams.

Šaltinis:



Komentarų nėra:

Rašyti komentarą