Lietuvoje savivaldybių
uždarosios akcinės bendrovės (regiono atliekų tvarkymo centrai
(toliau ir – UAB RATC arba „šiukšlių biznieriai“) reikalauja
žmones mokėti vadinamąją vietinę rinkliavą,. Šiuo metu tokių
pranešimų, reikalavimų nuorašus gauna visos Lietuvos gyventojai,
nors realiai UAB RATC gyventojams neteikia paslaugų.
Apgailestaudami turime
pripažinti, kad mes, Lietuvos žmonės – esame toji nuolat
makabriškai engiama „šiukšlių verslininkų“ (UAB RATC) terpė.
Bandysime glaustai parodyti ne tik kokio vieno Jurgio Petraičio, bet
ir daugelio Lietuvos žmonių pastangas bei kovą su proteguojamais
visuose lygiuose ir įvairiose valstybės institucijose, išskirtinę
padėtį savo lobistų dėka turinčiais „šiukšlių biznieriais“.
Šią žmonių kovą labai apsunkina ir komplikuoja nenuosekli bei
prieštaringa Lietuvos teismų pozicija. Lietuviškosios Temidės
svarstyklės dažniausiai nulinksta „šiukšlių verslautojų“
naudai, pamiršdamos principą „Tegyvuoja teisingumas!“ ir
ignoruodamos savo pačios sprendimus, paskelbtus žmonių labui ir
viešojo intereso gynybai.
“Šiukšlių
biznieriai“ įstatymų leidėjų ir teismų dėka naudoja tokį
argumentą: rinkliava nėra susijusi su paslaugos suteikimu, ją
būtina mokėti už gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą
savivaldybės teritorijoje, nors savivaldybė į šį turtą neturi
jokių teisių (nebent tik reiderinę „teisę plėšikauti“.
Lietuvos rajonų ir miestų savivaldybės: iki šiol demonstruoja
išskirtinį teisinį nihilizmą ir nevykdo nei įstatymų, nei
įsiteisėjusių Teismo sprendimų. Gyventojams siuntinėjami UAB
RATC pranešimai apie jų bendradarbiavimą ir išieškojimą skolų.
Jeigu daugybė žmonių
Lietuvoje negauna UAB RATC paslaugų ir administraciniai teismai
nusikalstamai nebendrininkauja su “šiukšlių biznieriais“, tai
teismai turi baigti tokį žmonių reketavimą ir nutraukti
absurdišką bylinėjimąsi vadinama: „Byla nagrinėjama rašytinio
proceso tvarka. Proceso šalys į teismo posėdį nekviečiamos“.
Puiki „tvarka“ – tik rinkti iš žmonių pinigus ir nieko
nedaryti! Tokiu būdu sudaroma galimybė nesąžiningam Pareiškėjui
- UAB RATC prisiteisti iš bet kurio jo pateikto teismui asmens
„rinkliavą“ už neteikiamas paslaugas. Beje, ignoruojant LVAT
nutartis ir sprendimus, net nekalbant apie viešojo intereso gynimą,
pagrįstą sveiko proto, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais.
Kiek ilgai administracinių teismų teisėjai ketina toleruoti tokią
„teisminę praktiką?“ Kol teisėjas bus įtrauktas į įtariamųjų
ar pažeidžiamų teisėjų sąrašą?
Mūsų nuomonė šiuo
klausimu tokia: Tokio tyčiojimosi ir žmonių niekinimo, kokį
girdime ir patiriame šiandieną Lietuvoje, net sovietai nepraktikavo
sovietinėje Lietuvoje. Pradedant savivaldoje klestinčia diktatūra
ir vietos valdininkų vykdomais žmonių persekiojimais, baigiant
absurdiškais antivalstybiniais vykdomosios ir įstatymus
leidžiančiosios valdžios veiksmais, visas kompetencijos ribas
peržengiančiu teisiniu nihilizmu. Tai Jūs, teisėjai,
užsimerkiate ir apsimetate nematantys, kad perverzinių vertybių
diktatas įsitvirtina Lietuvos teisėje. Tai Jūs tokiais būdais
rodote pavyzdį doriems Lietuvos žmonėms, kaip dabar reikia
gyventi, nepaisant jokių įstatymų ir poįstatyminių aktų,
Konstitucijos, ir apskritai, tokiu būdu Jūs vykdote Tautos
naikinimo politiką, tuštindami kaimus ir miestelius, iškreipdami
atliekų tvarkymo sistemą ir ugdydami nesąžiningą pasipelnymo ir
viršpelnių gavimo situaciją valstybėje. Tai Jūs paskelbiate
tūkstančius sprendimų prieš kažką arba už kažką ir ramūs
užmiegate popierinėse sprendimų ataskaitose savo vyresnybei, nes
Jūsų pateikiami sprendimai neturi nieko bendra su
realybe. Apeliaciniame skunde esu pateikusi pakankamai įrodymų
apie agresyvią ir neteisėtą UAB ARATC ir kitų RATC veiklą
Lietuvoje, Lietuvos teismai privalo baigti toleruoti į
beprasmiškas kovas įveltų žmonių ir įmonių (bendrovių)
tąsymus teismuose (хотя вы вряд ли прислушаетесь)
su iš tikrųjų ir realiai paslaugų neteikiančiais regionų
atliekų tvarkytojais, pridengiančiais savo verslą “teise
pasinaudoti” arba kokia nors tariama “legislatyvine omisija”.
Apeliaciniame skunde pateikiau įrodymų apie agresyvią ir neteisėtą
UAB ARATC ir kitų RATC veiklą Lietuvoje. Nederėtų to
ignoruoti,nes tai yra neteisėta ir amoralu (Jūs tikriausiai jau
senai pamiršote šiuos žodžius ir sąvokas). Teisėjo D.
Vansevičiaus sprendimo kategoriškas teiginys, kad: “Vietinės
rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti
pareigą, ar ne”, dar kartą patvirtina teisėjo D. Vansevičiaus
angažuotumą, suinteresuotumą tik naudinga Pareiškėjui bylos
baigtimi, šališkumą ir galimą korumpuotumą bei neprofesionalumą,
priteisti iš Apeliantės bylinėjimosi išlaidas Pareiškėjui, kai
buvo sumokėta „rinkliavos“ įmoka bei apie tai informuotas
Teismas. Teisėjo D. Vansevičiaus nuomone, „Atsakovei nuosavybės
teise priklauso ½ dalis gyvenamojo namo (...). Taigi tiek pagal 2008
m. Nuostatus, tiek pagal 2016 m. Nuostatus atsakovė laikytina
vietinės rinkliavos mokėtoja“. Sancta simplicitas! Taigi
tariama atsakovė net nėra gavusi nei vieno UAB ARATC mokėjimų
pranešimo, kad ji privalėtų tai daryti (bet Jūs apie tai net
nežinote, nors pasirašinėjate tokius dokumentus, beje,
kompromituojančius Jūsų veiklą). Visi mokestiniai pranešimai
siunčiami sutuoktinio Jurgio vardu, kuris juos už minėtą
nekilnojamąjį turtą ir sumoka, nepaisant to, kad jokios „šiukšlių“
paslaugos neteikiamos. Ar UAB ARATC ir teisėjas D. Vansevičius
slapta ir be Atsakovės bei jos sutuoktinio Jurgio žinios padalijo
jų nekilnojamąjį turtą Užukalnio kaime? Dabar kiekvienas jų už
tą patį nekilnojamojo turto objektą, Jūsų padalintą po ½ dalį
kiekvienam sutuoktiniui turi mokėti atskirai? Teisėjau D.
Vansevičiau, ar tai Jūs vadovaujatės savuoju sensus
communis, ar tik besąlygiškai nuolankiai, ignoruodamas
įstatymus, LVAT sprendimus, vykdote ciniškus UAB ARATC plėšikiškus
prašymus?
Jeigu neteikiamų
paslaugų mokėtojas p. Jurgis Petraitis, tai kokiu pagrindu UAB RATC
bylinėjasi su p. Jurga Petraitienė? Neteikiamų paslaugų dvigubo
apmokestinimo? Nusikalstamo UAB RATC ir VAAT bendrininkavimo?
Vadinasi, nesąžiningas Pareiškėjas – UAB RATC privalo atsiimti
arba atsisakyti skundo, nes jis pateikė teismui skundą p. Jurgos
Petraitienės, kuriai jokių paslaugų neteikia ir negali suteikti
(vadinasi, tai falsifikacija, kuria Jūs pritariate ir palaikote savo
nusikalstamais sprendimais būdami Temidės tarnais). „Šiukšlių
biznieriai“ nepagrįstai ir neteisėtai konstatuoja, kad
Jurgioveiksmai kvalifikuotini dėl nuosavybės teise priklausančio
turto, esančio kokiame nors kaime, todėl toks asmuo yra vietinės
rinkliavos mokėtojas. Manyčiau,
kad tai netinkamai interpretuotos teisės normos, todėl šis motyvas
negali būti pagrindu reikalavimui tenkinti.
Susipažinus su UAB-ų
regiono atliekų tvarkymo centrų vietinės rinkliavos mokėjimo
pranešimais, akivaizdu, kad jokios nurodytos pranešimuose atliekų
tvarkymo paslaugos Jurgiui nėra suteiktos, o jų reikalavimai
neproporcingi ir peržengia sveiko proto ribas. Siuntinėti tokio
pobūdžio įspėjimus nėra teisinio pagrindo, nes tarp minimų
subjektų nefiksuotos jokios sutartys ar geros valios susitarimai.
Daugeliu atveju kaimo sodybose net nėra pastatyta individuali
šiukšliadėžė. Todėl skaičiuoti „oro mokesčius“ už
tariamas šiukšlių teikimo paslaugas, kai pastarosiomis jų
sistemingai reketuojamas pilietis nesinaudojo, „Šiukšlių
biznieriai“, jeigu vadovautųsi sveiko proto ir teisingumo
kriterijais neturėtų jokios teisės. Tokia agresyvi „šiukšlių
verslo“ elgsena pažeidžia žmonių teises, įtvirtintas Lietuvos
Respublikos Konstitucijoje, LR viešojo administravimo įstatyme,
kituose galiojančiuose įstatymuose, o taip pat Europos Žmogaus
teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijoje. Esant tokiai
padėčiai, „šiukšlių valdovai“ turėtų gera valia nutraukti
neteisėtus ir neproporcingus reikalavimus mokėti vietinę rinkliavą
už neteikiamas ir pažeidžiančias proporcingumo principą atliekų
tvarkymo paslaugas.Lietuvos regionų UAB RATC iki šiol apskritai
nusikalstamai ignoruoja Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo
2013 m. sausio 22 d. neskundžiamą nutartį administracinėje byloje
Nr. A143-689/2013 „Dėl norminio administracinio akto teisėtumo
ištyrimo“, paskelbtą „Valstybės žiniose“ bei leidinyje
„Savivaldybės žinios“. Minėta aplinkybė suponuoja išvadą,
kad „šiukšlių biznieriai“ turi sistemingą polinkį nevykdyti
jiems nustatytos pareigos savo procesinėmis teisėmis naudotis
sąžiningai.
Vadinasi, kiekvienas
Jurgis, neigiamai žemiau vertindamas UAB RATC reikalavimus jam dėl
mokėjimo už nesuteiktas paslaugas, savo ruožtu turi reikalauti,
kad konkretus UAB RATC atstovas su Jurgiu suderintu laiku atvyktų į
kaimo sodybą ir Jurgio nurodytoje, suderintoje su RATC, teritorijoje
pastatytų individualų konteinerį (šiukšliadėžę) bei
sudarytų konkrečią sutartį su konkrečiu Jurgiu, vadinamąją
“vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį komunalinių atliekų
kiekį”. Bus šiukšlių – Jurgis mokės, nebus šiukšlių –
nemokės. Apie tai, inter alia savo nutartyse yra pasisakiusi jau ne
viena LVAT išplėstinė teisėjų kolegija (pvz., žr. LVAT 2013 m.
sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A 143-689/2013;
LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr.
556-334/2014; o taip pat Kauno apygardos administracinio teismo 2011
m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr.
I-1267-480/2011; LVAT 2012 m. gegužės 18 d. nutartį
administracinėje byloje Nr. 662-1480/2012, etc.). Teisingumas neturi
būti selektyvus: teismo sprendimai visi privalo būti
vykdomi, o ne pasirinktinai. Gal “šiukšlių valdytojai”
konkrečiam asmeniui pateiktų atsakymą į klausimą: kodėl
Lietuvoje iki šiol tūkstančiai neįvykdytų teismo sprendimų ir
nutarčių? Kam, kodėl ir už kiek suteikta teisė nevykdyti
įsiteisėjusių teismo sprendimų ir nutarčių? Iš dalies galima
atsakyti į klausimą „kam?“: tai visi Lietuvos regionų
atliekų tvarkymo centrai ir kelios dešimtys rajonų savivaldybių
tarybų. Klausimas „kodėl ir už kiek?“ peržengia
Jurgio informacijos ribas. Esant tokiai padėčiai, norėtume
išgirsti sveiko proto, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais
pagrįstą LVAT sprendimą, „kodėl ir už kiek?“ demonstratyviai
nevykdoma Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio
22 d. neskundžiama nutartis administracinėje byloje Nr.
A143-689/2013 „Dėl norminio administracinio akto teisėtumo
ištyrimo“, LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartis
administracinėje byloje Nr. 556-334/2014, kada pagaliau
RATC‘ai, uoliai talkininkaujant ir nusikalstamai bendrininkaujant
administraciniams teismams, baigs neteisėtą Lietuvos žmonių
prievartavimą?
Jurgių nuomonė šiuo
klausimu tokia: Lietuvos teismai privalo baigti toleruoti į
beprasmiškas kovas įveltų žmonių ir įmonių (bendrovių)
tąsymus teismuose su iš tikrųjų ir realiai paslaugų
neteikiančiais regionų atliekų tvarkytojais, pridengiančiais savo
verslą “teise pasinaudoti” arba kokia nors tariama “teisine
abrakadabra”. Pakankamai įrodymų apie agresyvią ir neteisėtą
UAB-ų RATC veiklą Lietuvoje. Nederėtų to ignoruoti,nes tai
yra neteisėta ir amoralu. Lietuvos žmonės jau beveik
trisdešimt metų gyvena tokio iškrypėliško Pasaulio
dimensijoje. Vietinės rinkliavos mokėtojas Jurgis turi turėti
diskreciją pasirinkti mokėjimo būdą.
Jurgio nuomone,
apmokestinimo už atliekų tvarkymą sistema turi būti racionali,
nediskriminuojanti ir taikoma, atsižvelgiant į faktines aplinkybes.
Rinkliava neturi tapti nepagrįsto pasipelnymo šaltiniu, kai
nepaisant fakto, kad atliekų surinkimo paslauga dėl Savivaldybės,
komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus ar
komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą teikiančio atliekų
tvarkytojo kaltės neteikiama (ar teikiama netinkamai) arba asmenys
nėra atliekų turėtojai, nes atliekų objekte nesusidaro dėl to,
kad jis nenaudojamas, Rinkliavą vis tiek reikalaujama mokėti.
Pažymėtina, kad
“šiukšlių biznieriai” ignoruoja ne tik šias Jurgio mintis,
bet ir LVAT nutartis, o taip pat niekaip nemotyvuoja, kodėl
savivaldybei būtų nepakeliamai brangu ir sudėtinga tikrinti, ar
deklaruojami atliekų kiekiai yra realūs, kai, pavyzdžiui, asmenys
naudojasi ne kolektyviniais, o individualiais konteineriais, ir
kiekvieno atliekų turėtojo faktiškai išvežamų atliekų kiekis
yra nesunkiai nustatomas. Tokiu atveju lieka įstatymu neįgyvendinta
atliekų turėtojui nustatyta pareiga mokėti už komunalinių
atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugą tiek, kiek ji verta, nes
faktiškai pagal plotą apskaičiuotų atliekų kiekiai gali
reikšmingai neatitikti paslaugos teikėjo patirtų išlaidų.
UAB Alytaus RATC savo
prašymuose (skunduose) juos besąlygiškai ginantiems teismams
nepateikta elementarių įrodymų, jie nepagrįsti ir prieštaringi,
(e.g.: p. Romualdo Tyrylio, p. Antano Varėnos, p. Arnoldo Taujansko
administracinėse bylose), taigi, ir nagrinėjamu atveju šis UAB
ARATC skundas bei šališkas teisėjo D. Vansevičiaus sprendimas
vertintini kritiškai ir turi būti atmesti ir panaikinti, o teisėjas
Donatas Vansevičius išleistas į Sopulingąją Lietuvos piliečio,
ne teisėjo pensiją. Kitu atveju, Jurgio nuomone, būtų
žengtas naujas žingsnis Lietuvos administracinių teismų
praktikoje ir jurisprudencijoje, kai „vietinę rinkliavą“
už turimą nekilnojamąjį turtą privalo mokėti abu sutuoktiniai,
jų vaikai, anūkai, arba Anapilin iškeliavę tėvai, kiekvienas
atskirai ir po kuo daugiau kartų, nes toks šio
nesąžiningo šiukšlių verslo irteismų nusikalstamai
sukurptas veiklos modelis.
Baigdamas šį straipsnį
apie be galo lupikišką atliekų tvarkymo „šiukšlių
verslininkų“ rinkliavų epopėją Letuvoje, manyčiau, kad nuo
2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusi tvarka, toli gražu nesuteikia
vilties Lietuvos Jurgiams, o taip pat ir teisės valstybės
institucijoms, savivaldybėms bei teismams pareikšti: Res
judicata. (Klausimas išspręstas). Matyt, dar ne kartą teks
grįžti prie šios problemos - aukso gysla tapusia ne žmonėms, bet
besipuikuojantiems savo pajamomis ir viršpelniais Lietuvos šiukšlių
verslautojams. Šiandien, rinkimų išvakarėse, Lietuvos visuomenei
tebėra aktualus klausimas: ar ji gali toliau pasikliauti naująja
Lietuvos valstybės galva ir tikėtina - naujaVyriausybės galva in
corpore, tokiomis
savivaldybėmis, tokiais teismais bei pasyviai stebėti priimamus
ydingus sprendimus, ar vis dėlto žmonės privalo patys imtis
iniciatyvos ir prisiimti atsakomybę keisti turtingiesiems lobti
sutvertą šalies mokesčių sistemą, kuri šiuo atveju įvardinta
„rinkliava“. Už nieką. Už nesuteiktas paslaugas. Vardan
geresnio gyvenimo šiukšlynų valdovams ir jų nuolankiems
apologetams - visų minėtų teismų instancijų teisėjams.
Šaltinis:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą