Rusijos prezidento Vladimiro Putino
patarėjas RMA akademikas Sergejus Glazjevas gegužės 6 dieną
portale „Zavtra“ (Rytoj) paskelbė straipsnį „Okupacija.
Vakarams reikia stabilizuoti situaciją su tikslu įtvirtinti šios
Rusų pasaulio dalies sutriuškinimo rezultatus“. Rusijoje į šią
publikaciją buvo sureaguota aštriai. Apie tai papasakojo portalas
„Katiuša“ straipsnyje „Sergejus Glazjevas ir žydų
klausimas“.
Žemiau aš pateikiu šių straipsnių
vertimus ir savo nuomonę apie juose išdėstytus faktus. Prašau į
juos įsiklausyti ir pagalvoti, ar Lietuva nėra tapusi panašių
geopolitinių žaidimų auka? Po straipsnių vertimais aš pateikiu
savo nuomonę šiais klausimais.
Akad.S.Glazjevas: „Okupacija. Vakarams reikia stabilizuoti situaciją su tikslu įtvirtinti šios Rusų pasaulio dalies sutriuškinimo rezultatus“
Visų pirma, verta įvertinti Rusijos
nesikišimo į Ukrainos reikalus rezultatus. Prie tokių aš, žinoma,
nepriskiriu DLR ir LLR, kurios apgynė savo suverenitetą nuo
marionetinio Kijevo režimo. Būtent nuoseklus ir principingas
nesikišimas į Ukrainos vidaus reikalus atrišo rankas amerikiečių
specialiosioms tarnyboms ir vakarų įtakos agentams, kurie rankomis
jų išaugintų neonacistų įvykdė Rusų pasaulio sutriuškinimą
Mažojoje Rusijoje, Naujoje Rusijoje ir Karpatų Rusijoje. Tereikėjo
„rusų meškai“ nors mirktelėti, neonacių sąšlavynas ir jų
šeimininkai oligarchai nedelsiant pabruktų uodegas išsigandę
visaliaudinio sukilimo 20 milijonų Ukrainoje gyvenančių rusų. Ir
nebūtų tuomet nei Donecko bombardavimo, nei masinių Donbaso
gyventojų žudynių, nei cerkvės suskaldymo.
Mastas šio sutriuškinimo ne mažesnis,
kaip įvykdytas hitlerininkų 1941—44 metais. RMA Ekonomikos
instituto ekspertų vertinimu, ekonominiai nuostoliai dėl nutraukimo
kooperacinių ryšių tarp Rusijos ir Ukrainos įmonių ir prekybos
nutraukimo kiekvienos iš šalių sudaro nuo 80 iki 140 milijardų
dolerių. Sumoje Rusų pasaulio nuostoliai – ne mažiau 200
milijardų dolerių. Bendrų investicijų nuvertėjimas – apie 50
milijardai dolerių. Žmonių nuostoliai vertinami užmuštų ir
sužalotų pasekoje baudžiamųjų operacijų – ne mažiau 100
tūkstančių iš abiejų pusių. Dar tiek pat – politinių
represijų aukų. Ne mažiau 10 milijonų žmonių buvo priversti
pasitraukti iš proamerikietiškų neonacistų okupuotos Ukrainos. Ir
tai geriausi jos piliečiai: inžinieriai, mokslininkai, gydytojai –
produktyvioji tautos elita. Ir jos genofondas – puikios merginos ir
tvirti vaikinai, šiandie naudojami Europos Sąjungoje kaip vergai. O
tie, kas už juos padarė „europinį pasirinkimą“, užgrobė
valdžios institutus, peršokę iš neišsilavinusių nusikaltėlių
į „ponišką šlėktą“: Aukščiausios Rados deputatai,
valstybinių įmonių ir jėgos struktūrų vadovais , — pelnosi
plėšdami valstybės turto likučius. Pagaliau, ideologiniai
nuostoliai. Tai, ko nepavyko padaryti vokiškiems fašistams jėga,
bandžiusiems paversti Ukrainos tautą į banderininkus, amerikiečių
kuratoriai sugebėjo padaryti plaudami smegenis, paversdami šimtus
tūkstančių Ukrainos vaikinų į išprotėjusią patrankų mėsą,
savanoriškai užsirašančią į Ukrainos karines pajėgas, kad
žudyti savo brolius.
Pagrindinė išvada: Rusų pasaulis
patyrė katastrofiškus praradimus, atidavęs beveik be mūšio savo
geopolitiniams priešininkams savo esminę ir, nepabijosiu pasakyti,
pagal daugelį požymių (nuo klimato iki mokslinio-techninio
potencialo) geriausią dalį. Penkių metų Ukrainos okupacija
amerikiečių specialiosioms tarnyboms prisidengiant marionetiniu
Porošenkos režimu tapo baigiamuoju etapu sisteminio darbo, kurį
jie vykdė ketvirtį amžiaus nuolaidžiaujant Rusijai. Nėra
abejonių, kad įkvėpti šios sėkmės, jie panaudos užgrobtą
istoriniame Rusų pasaulio centre placdarmą tolimesniam
sutriuškinimui. Aš manau, jau artimiausiu metu reikia laukti
pernešimo maidaninių technologijų į stambius Rusijos miestus, o
taip pat sustiprėjimo amerikiečių spaudimo į Eurazijos ekonominės
sąjungos valstybes. Pirmieji rezultatai šio spaudimo jau
akivaizdūs: pavyzdžiui, kirilicos pakeitimas lotynų alfabetu
Kazachstane, kuri turi tikslą atskelti nuo rusų pasaulio antrą
pagal plotą po Ukrainos postsovietinę valstybę.
Dar kartą pabrėšiu, kad Ukrainos
okupacija rusofobinėmis jėgomis tapo įmanoma tiktai pasekmėje
mūsų nuolaidžiavimo. Mes ne tik principingai nesikišome ir
nebandėme priešintis genocidui rusų gyventojų Ukrainoje, bet
faktiškai ir parėmėme Kijevo režimo nusikaltimus – pripažindami
prezidentu Porošenko, o uzurpavusią valdžią Aukščiausią Radą
– parlamentu. Kai kurios mūsų MIP interpretavo šių nusikaltėlių
veiksmus kaip Ukrainos legitimių valdžių politiką,
neatsižvelgdamos į tai, kad ši politika buvo vykdoma amerikiečių
specialiųjų tarnybų nurodymu prieš valią ir interesus didžiosios
tautos dalies. Tuo pačiu Rusijos visuomenėje buvo provokuojamos
antiukrainietiškos nuotaikos, tęsiančios neobanderininkų darbus.
Vietoj to, kad padėti ukrainiečių tautai išvystyti
išsivaduojamąjį judėjimą prieš valdžią uzurpavusias
amerikiečių marionetes, mes paklusome jų provokacijoms, daug kartų
pablogindami Ukrainoje gyvenančių rusų padėtį. Atsakydami į
antirusiškus veiksmus JAV kontroliuojamų Kijevo valdžių mes
įvedinėjome sankcijas prieš visą Ukrainą, nesuprasdami, kad jos
visų pirma kerta į prorusiškus gyventojus pietų ir rytų
Ukrainoje.
Pakanka pažvelgti į sąrašą
patekusių po Rusijos sankcijomis įmonių ir Ukrainos piliečių,
tarp kurių atsirado nemažai mūsų partnerių ir sąjungininkų.
Savaime naujo Ukrainos prezidento
rinkimai situacijos nekeičia. Prisiminkite, hitlerinių fašistų
okupuotose teritorijose, įskaitant Ukrainą, irgi vyko rinkimai.
Gyventojai „rinko“ burgomistrus, kaimų seniūnus. O okupuotoje
vakarų ir centrinėje Europoje buvo išlaikomi net nacionaliniai
valstybinės valdžios organai. Akivaizdu, kad pirmame kandidatų
trejete, surinkusių daugiausiai balsų pirmame ture prezidento
„rinkimų“, nebuvo nei vieno kandidato, neprisiekusio ištikimybe
okupacinei amerikiečių valdžiai.
Yra, žinoma, niuansai, surišti su
skirtingais vakarų kuratorių interesais. Gali būti, Zelenskio
pasirinkimas, padarytas gerokai prieš rinkimus, surištas su bendra
Trampo administracijos orientacija į kraštutines dešiniąsias
Izraelio jėgas. Tikėtina, kad jo atnaujintam Kijevo režimui bus
iškelta nauja užduotis. Aš neatmetu, pavyzdžiui, galimybės
masinio pervažiavimo į „išvalytas“ nuo rusų gyventojų
Pietryčių Ukrainos žemes pavargusių nuo permanentinio karo
Artimuosiuose Rytuose Pažadėtosios Žemės gyventojų – taip pat,
kaip bėgančių iš islamizuotos Europos krikščionių.
Tai, tarp kitko, šitame regione jau
buvo valdant Jakaterinai, įsteigusiai gimtąjį naujų Kijevo
valdovų miestą. Taip kad išdavimas ukrainiečiams rusiškų pasų
gali tapti visai ne pro šalį...
Galimi ir kiti scenarijai –
priklausomai kaip išsidėstys jėgos ir interesai vakarų
politiniame, verslo ir ideologiniame elite. Invariantiniu lieka
rusofobinis okupacinių valdžių charakteris, keičiančių vienas
marionetes kitomis. Porošenko su savo radikalia rusofobine politika
priešpastatė save daugumai Ukrainos piliečių, apie ką
akivaizdžiai liudija balsavimo rezultatai antrame rinkimų ture. Į
šios beprotystės tęsimą Ukrainos visuomenė galėjo atsakyti
maištu. Dabar Vakarams reikia stabilizuoti socialinę-politinę
situaciją su tikslu įtvirtinti gautus rezultatus sutriuškinimo
šios Rusų pasaulio dalies. Kaip sakoma, mauras padarė savo darbą
– perkirto Rusų pasaulio širdį, suplėšė humanitarinius,
ūkinius, religinius ryšius, jungusius Rusiją su Mažąja Rusija,
Naująja Rusija ir Karpatų Rusija. Dabar mauras gali išeiti,
palikęs savo perėmėjui įtvirtinti ir legitimizuoti šį
suskaldymą. Perėmėjas tuojau pat patvirtino šią misiją,
pareiškęs, kad pas Ukrainą su Rusija liko tik bendra siena.
Taip kad kol kas nėra jokio pagrindo
laukti esminių pokyčių: okupacinis amerikiečių režimas su
marionetine vyriausybe išliks ir, greičiausiai, sustiprės,
įgaudamas legitymų ir respektabilų charakterį. Zelenskio niekas
neriša su aiškiais nusikaltėliais, kurie uzurpavo valdžią 2014
metų valstybinio perversmo pasekoje. Ant jo nėra kraujo
neonacistinio režimo aukų, nors partneriai organizavo ir masinį
sudeginimą žmonių Odesoje, ir baudžiamuosius batalionus Donbase.
Jis, greičiausiai, atsiribos nuo jų ir, esant būtinybei, net gali
atiduoti juos tarptautiniam tribunolui, jei panorės likti antrai
prezidento kadencijai. Jis turi unikalų šansą išvalyti valstybės
valdžios organus nuo banditų, korupcionierių ir išprotėjusių
nuo rusofobijos pusdurnių. Pamėginti atnešti ne tiktai pisuarus ir
gėjų-paradus į sostinės gatves, bet ir patrauklesnes „europinio
pasirinkimo“ puses. Bet tai darys vakarų šeimininkų jėgos. Jie
privatizuos Ukrainos žemes, supirks fabrikus, konsultuos valdžios
organus, nukreips MIP, vadovaus kultūrai ir švietimui. Santykiuose
su Rusija, gali būti, išliks izoliacija, o nepatenkintiems rusams
bus suteikta galimybė gauti Rusijos pasus ir išvykti iš savo
žemės.
Karo strategijoje baisiausia – tai
priešininko neįvertinimas. Zelenskio atžvilgiu visai nepriimtinas
klouno, kaip ir liaudies tarno įvaizdis. Jis be abejo talentingas,
protingas, ciniškas ir skaičiuojantis politikas. Kelis artimiausius
metus jis stabilizuos situaciją, padėdamas Rusų pasaulio priešams
išlaikyti vykdant rusų genocidą Ukrainoje pasiektus rezultatus. Ir
pats genocidas balsavusių už Zelenskį Pietryčių Ukrainos rinkėjų
bus tęsiamas.
Bet gali įvykti ir stebuklas. Juk iš
pradžių kai kurie Rusijos imperiją susprogdinusių bolševikų
buvo ne mažesni rusofobai, nei pastatyti amerikiečių marionetiniai
Kijevo kunigaikštukai. Trockis pavertė rusų tautą į patrankų
mėsą ir kurą kurstant pasaulinę revoliuciją. Bet įvyko valdžios
persikūnijimas – iš Džiugašvilio išaugo Stalinas, kuris 1945
metais dėkojo rusų tautai už Didžiąją Pergalę prieš europinį
fašizmą. Bet mūsų tauta iškentėjo šitą stebuklą milžiniško
skaičiaus aukų, nepriteklių, ekstremalios įtampos visų dvasinių,
kūrybinių ir fizinių jėgų kaina.
Kaip ir perspėjo Dostojevskis, šetonai
įpūtė Rusijoje pasaulio revoliucijos gaisrą, kuriame, įskaitant
tris karus, badą ir suirutes, rusų tauta prarado 100 milijonų
galvų“. Šiandien šetonai supriešina tarpusavyje dvi rusų
tautos dalis. Jei mes ir toliau nusileisime šiai velniavai, kasdien
leisdami velniams visų mosčių supriešinti mus tarpusavyje, tai
prarasime dar 100 milijonų. Pasiliks kaip tik 50 milijonų –
optimaliai, daugelio vakarų pasaulio lyderių požiūriu, nuo
Hitlerio iki Olbrait, skaičius rusų, kad aptarnauti vakarų
kapitalo interesus.
Kad užkirsti kelia Rusų pasaulio
sutriuškinimui, mes privalome įsisąmoninti savo neišardomą
vienybę su ta dalimi rusų tautos, kuri šiandien beribiai kenčia
nuo priespaudos Ukrainoje. Nusikaltimai, kiekvieną dieną vykdomi
amerikiečių marionečių Kijeve – tai nusikaltimai prieš mus.
Mes atsakingi už likimus milijonų rusų, tapusių neobanderininkų,
išaugintų specialiųjų NATO valstybių tarnybų, genocido aukomis.
Ukrainos okupacija – tai karinė
operacija, kurią atliko JAV ir jos sąjungininkai prieš Rusiją.
Šiame hibridiniame pasauliniame kare statymai tokie dideli, kaip ir
praėjusio šimtmečio pasauliniuose karuose. Savo rusofobija
amerikiečių politikai mažai kuo skiriasi nuo hitlerinių strategų.
Metodus jie naudoja kitus, atitinkančius šiuolaikinėms sąmonės
manipuliavimo technologijoms, finansų rinkoms, politinei situacijai.
Nereikia naikinti milijonus žmonių, jeigu juos galima pajungti
naudojant „minkštą jėgą“ ir priversti elgtis prieš jų
asmeninius interesus. Mes neturime kliautis regimybe teigiamų
pokyčių priešo elgesyje. Mums reikia vykdyti sisteminę Ukrainos
išlaisvinimo politiką nuo rusofobinio neonacistinio režimo savo
tautos interesų vardan. Suprantama, legitymią, atvirą, nuoseklią
ir sąžiningą. Ir tuomet gali įvykti stebuklingas valdžios
pasikeitimas.
„Sergejus Glazjevas ir žydų klausimas“
Kam Prazidento patarėjas atskleidė
rolę žydų lobi pilietiniame kare Donbase.
Publikacija RMA akademiko prezidento
patarėjo Sergejaus Glazjevo laikraščio „Zavtra“ bloge sukėlė
masinę isteriją liberalių MIP. Be vertinimo Rusijos nesikišimo į
Ukrainos reikalus, akademikas nušvietė akivaizdžią, bet mažai
tokiame lygyje nušviečiamą žydų lobi ir jos kovos su Rusų
pasauliu temą – kaip ir reikėjo tikėtis buvo apkaltintas
„antisemitizmu“.
„Yra, žinoma, niuansai, surišti su
skirtingais vakarų kuratorių interesais. Gali būti, Zelenskio
pasirinkimas, padarytas gerokai prieš rinkimus, surištas su bendra
Trampo administracijos orientacija į kraštutines dešiniąsias
Izraelio jėgas. Tikėtina, kad jo atnaujintam Kijevo režimui bus
iškelta nauja užduotis. Aš neatmetu, pavyzdžiui, galimybės
masinio pervažiavimo į „išvalytas“ nuo rusų gyventojų
Pietryčių Ukrainos žemes pavargusių nuo permanentinio karo
Artimuosiuose Rytuose Pažadėtosios Žemės gyventojų – taip pat,
kaip bėgančių iš islamizuotos Europos krikščionių.“–
parašė Sergejus Glazjevas. Ir prasidėjo...isterija prieš Glazjevą
pasižymėjo „Echo Moskvy“, Aleksejus Navalnas, Michailas
Šnaideris, Michailas Svetovas. „Echo Moskvy“ politologas
Arkadijus Dubnovas pavadino Glazjevą „pasakišku idiotu“. Buvęs
Ekaterinburgo meras Evgenijus Roizmanas atsakė: „Pasakiškas pas
mus vienas. O Glazjevas – paprastas“. Blogeris Levas Bergas
pavadino Glazjevą „sužvėrėjusiu“. Toliau prie pjudymo
prisijungė mokslinis modernizacijos centro vadovas Europos
universitete Sankt-Peterburge ir dėstytojas Aukštosios ekonomikos
mokyklos Dmitrijus Travinas: „Ir taip, išeina, kad „rusofobinė
politika“ vykdoma tam, kad žydai galėtų apgyvendinti svetimas
žemes. Na, Glazjevui tai normalu. Jis orientuojasi į tokį
skaitytoją, kuriam reikia penėti ciniškas nesąmones. Kuo
primityvesnis melas, tuo labiau juo tiki panaši publika... Pareigų
statusas daro Kremlių atsakingu už šį „žodžių triedesį.“
Ar atstatydins Putinas Glazjevą? Ar jis į viską numojo ranka? O,
gal, prezidentas paskaitys, kad augant konfliktui su Vakarais, jam
tik panašia publika ir galima remtis?" Izraelio hipersionistas
Abraomas Šmulevičius: „Tiktai pasisakymai antisemitinio tipo
skamba periodiškai iš Kremliaus „aukščiausių ešelonų“.
Antisemitizmo laipsnis palaikomas, ne labai aukštas, bet stabilus“.
Siaubas globalios liberal-žydiškos bendruomenės nuo to,
kad Rusijos Prezidento patarėjas išdrįso viešai užsiminti dėl
galimybės žydiškų gešeftų ir suinteresuotumo Naujarusijos
tragedijoje greitai pasiekė Kremlių. Buvo priverstas teisintis
visos Rusijos spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas: „Vladimiras
Putinas neturi ryšio su šia pozicija. Tai išimtinai asmeninė
nuomonė, gali būti, nekorektiškas pasisakymas patarėjo Glazjevo.
Aš nežinau konteksto, kuriame šis pasisakymas buvo pateiktas,
todėl neturiu galimybės kažkaip jį komentuoti. Ne, šita tema
niekaip neaptariama. Vis tiktai blogas, tai, tikriausiai, kažkas
asmeniško. Aš, tenka apgailestauti, nesu susipažinęs su
blogeriška patarėjo Glazjevo veikla, todėl irgi neturiu galimybės
spręsti. Bet kokiu atveju tai, sakykim, greičiausiai, asmeninis
požiūris, ir tai jokiu būdu nesvarstoma administracijoje.".
Pats Glazjevas pokalbyje su radijo stotimi „Kalba Maskva“
pabrėžė, kad nesirengia atsisakyti nuo savo žodžių: „ Aš
parašiau, ką parašiau, o kiekvienas mato tai, ką nori matyti.
Pažiūrėsim, kas bus toliau“.
Kur čia antisemitizmas,
sunku suprasti. Tame, kad Trampo žentas Kušneris nukreipia uošvį
Izraelio politikos kursu – tai jau senai ne naujiena. „Remiantis
gandais Kolomojskis šį klausimą aptarė su pačiu žinomiausiu ir
įtakingiausiu šių dienų chasidu – Džaredu Kušneriu, tai yra
Trampo žentu. Apie tai kalbėjo žinomas antifašistas, neilgai
veikusio Naujarusijos parlamento pirmininkas Olegas Cariovas tolimais
2017 metais. „Nuo 1940-jų metų Chabad-Liubavič judėjimo štabas
yra Niujorke, Brukline.
Nuo 1950 iki 1994 metų organizacijai
vadovavo Septintas, paskutinis, Liubavičių rebė Menachemas
Mendelis Šneersonas, perėmęs jo pavardę ir pratęsęs Liubavičių
Rebe dinastiją. Valdant Menachemui Mendelui Šneersonui Chabadas
pasiekė neregėtos politinės ir finansinės galybės. Trampo žentas
Kušneris – chabadnikas. Trampo duktė Ivanka perėjo giuratą
(procedūra, per kurią ne žydas gali priimti judaizmą) ir dabar
laikosi Chabado taisyklių. Būtent šia linija Kolomojskis ir
Bogoliubovas, kurie yra vieni iš pagrindinių sponsorių
Dnepropetrovsko Chabado, sukūrė santykius su naujuoju Amerikos
prezidentu“, - rašė savo laiku Olegas Cariovas...
O apie
žydų lobi įtaką į JAV politiką net Senate sklando Legendos –
Trampas vykdo praktiškai bet kokias Izraelio svajones, tuo labiau
Zelenskis Vašingtonui realiai nekainavo nei kapeikos. Pagrindinį
priešrinkiminį serialą nufilmavo Kolomojskis, o Porošenko ir likę
politikai privedė šalį iki kolapso, kad ten buvo pasirengę
išrinkti bet ką, ne tik „Vašingtono berniuką“.
Po
žydo-chabadniko Zelenskio pergalės Ukrainos rinkimuose MIP
pasirodydavo vis nauji ir nauji pėdsakai ne tik Igorio Kolomojskio
„ausų“, bet ir kitų veikėjų, kuriuos pilnai galima priskirti
prie „žydų lobi“ - nuo Charkovo mero ir vadovo Rostecho
Sergejaus Čemezovo partnerio Ganadijaus Kerneso iki politologo
Stanislavo Belkovskio ir net palenkiančio po savimi kintantį
pasaulį Andrejų Makarevičių su jo draugu Lauderiu-vyresniuoju.
Kai kurios patriotinės MIP tame net mato pliusą Ukrainai (pagal
principą kuo blogiau tuo geriau – neva, jei Ukraina pasirengusi
išrinkti žydų klouną Zelenskį, tai ant nacionalinio projekto
„ukrainiečių nacijos“ galima statyti kryžių).
Tarp kitko, viena, kada apie visa
tai svarsto „Katiuša“, ir visai kita, kada apie tą patį
pareiškia Prezidento patarėjas. Sprendžiant iš visko, vertinant,
kad prie isterijos prisidėjo ne tik žydų lobi, bet ir
proamerikietiškas – Glazjevas pataikė į dešimtuką. Ne, ne su
perkraustymu į Donbasą – vargu ar kas iš Pažadėtosios žemės
ten važiuos – Glazjevas tiesiog iškėlė į paviršių tai, apie
ką kalba koluaruose. Čia svarbi pagrindinė nuostata, kuria
suformulavo AEM profesorius Travinas – kaip Glazjevas išdrįso
abelnai paminėti apie žydų lobi ir nejaugi Putinas remsis Glazjevo
auditorija, kuris štai taip drįsta kalbėti, ką galvoja, o ne tai,
ką reikia? Duok tai Dieve...
Mano komentaras
Mano nuomone, akad.Glazjevo pateikiami
faktai yra perspėjimas lietuviams apie toli siekiančius chabado
planus užvaldant buvusį LDK regioną ir pavergiant čia gyvenančias
slavų ir baltų tautas. Autorius mato įvykius iš Kremliaus cerkvės
varpinės, o mes pažiūrėkime į juos nuo Gedimino pilies bokšto.
Nesibaigiančios pretenzijos Lietuvai,
JAV priimtas eksteritorinis žydų turto restitucijos įstatymas 447 Just, mūsų
didvyrių ir istorijos niekinimas, vandalizmas prieš paminklus mūsų
didvyriams (po vieno chabadniko vizito ir susitikimo su jau nuteistu
vandalu), nesibaigiantis lietuvių tautos įžeidinėjimas ir vertimas
„žydšaudžių tauta“, istorijos falsifikavimas, bankų sektoriaus užvaldymas, kišimasis
į rinkimus, lietuvių varymas vergauti į Vakarus - ar tai ne prieš
lietuvių tautą vykdoma gerai apgalvota plataus masto diversija,
kurios tikslas demoralizuoti ir naikinti lietuvių tautą?
Ukrainos varpas skamba ir lietuviams,
einantiems prie urnų ir renkantiems į prezidentus Švedijos žydų
Valenbergų banko tarnautoją Lietuvos prezidentu. Gal sekantis po jo
bus koks nors vietinis chabadnikas zelenskis?
Apie tai, kaip Chabad Liubavič sekta
sudorojo Ukrainą, daugybę kartų pasakojo Charkove gyvenantis
Ukrainos publicistas Eduardas Hodos (http://hodos-video.com/).
Apie tai jis kalba ir naujausiame savo video almanache:
https://youtu.be/sJa0hm3m6KM
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą