2019-05-31

O kas „parazitų civilizaciją valdančio ekrano“ savininkai, gerbiamas A. Šliogeri? (1 dalis)



Filosofas Arvydas Šliogeris gegužės 29 dieną portale „Tiesos“ paskelbė labai teisingą straipsnį „Ekrano valdoma parazitų civilizacija,“ skirtą Lietuvos ir Europos egzistencijos problemai.

Aš matau vienintelį Šliogerio straipsnio trūkumą. Pasakius „A“, reikia pasakyti ir „B“, nes tas „ekranas“ turi konkrečius savininkus, spaudančius „ekrano“ valdymo mygtukus. O ir pati ES turi labai konkrečius savininkus. Jie mums, „ekrano civilizacijos“ vartotojams, surengia butaforinius rinkimus, parenka už mus 7,5 milijardo eurų per metus kainuojančią (mūsų mokesčių sąskaita išlaikomą) 40000 galvų Briuselio parazitų gaują, kad šie mums nurodytų, kokio ilgio ir kreivumo turi būti agurkui, prezervatyvai, kiek mums reikia kormoranų Kuršių nerijoje, kaip turime mokyti ir auklėti vaikus, kad gink Die jie netaptų protingi, per kurį galą turime juo daryti, kaip turime „pozityviai diskriminuoti visuomenę“ ir kitokias kvailystes.

Mes, „ekrano“ zombiai, dar net nepriėjome prie rinkimų į Europos parlamentą balsavimo urnų, o ponia Dalia Grybauskaitė jau buvo susikrovusi lagaminus keliauti į Briuselį. Pardavė statomą namą... Juk žinojo, kad ją ten pasiims. Ne šiaipgi naikino valstybę ir vykdė lietuvių tautos genocidą, klusniai vykdė visus Briuselio nurodymus dėl „pabėgėlių“ ir viso kito mums primetamo „gero“. Ar ponia Merkel į Lietuvą pernai rudenį buvo atvykusi ne postų Briuselyje dalybų klausimu?

Kas tie ekrano valdytojai ir Europos griovėjai?



Europos, baltosios, tos kuri nešė visam Pasauliui kultūrą ir mokslą, krikščioniškos Europos, sunaikinimas, kurį stebime dabar, sukelia daugybę istorinių paralelių. Mintis, kad šis Europos naikinimas yra pasekmė kažko paviršiuje nematomo, bet labai gerai organizuoto, valdančio Pasaulio kapitalus, žiniasklaidą, politikus, neapleidžia.

Juk negali protaujantis, sveikas žmogus natūraliai, niekieno neįtakojamas taip elgtis, kaip jie, tenai Briuselyje, Berlyne, Paryžiuje… Ar gali sveikas žmogus nusižudyti? Nužudyti savo tauta? Negali. Tik protiškai nesveikas, apnuodytas, arba terorizuojamas nusižudo.

Daug paralelių su šia diena, ypač paūmėjus ES žuvimo procesui, kyla skaitant žymaus praeito šimtmečio rašytojo, žurnalisto, istoriko Duglo Rydo (Doglas Reed) knygą "Ginčas apie Sioną" („Contraversity of Zion“).

Duglas Rydas savo knygoje „Ginčas apie Sioną“ rašo:

«…» 458 metais iki Kristaus Gimimo «…» maža Palestinos judėjų gentis paskelbė rasinę doktriną, kurios poveikis į žmonijos likimus pasirodė labiau žudantis negu sprogmenų ir epidemijų. Viešpataujančios rasės teorija buvo paskelbta judėjų „Įstatymu“. Judėjai tuo metu buvo nežymi gentis tarp tautų, pavaldžių persų karaliui, o tai, ką šiandien vadiname „Vakarais“, neegzistavo net vaizduotėje. Po dviejų tūkstantmečių krikščionių eros, vakarų kultūra, išaugusiai iš jos, dabar gresia suirimas ir žūtis. Pagrindine priežastimi šito autorius skaito minimą doktriną, gimusią Judėjoje 2500 metų atgal. «…» Fanatikų sekta sukūrė mokymą, sugebėjusį pajungti sau protus visos tautos per dvidešimt penkis šimtmečius; iš čia jo griaunamosios pasekmės. Niekas nepajėgia paaiškinti, kodėl būtent tuo metu ir iš viso kaip atsirado ši doktrina. Tai – viena iš mūsų pasaulio paslapčių. «…»

«…» Gyvenęs Romos klestėjimo laikais,- rašo Rydas, – Ciceronas, matyt suprato žydų rolę graikiškos civilizacijos žuvime, kurią pažymėjo Kasteinas (žydų istorikas, vert. pastaba) po dvidešimties amžių: kalbėdamas Flako procese, Ciceronas, minėdamas žydus, būtinai apsižvalgydavo: jam žinoma, pasakė jis, kad jie visi laikosi vienas kito ir geba pražudyti jį už pasisakymus prieš juos; Ciceronas patarė būti atsargiems, turint su jais reikalų. Fuscijus, Ovidijus ir Persijus išdėstė analogiškus įspėjimus, o gyvenęs Jėzaus Kristaus epochoje Seneka rašė: „Papročiai šios nusikaltėlių tautos plinta taip greitai, kad pas juos jau yra šalininkai visose šalyse ir, kad tokiu būdu nugalėtieji primeta savo įstatymą nugalėtojams“. Tuo metu Romos geografas Strabonas, tyrinėdamas paplitimą ir žydų jų skaitlingumą (o jis mūsų laikais daug didesnis, negu leidžiama parodyti statistikoje), rašė, kad nėra vietos žemėje, kur jų nebūtų.«…»

«…»Po to atėjo Mahometo ir islamo eilė. Mahometas vertino žydus ne kitaip, negu Ciceronas ir kiti, ankstesnieji autoriai. Korane pasakyta: „Tu žinoma atrasi, kad pačiais žiauriausiais priešais visų tikratikių visada buvo žydai ir stabmeldžiai.«…»

«…»Purimo šventė patvirtina pagrindinius bruožus Siono istorijos, pasikartojančius nenutrūkstamai nuo senovės iki mūsų dienų: nežydų valdovų panaudojimas, sunaikinant nežydų tautas ir įgyvendinant žydų kerštą.«…»

«…»Lieka paslaptimi, kaip sekta sugebėjo įpiršti savo valią karaliui Artakserksui. Po Kiro tai buvo antras monarchas marionetės rolėje, mūsų laikais vaidinti šią rolę tapo būtinybe ir visuomeninio veikėjo politinės karjeros prielaida bet kurioje apsišvietusioje Vakarų šalyje «…»

Niekas nesupranta, kaip Ester pavyko įkalbėti persų karalių, kad tas išžudytų beveik 70 tūkstančių geriausių Persijos sūnų, niekas nesupras, po kelių tūkstančių metų, kaip pavyko sionistams įkalbėti Europos vadovus sunaikinti Europą.“



2015 metų rugsėjo mėn., per pačią Merkel, Sorošo, Briuselio pastumdėlių ir žydų kapitalo valdomų socialinių tinklų organizuotą „pabėgėlių krizę“, rašiau: „Tikslas – Didysis Izraelis – nuo Nilo iki Eufrato, arabai vejami lauk iš šios teritorijos į Europą, o iš Europos į Izraelį bėgs žydai, būtinai bėgs, nes gaujos migrantų ir migrantais pasivertusių banditų, greitai nualins, sugrauš kaip skėriai Europą, sukels terorizmo bangą Europoje, o tada, nukentės paprasti žydai, ne tie, kurie valdo pasaulio bankus ir politikus, kaip visada, bus kalti paprasti žydai ir jie bėgs į Izraelį. To būtent ir norima.“

Šiandien tai ir vyksta: pabėgėliai Vokietijos mokyklose muša žydukus (vokietukus irgi, tik jais niekas nesirūpina), plėšia žydams nuo galvų jarmulkes, o visus europiečius, nepriklausomai nuo to ar jie su jarmulkėmis, ar be jų, sprogdina, kaip tai nesenai įvyko Lione.


«…»Babilonas žlugo 536 metais prieš Kristų. „Babilono žlugimas ir įvykiai mūsų dienų po dviejų Pasaulinių karų, šį panašumą neįmanoma paaiškinti paprastu atsitiktinumu ir, atvirkščiai, nesunku parodyti, kad šitie įvykiai buvo nukreipti sąmoningai. Dvidešimtame amžiuje Vakarų tautos, sąmoningai ar nesąmoningai paklūsta ne savo įstatymui, o judėjų, valdomi jėgos, kuri valdė jų vyriausybes“, – rašo Rydas.“

Nuorodas:


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą