Visai
nesenai Lietuvos padangėje reiškėsi advokatas-apsišaukėlis
Stanislovas Tomas, senelių vagis, nevykęs pretendentas į
europarlamentarus, Čingischano
palikuonis, vėliau tapęs negroidinės rasės atstovu. Nepavykus jo
planuotam „verslui“, po pašnekesio su chronišku lietuvių
draugu Dovydu Katzu, jis pasišaukė kelis kūjo nešikus ir, jiems
talkinant ir filmuojant, sudaužė lietuvių tautos didvyrio Juozo
Noreikos – generolo Vėtros paminklinę lentą. Po to apgavo
teisėją, pasiskelbė žydu ir pabėgo į Austriją. Čia, kaip jis
pranešė, pasiprašė prieglobsčio.
Iš
manęs Stanislovas Tomas pavogė ne tiek jau daug - 50 eurų, bet
viso, kaip tapo žinoma, iš senelių jis pavogė apie 5000 eurų.
Dekalogas sako - „Nevok!“, o ką jau kalbėti apie senelių
apvogimą. Lietuvoje neteko girdėti, nors čia gyvenu jau septintą
dešimtį metų, kad kas būtų kūjais daužęs atminimo lentas.
Lietuvos
teisingumo sargai niekaip nenori nubausti šito aferisto, vagies ir
chuligano Stanislovo Tomo. Gal jie vadovaujasi ne Lietuvos įstatymais, o
Talmudu, kuriame sakoma, kad ginče su goju žydas visada teisus? Gal būt todėl Lietuvos prokurorai bijo kreiptis į Austrijos Respublikos teisingumo ministrą dėl vandalo ir sukčiaus ekstradicijos. Jeigu Austrija neišdavė 2011 metais Michailo Golovatovo, tai gal išduos St.Tomą, jeigu jis ne Rusijos, Izraelio ar kitos valstybės agentas-provokatorius.
Manau,
yra didelis klausimas ar S.Tomas turi kažką bendro su žydais, o be
to aš galiu teisėjus ir prokurorus nuraminti. Jie drąsiai gali
bausti Stanislovą Tomą, nes mano senelė, iš mamos pusės, kilusi
iš Žlobino, prie Dniepro buvusios žydų gatvės, iš žydo Jakovo
Karibskio šeimos. Tikroji mano tėvo Juozo Lebionkos pavardė, kurią
paveldėjau, yra žydiška pavardė Lebedinski. Esu minėjęs
anksčiau, kad ir mano žmonos geneologiniame medyje esama žydų –
jos senelis, kurio mama buvo žydė Rachelė Bardonaitė.
Nesu
apipjaustytas, visada save skaičiau lietuviu, bet jei teisėjams ir
prokurorams bus ramiau, jei tai padės nubausti aferistą ir niekšą
Stanislovą Tomą, pažadu atlikti visus žydiškumo genetinius
testus ir apsipjaustyti. Gal tokiu atveju jiems nereikės
apipjaustyti teisingumo?
Šiandien
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMO Ikiteisminio tyrimo teisėjui
išsiunčiau skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus
apylinkės prokuratūros 5–ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro
Viliaus Paulausko 2019-12-23 d. nutarimo be numerio nutraukti
ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-12846-19. Žemiau pateikiu kiek
sutrumpintą šį dokumentą.
Skunde rašau:
Skundžiu neteisėtą ir
niekinį vyriausiojo prokuroro Viliaus Paulausko nutarimą Vilniaus
miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui. Šiuo
prašyčiau Teismą apginti mano teises, įtvirtintas Lietuvos
Respublikos Konstitucijoje, o taip pat Europos Žmogaus teisių ir
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, kurios dalyve yra
Lietuvos Respublika, pažeidimo, o būtent:
Mano, Pareiškėjo,
skundu 2019 m. gruodžio 2 d. pranešiau Jums, kaip ir Lietuvos
Respublikos Generaliniam prokurorui, apie tarptautinio aferisto ir
sukčiaus quasi advokato Stanislovo Tomo Pareiškėjo ir galimai kitų
asmenų atžvilgiu (A. B. Jankevičienės, K. Serbentos, J. Mažinto,
A. Drižiaus, Z. Andrulėno, etc.) vykdomas nusikalstamas veikas.
Pateikiau daugiau paaiškėjusių aplinkybių, o ne samprotavimų ir
tik prielaidų, ar subjektyvų suvokimą apie nusikalstamas veikas.
Todėl mano skundas tebėra vada naujam ikiteisminiam tyrimui
pradėti. Pareiškėjo prašyme aiškiai pateikiau informaciją apie
mano atžvilgiu įvykdytus nusikalstamus veiksmus, o ne kokią nors
auką sukčiui. Deja, iš Vilniaus policijos ir prokuratūros
nesulaukiau jokios realios pagalbos, o gavau tik atsirašymo raštus,
nutarimus: “nutraukti ikiteisminį tyrimą”. Tokio turinio
nutarimai ir požiūris į mano skundą galimi tik vienu atveju –
jeigu minėto nusikaltimo bendrininkais galimai yra Vilniaus PK
ir prokuratūros pareigūnai, kurie, siekdami sau asmeninės naudos
ar kažin ko kito, panaudoja savo tarnybinę padėtį (kartu
įtraukdami į tą veiką ir kitus policijos pareigūnus bei
prokurorus, įskaitant tarnybinės dokumentacijos klastojimą), o
taip pat iš anksto susitarę veikia su kitais asmenimis (tariamu
advokatu Stanislovu Tomu, etc.) nusikalstamos grupės sudėtyje.
Tai kada ir kokiais
būdais bus realizuotas policijos moto: „ginti, saugoti, padėti“?
Kai Stanislovas Tomas ir Co. apgaulėmis ir sukčiaudamas, daužydamas
kūju memorialines Lietuvos didvyrių lentas, iš kitų asmenų
pasisavins ir ne pagal paskirtį panaudos jų pinigus? Neteisinės
Lietuvos teisėsaugos organai tai įvardins kaip auką sukčiui, o ne
nusikalstamą veiką. Nes neras corpus delicti – nusikaltimo
sudėties. Jų manymu tai tik auka.
Prokuroras Vilius
Paulauskas savo nutarime konstatavo, kad 2019-12-02 Vilniaus
apylinkės prokuratūroje gautas Algimanto Lebionkos skundas dėl
finansinio sukčiaus Stanislovo Tomo veiklos užkardymo, kuriame
Pareiškėjas nurodo, jog tarptautinis sukčius Stanislovas Tomas,
prisistatantis Andoros gyventoju, 2019 metais MIP išplatino
skelbimus, kad jis imsis Lietuvos pensininkų ir minimalų atlyginimą
gaunančių piliečių teisių gynimo ir ėmė rinkti į savo
sąskaitą LT973500010002807310 „Paysera LT“ UAB pinigus už šį
darbą. Youtube šių metų kovo 4 dieną jo paskelbtame video
(https://youtube/3IF8U3SYxL8) jis pats išdėstė šios rinkliavos
faktą. Taip pat Stanislovas Tomas šiame video sako, kad šiuos
pinigus, apie 5 000 eur., surinktus iš pensininkų ir minimalią
algą gaunančių žmonių, jis įnešė kaip užstatą LR
Vyriausiajai rinkimų komisijai dėl jo dalyvavimo Europos parlamento
rinkimuose. Stanislovas Tomas savo veiksmais jį ir daugelį kitų
Lietuvos gyventojų apgavo. Jis pinigus (50 eurų) pervedė avansu į
jo sąskaitą už teisines paslaugas, bet ne tam, kad jis šiuos
pinigus naudotų rinkiminei kompanijai. Tai akivaizdus sukčiavimas
(LR BK 182 str.), kuomet „apgaule savo naudai įgyjamas svetimas
turtas“. Šią apgaulę aferistas St. Tomas nukreipė prieš
socialiai pažeidžiamą visuomenės sluoksnį - pensininkus, kas
daro šį jo nusikaltimą ypač amoraliu ir visuomenei pavojingu.
Prašo Generalinio prokuroro užkardyti sukčiaus Stanislovo Tomos
veiklą. Prašo Generalinį prokurorą informuoti LR Vyriausiąją
rinkimų komisiją apie St. Tomo nusikalstamą veiką, kad būtų
užkirstas kelias šiam sukčiui dalyvauti EP rinkimuose.
Ikiteisminio tyrimo metu peržiūrėtas Algimanto Lebionkos
pareiškime nuoroda https://youtu.be/3IF8U3SYxL8 esantis vaizdo
įrašas pavadinimu "Prof.dr. Stanislovo Tomo sąrašas jau VRK.
2019 03 04", kuriame Stanislovas Tomas sako, kad pridavė
dokumentus Vyriausiajai rinkimų komisijai dėl dalyvavimo Europos
parlamento rinkimuose, užstatą taip pat sumokėjo. Užstatą
sumokėjo iš dviejų dalių. Pusė užstato iš 9300 eurų sumokėjo
ištikrųjų pensininkai (paryškinta Pareiškėjo), kurie paaukojo
po 50 eurų ir jiems labai dėkingas. Kovos už tai, kad būtų
įvykdyta Europos socialinė chartija, Europos žmogaus teisių
konvencija, kuri reglamentuoja tai, kad pati mažiausia bazinė
pensija turi atitikti skurdo ribą, kuri yra 307 eurai. Žmonės
gaunantys minimalią algą taip pat paaukojo po 50 eurų. Kalbama
apie Europos parlamento procedūras prieš Lietuvą, darbą Europos
parlamente. 2019-05-09 apžiūros protokole apžiūrėtas prie A. B.
Jankevičienės, J. Mažinto, K. Serbentos, A. Drižiaus, Z.
Andrulėno pareiškimo pateiktas garso įrašas, kurio pavadinimas
"sausio 12 d". Atidarius garso įrašą matyti, kad jame
neatvaizduoti nei data, nei laikas. Garso įrašas prasideda nuo
00:00:00 ir trunka 03:56:37. Garso įrašo pradžioje girdisi kelių
asmenų pokalbiai. Kas kalba, kokio pobūdžio garso įrašas, kokios
organizacijos posėdis garso įraše nenurodoma. Laikotarpyje nuo
01:27:18 iki 01:32:20 nepristatytas ir neprisistatęs asmuo
(aferistas – Stanislovas Tomas) pristato situaciją, kad Lietuvos
Respublikoje minimali mėnesinė alga neatitinka Europos socialinės
chartijos numatyto minimalaus 60 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio
dydžio. Paklaustas ką darė dėl pensininkų pensijų, St. Tomas
pasakoja, kad yra kreipęsis paramos šiam klausimui pas R. Paksą,
R. Karbauskį, V. Uspaskichą, tačiau paramos negavo. Nuo 01:37:45
iki 01:40:42 toliau kalba anksčiau minėtas asmuo – St. Tomas,
pristato Europos komisijos nustatytą ir pabėgėliams taikomą
mokant pašalpas minimalų pragyvenimo 600 eurų dydį. Klausia, ką
dėl tokio pensijų dydžio padarė Lietuvos pensininkai. Nurodo, kad
Lietuvos europarlamentarai tuo klausimu nieko nenuveikė. Nuo
01:42:00 kalbama dėl kreipimosi į teismą metu prašomų MMA ir
pensijos dydžių. Nuo 01:43:15 asmuo - St.Tomas pristato, kad jo
nuomone kolektyviniams ieškiniams reiktų surinkti po tūkstantį
pensininkų ir MMA gaunančių ar per paskutinius 3 metus gavusių
asmenų. Finansavimą sudarytų 50 eurų nuo kiekvieno asmens. Iš 50
eurų 20 proc. asmeniui, kuris gavo sutikimą bylinėtis teisme, 5
proc. administratoriai iš Lietuvos visuomenės tarybos, 65 proc.
pačiam asmeniui – St Tomui, kuris kalba ir "ves bylą iki
pabaigos", 10 proc. ekspertai. Nuo 01:44:25 aptarinėjama į
kokias (Lietuvos ar užsienio) instancijas bus kreipiamasi su
kolektyviniu ieškiniu. Tolimesniame garso įraše girdimi svarstymai
apie asmenų, reikalingų kolektyviniam ieškiniui skaičių,
informacijos apie tokį ieškinį paskelbimo suinteresuotiems
asmenims, organizacijoms, grupėms, galimybė rinkti pinigus per LVT
mokant nario mokestį. Nuo 03:04:00 svarstoma ir vyksta balsavimas
dėl pritarimo Stanislovo Tomo siūlomam kolektyviniui ieškiniui dėl
MMA ir pensijų dydžių, kuriam pritarta. St. Tomas įpareigojamas
kitam posėdžiui pateikti kolektyvinio ieškinio teisinio pagrindimo
projektą. Nuspręsta LVT valdybos narius įpareigoti teikti siūlymus
dėl St. Tomo iniciatyvos, teikti projektus dėl jos viešinimo
suinteresuotiems asmenims. Garso įraše neužfiksuota, kad būtų
nustatyta, kokiais būdais (į banko sąskaitas ar kitaip) turėtų
būti remiama Stanislovo Tomo iniciatyva parengti kolektyvinį
ieškinį dėl MMA ir pensijų dydžio ar kitokie prašymai pervesti
paramos pinigus į konkrečias sąskaitas perduoti kokiems nors
asmenims. Girdimi tik pasvarstymai apie galimybę sieti su LVT
naryste, nario mokesčiu. Garso įraše neužfiksuotas prašymas ar
kitos iniciatyvos paremti Stanislovo Tomo dalyvavimą Europos
parlamento rinkimuose.
Vilniaus apskrities
vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos
komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas Aurimas Boza
tarnybiniame pranešime dėl aplinkybių patikslinimo ikiteisminiame
tyrime nurodė, jog buvo peržiūrėta interneto svetainėje
www.pensininkai.eu skelbiama informacija. Svetainėje rašoma apie
pensininkų pensijų padidinimą, nurodoma, kad projektą įgyvendina
Vytauto Juozapaičio labdaros ir paramos fondas. Iniciatyvos idėjos
autorius advokatas, profesorius Stanislovas Tomas. Prie projekto
kviečiamos ir raginamos prisijungti visos Lietuvos politinės
partijos, visuomeninės organizacijos ir asmenys, kurie neabejingi
Lietuvos demokratėjimo procesams. Konkrečių prisidėjimo būdų,
nuorodų, prašymų ar kitos informacijos, kuria prašoma ar
reikalaujama paremti konkrečiomis sumomis, pervesti pinigų į kokią
nors banko sąskaitą nerasta. Visuose svetainės puslapiuose yra
nuoroda į anketos užpildymą, kurioje yra klausimai susiję su
kasdieninio asmens gyvenimo išlaidomis.
2019-06-19 Vaida
Juozapaitytė (kuri filmavo ir tiesiogiai transliavo internetu
visam Pasauliui lietuvio didvyrio memorialinės lentos daužymo
vandalizmo aktą) parodė, kad su Stanislovu Tomu susipažino 2018
metų rudenį (tikslaus laiko neatsimena) per "pressjazz.tv"
studijoje dirbantį sutuoktinį Kazimierą Juraitį. Šioje studijoje
Stanislovas Tomas anksčiau filmavosi reportažuose. Su Stanislovu
Tomu filmavo keletą reportažų, kuriuos talpindavo www.youtube.com
interneto svetainėje. Reportažų turinio ir pobūdžio neatsimena,
kadangi periodiškai filmuoja įvairius reportažus. 2019 metų
pradžios (tikslios datos nepamena) Stanislovo Tomo prašymu tapo
visuomeninio rinkimų komiteto "Prof Dr. Stanislovo Tomo
sąrašas" rinkimų kampanijos iždininku vietoj anksčiau
buvusių kelių iždininkų, taip pat buvo šio sąrašo narys.
Atlikdama pareigas valdė rinkimų sąrašo naudojamą sąskaitą
SWEDBANK banke, o būtent stebėdavo apie gautas iš asmenų aukas,
jas fiksavo Vyriausios rinkimų komisijos internetinėje svetainėje
užpildydama atitinkamą formą. Apie kitokias nei bankinių pavedimų
darytas aukas nieko nežino. Kitos sąskaitos jai nežinomos, jų
nevaldė. Kiek pamena šioje sąskaitoje aukos buvo po 50, 100 eurų,
vieną 12 eurų, buvo du pavedimai VMI po maždaug 200 eurų ir apie
10 eurų. Kadangi asmenys, kurie aukoja daugiau nei 12 eurų rinkimų
kampanijai turi būti įstatymų nustatyta tvarka deklaravę turtą
ir pajamas, didesnes aukas aukojantys asmenys turi būti patikrinti.
Asmenys aukoję po 50 eurų pavedime nenurodė savo asmens kodo, jų
patikrinti negalėjo. Jiems siuntė užklausimus el. paštu. Dalis iš
jų atsakė, tačiau nurodė, kad pinigai yra skirti "pensininkų
bylai", kurią Stanislovas Tomas norėjo parengti prieš
Lietuvos Respubliką ir bylinėtis Europos žmogaus teisių teisme.
Todėl tokios aukos nebuvo priskirtos prie rinkimų kampanijos aukų
ir atitinkamai deklaruotos VRK ne kaip rinkimams skirtos. Kiek
atsimena sąskaitoje likusius pinigus apie 300 eurų grynaisiais
išsiėmė pats Stanislovas Tomas, kam juos panaudojo nežino. Visi
su rinkimų kampanijos eiga susiję finansiniai dokumentai perduoti
VRK. 2019 metų balandžio mėnesį Stanislovas Tomas išvyko į
užsienį (tikslios vietos nežinau) ir nuo to laiko jo nematė,
kontaktų nepalaiko. Iš Stanislovo Tomo yra girdėjusi apie rengiamą
bylą prieš LR dėl per mažų pensijų ir noro bylinėtis Europos
žmogaus teisių teisme, Jungtinėse tautose. Tam jis siekė surinkti
apie 1000 pensininkų, kurie bylos parengimui turėjo aukoti po 50
eurų. Pati bylos rengime ir jai parengti gaunamų lėšų valdyme
nedalyvavo, todėl apie jos eigą, gautų pinigų panaudojimą nieko
paaiškinti negali. Apie UAB "Paysera" esamą Stanislovo
Tomo sąskaitą nieko paaiškinti negali, jos nevaldė, apie ją
nieko nežino. 5000 eurų pavedimo į šią sąskaitą nedarė, tai
galėjo padaryti sutuoktinis Kazimieras Juraitis kaip paskolą, bet
ne paramą. Sutuoktinis jos sutikimu naudojasi sąskaita.
2019-06-26 Kazimieras
Juraitis (kuris nešė quasi žydo Stanislovo Tomo kūjį
didvyrio lietuvio memorialinei lentai daužyti) parodė, kad apie
porą metų pažįsta Stanislovą Tomą bendraujant internetu
įvairiomis temomis. Nuo 2018 metų rudens pradėjo bendrauti gyvai,
kai jis atvyko į Lietuvą. Taip pat pradėjo tvarkyti organizacinius
reikalus visuomeninio rinkimų komiteto "Prof. Dr. Stanislovo
Tomo sąrašas" dalyvavimui Europos parlamento rinkimuose. Šis
komitetas rinkimų dalyviu Vyriausiosios rinkimų komisijos
registruotas 2019-01-15, šio komiteto nariu buvo ir pats, vadovavo
Stanislovas Tomas. Komitetas turėjo rinkiminę sąskaitą „Swedbank“
banke, taip pat K. Juraičiui žinoma, kad Stanislovas Tomas turėjo
sąskaitą UAB "Paysera LT", jos naudojimo aplinkybių
nežino. Komiteto rinkimų kampanija turėjo iždininkę, K. Juraičio
sutuoktinę Vaidą Juozapaitytę, kuri ir dirbo su minėta „Swedbank“
banko sąskaita, tačiau visus rinkimų komiteto rinkiminės
kampanijos finansinius reikalus valdė pats Stanislovas Tomas,
atlikdavo bankinius pavedimus ir pan., apie tai nieko paaiškinti
negali. 2019-02-27 į Stanislovo Tomo nurodytą UAB "Paysera LT"
sąskaitą iš sutuoktinės Vaidos Juozapaitytės sąskaitos, kuria
naudojasi jos sutikimu, pervedė 5000 eurų. Tai buvo savo iniciatyva
suteikta beprocentinė neterminuota paskola, kadangi Stanislovo Tomo
teigimu minėtam rinkimų komitetui būtų neužtekę pinigų
Vyriausiajai rinkimų komisijai sumokėti rinkimų į Europos
parlamentą užstatui. Apie kitus grynųjų pinigų įnešimus į jo
sąskaitas nežino. Kitus rinkimams reikalingus pinigus turėjo
Stanislovas Tomas, jų kilmės nežino, pats Stanislovas Tomas
minėjo, kad tai jo asmeninės lėšos. Nuo 2019 metų balandžio
pradžios minėto rinkimų komiteto narių sprendimu yra šio
komiteto koordinatoriumi, atstovu, tačiau nieko papildomai
paaiškinti apie jo finansinius reikalus negali, kadangi Stanislovas
Tomas nepateikė jokios papildomos informacijos, be to rinkiminėje
sąskaitoje piniginės lėšos nebecirkuliavo. Rinkimų komiteto
rinkiminėje sąskaitoje yra pervedimai VMI, Stanislovo Tomo teigimu
tai žyminis mokestis dėl kažkokio skundo nagrinėjimo teisme,
tikslių aplinkybių nežino. Šioje sąskaitoje gautų aukų pensijų
bylai panaudojimo srities nežino, kadangi ją valdė pats
Stanislovas Tomas. Rinkimų komiteto iždininkės Vaidos
Juozapaitytės teigimu sąskaitos lėšų likutį galėjo
išsigryninti pats Stanislovas Tomas. Nuo 2018 metų rudens
Stanislovo Tomo iniciatyva buvo renkama informacija dėl galimų
dalyvių Europos žmogaus teismui rengiant bylą prieš Lietuvos
Respubliką dėl mokamų per mažų pensijų ir tuo pažeidžiamos
Europos socialinės chartijos. Šios iniciatyvos organizatoriais buvo
Sttanislovas Tomas ir K. Juraitis. Tikslas buvo šiai bylai suburti
1000 asmenų. Nuo 2019 metų pradžios buvo bandoma inicijuoti
piniginių aukų rinkimą, t. y. po 50 eurų nuo kiekvieno byloje
dalyvausiančio asmens. Pirminėje stadijoje buvo planuojama
pinigines aukas rinkti per Lietuvos visuomenės tarybą, bet iškilus
nesklandumams ir nesutarimams pačios tarybos viduje, šios minties
buvo atsisakyta. Po to su Stanislovu Tomu nepriėjo bendro sprendimo
dėl aukų rinkimo būdo ir Stanislovas Tomas nusprendė asmeniškai
rinkti aukas į savo banko sąskaitas, kiek žinoma į UAB "Paysera
LT", pats K. Juraitis aukų rinkime nedalyvavo ir nesikišo,
užsiėmė informacijos apie rengiamą bylą viešinimu, per tokius
internetinius puslapius, kaip www.pensininkai.eu. Šiame puslapyje
nepatalpinta informacija apie piniginių aukų rinkimą, tiesiog
galima užpildyti anketą ir taip renkama informacija apie
potencialius pensijų bylos dalyvius. Internetinė svetainė
www.stanislovastomas.eu yra administruojama pačio Stanislovo Tomo,
todėl šioje svetainėje informacija talpinama pačio Stanislovo
Tomo sprendimu. Su joje skelbiama informacija ir nurodomu aukų
rinkimu pats nėra susijęs. Taip pat būdamas visuomeninio rinkimų
komiteto "Prof. Dr. Stanislovo Tomo sąrašas" nariu, o
vėliau koordinatoriumi pastebėjo, kad lėšos pensijų bylai buvo
pervestos ir į rinkiminę sąskaitą „Swedbank“ banke, tačiau
jos nebuvo apskaitomos kaip rinkimų kampanijai skirtos lėšos. K.
Juraičio nuomone į šią sąskaitą žmonės galėjo pervesti lėšas
rengimai bylai sumaišę su tam skirta UAB "Paysera LT".
Pensijų bylai gautas lėšas valdė Stanislovas Tomas, todėl jų
kiekio, pervedusių asmenų skaičiaus bei panaudojimo aplinkybių
nežino ir nurodyti negali. Bylos dėl per mažų pensijų rengimas
nėra nutrauktas ir toliau vykdomas, renkami potencialūs dalyviai,
viešinama informacija visuomenės informavimo šaltiniuose
(reportažai www.yuotube.com., internetinėje svetainėje
www.pensininkai.eu, ir pan.). Pats piniginių aukų nerenka, apie tai
nieko paaiškinti negali, tai gali daryti nebent Stanislovas Tomas,
kadangi jis pagrindinis iniciatyvos iniciatorius. Bylos parengimo
terminas kol kas nėra apibrėžtas, kadangi nesurinkta norimo bylai
parengti galinčių prisidėti asmenų skaičiaus. Nuo 2019 metų
balandžio mėn. vidurio Stanislovas Tomas išvyko iš Lietuvos
Respublikos ir kiek žinoma gyvena Austrijoje, Vienoje (konkretaus
adreso nežino), kartais bendrauja internetinių ryšio programų
pagalba, jo tel. +447781168585, kiek žinoma Austrijoje Stanislovas
Tomas parašęs politinio prieglobsčio prašymą, į Lietuvą
artimiausiu metu sugrįžti nesiruošia.
Vilniaus apskrities
vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos
komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas Aurimas Boza
tarnybiniame pranešime nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu
2019-07-16 ei. paštu Valdas Anelauskas atsiuntė dokumentą su
informacija apie Stanislovą Tomą. Susipažinus su el. laiško
priede pateikta infomacija, nustatyta, kad "pensininkų bylą"
išdėstyta ikiteisminio tyrimo metu jau žinoma informacija. Jokios
tikslios informacijos apie Stanislovo Tomo sukčiavimą renkant aukas
"pensininkų bylai", nukentėjusiuosius, sumas, piniginių
lėšų panaudojimo aplinkybes nėra. Didžiąja dalimi pateiktoje
informacijoje, nurodoma žurnalistinės įžvalgos apie Stanislovo
Tomo asmenybę, veiklos sritis, jo paties pateikiamą informaciją
apie save, išsilavinimą, mokslinę, teisinę ir kitą veiklą.
Informacija dažnai remiasi objektyvaus pegrindimo neturinčiomis
prielaidomis, paremtomis įvairiose interneto svetainėse surinkta
informacija. 2019-07-04 gautas UAB "Paysera LT "atsakymas,
kad 2019-02-26 UAB „Paysera LT“ klientų aptarnavimo skyriuje
adresu Mėnulio g. 7, Vilniuje, į savo sąskaitą Nr.
LT973500010002807310 grynais pinigais 4000 eur. ir 2019-03-06 - 600
eur. įnešė Stanislovas Tomas. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta,
kad interneto svetainėje www.stanislovastomas.lt yra skelbiama apie
galimybę paremti pensijų ir MMA teisinį procesą. Nurodoma, kad
nepriklausomai nuo rinkimų baigties advokatas prof. Stanislovas
Tomas rengia kolektyvinę bylą prieš Lietuvos vyriausybę dėl
Europos ir JTO teisės pažeidimų - bazinė pensija šiuo metu
teisiškai Lietuvoje yra 307 € (skurdo rizikos riba), o minimali
alga šiuo metu Lietuvoje teisiškai yra 625 €. Tačiau šias
teises galima apginti tik per teismą ir tik tada, kai susirinks 1000
žmonių. Nurodyta teisinio projekto sąskaita LT973500010002807310,
gavėjas Stanislovas Tomas. Mokėjimo paskirtis: pensija (jeigu nori
įstoti į kolektyvinį procesą kaip pensininkas), MMA (jeigu nori
įstoti į kolektyvinį procesą kaip minimalios algos gavėjas),
bendra auka (jeigu asmuo nėra pensininkas arba MMA gavėjas).
2019-07-18 gautas Stanislovo Tomo raštas, kuriame nurodo, kad
kadangi jis persekiojamas už savo politines pažiūras, dėl to, kad
teismuose gina pensininkus, o taip pat dėl to, kad yra žydas ir
išpažįsta Judaizmą, 2019-07-15 jis paprašė politinio
prieglobsčio Austrijos Respublikoje. Austojos Respublikos
Prieglobsčio įstatymas reikalavo, kad jis deklaruotų gyvenamąją
vietą Austrijoje, ką ir yra padaręs. Austrijos Respublikos
Prieglobsčio įstatymas draudžia asmeniui, paprašiusiam politinio
rpeiglobsčio grįžtį į valstybę, kurioje jis persekiojamas dėl
savo politinių pažiūrų ir tautybės. Todėl jokiomis aplinkybėmis
negalės grįžti į Lietuvą. Taip pat Prieglobsčio įstatymas
draudžia Austrijos teisėtvarkos organams bendradarbiauti su
persekiojančios valstybės teisėtvarkos organais. (Prie rašto
pridėta Austrijos Respublikos - Federalinės užsieniečių ir
prieglobsčio tarnybos procedūros kortelė išduota Stanislovo Tomo
vardu. Taip pat pridėta pažyma apie gyvenamosios vietos deklaravimą
Vienoje, Darvino al. 4-14). Toliau Prokuroras savo nutarime
Pareiškėjui paaiškina, kad „Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį
atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą
ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją
panaikino. Svetimas turtas - tai kaltininkui nuosavybės teise
nepriklausantys kilnojamieji ar nekilnojamieji daiktai, taip pat
pinigai, vertybiniai popieriai ir pan. Sukčiavimo esmė - tai
neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas
panaudojant apgaulę. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų
alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai
įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai
įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai
išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai
panaikinimu apgaule. Šie sukčiavimo objektyvieji požymiai BK 182
straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl
baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent
viena iš nurodytų veikų. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos
veikos, požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų, tarp
jų ir nuo civilinio delikto, ir darantis turto užvaldymą ar
turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme,
yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus
valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis,
turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius
privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą
turtą ar turtinę teisę. LR BK182 straipsnio 1 dalyje numatyta
nusikalstama veika padaroma tada, kai apgaulės būdu yra užvaldomas
turtas, kurio vertė viršija 5 MGL dydžio sumą, tačiau neviršija
250 MGL. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 202 straipsnį nustatyta
tam, kuris versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės,
komercinės,finansinės ar profesinės veiklos, neturėdamas
licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu
neteisėtu būdu. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į Lietuvos
Respublikos įstatymuose ir kituose norminiuose aktuose nustatytą
verslo tvarką. Aiškinant verslo tvarką, kaip baudžiamojo įstatymo
saugomą vertybę, atsižvelgtina į tai, kad už įvairius verslo
tvarkos pažeidimus nustatyta ne baudžiamoji, bet administracinė
atsakomybė. Dėl to atsakomybė pagal BK 202straipsnį sietina tik
su esminiais teisinių reikalavimų, keliamų ūkinės, komercinės,
finansinės ir profesinės veiklos legalumui, pažeidimais.
Pažymėtina ir tai, kad taikant BK 202 straipsnio 1 dalį būtina
nustatyti ne tik neteisėtą ūkinės, finansinės, komercinės ar
profesinės veiklos pobūdį, bet ir šios veiklos versliškumo ar
stambaus masto požymius. Be to, turi būti konstatuotas ir tyčinis
nusikalstamos veikos pobūdis“. Nagrinėjamu atveju dėl Stanislovo
Tomo galimai neteisėtų veiksmų akcentuotina, kad S.Tomas
socialinio tinklo „Facebook“ savo paskyroje, prof. Dr.
prisistatantis advokatu, parašė, kad kandidatuos į Europos
parlamentą bei prašė aukoti po 50 eurų. Nustatyta, kad
Vyriausioji rinkimų komisija įregistravo pastarąjį kaip kandidatą
į Europos parlamentą, tuo tikslu Tomas Stanislovas buvo atsidaręs
sąskaitą. Ikiteisminio tyrimo metu gautos Stanislovo Tomo SWEDBANK
sąskaitos Nr. LT19 7300 0101 5746 2530 ir UAB "PAYSERA LT"
sąskaitos Nr. LT97 3500 0100 0280 7310 išrašai. Nustatyta, kad į
SWEDBANK sąskaitą Nr. LT19 7300 0101 5746 2530 vienas asmuo pervedė
12 eurų, septyni asmenys po 50 eurų, du asmenys po 100 eurų, kitų
pervedimų į šią sąskaitą nėra. Nustatyta, kad į UAB "PAYSERA
LT" sąskaitą Nr. LT97 3500 0100 0280 7310 vienas asmuo pervedė
5 eurus, vienas 10 eurų, du po 20 eurų, keturi po 50 eurų, Donatas
Račkauskas 110 eurų (50 eurų ir 60 eurų (šiame pervedime
mokėjimo paskirtis nurodyta "paremia rimantas markuckas")),
Ovidijus Žebrauskas 100 eurų (du kartus po 50 eurų), 200 eurų
pervedimas iš paties Stanislovo Tomo. 2019-02-27 iš Vaidos
Juozapaitytės sąskaitos pervesta 5000 eurų, mokėjimo paskirtis -
"beprocentė neterminuota paskola rinkimų užstatui".
2019-02-26 į sąskaitą įnešta grynaisiais 4000 eurų (paskirtis -
"Pinigų įnešimas") ir 2019-03-06 600 eurų (paskirtis -
"Sąskaitos EVP9610002807310 papildymas"), iš sąskaitos
išrašo asmenų įnešusių pinigus nustatyti nėra galimybės.
Prokuroras nepagrįstai ir demagogiškai konstatuoja, kad „Asmenys
į sąskaitą pinigus pervedė savanoriškai kaip auką“. Jokių
objektyvių įrodymų, patvirtinančių spaudimą ar grasinimus
negauta. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad asmenys į Tomo Stanislovo
sąskaitą pervedė sumas, dėl kurių galimo pasisavinimo nekyla
baudžiamoji atsakomybė, kadangi pervestos sumos net neviršija 3
MGL dydžio sumos, nuo kurio galimai atsirastų baudžiamoji
atsakomybė dėl nedidelės vertės turto pasisavinimo panaudojant
apgaulę. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamoji atsakomybė
savo paskirtimi yra ultima ratio, t. y. kraštutinė, paskutinė
priemonė ginčų dėl teisės sprendime. Baudžiamajai atsakomybei
dėl sukčiavimo (Lietuvos Respublikos BK 182 str.) atsirasti esminės
reikšmės turi apgaulės naudojimas, kuri taip suklaidintų turto
savininką, jog būtent panaudotos apgaulės įtakoje jis perduotų
turtą apgaulę panaudojusiam asmeniui, ar panaudodamas apgaulę
asmuo vengtų privalomų mokėjimų. Vyriausiasis prokuroras
Stanislovo Tomo - tarptautinio aferisto, provokatoriaus, Lietuvos
didvyrių niekintojo, Lietuvos istorijos klastotojo ir šmeižiko,
tariamo žydo veikloje, neįžvelgia jokios nusikaltimo sudėties.
Priešingai, Prokuroro nuomone, tai suteikia Stanislovui Tomui
teisinę neliečiamybę. Indulgenciją. Aferisto negalima net
paliesti, nes jis pasiprašė politinio prieglobsčio kitoje Europos
valstybėje. Absurdiška abrakadabra.
Vyriausiasis prokuroras
Vilius Paulauskas savo 6 (šešių) puslapių nutarime atkartoja
prokurorės Renatos Augutavičienės nuomonę, kad ikiteisminis
tyrimas nutrauktinas, kadangi nepadarytos nusikalstamos veikos,
numatytos LR BK 182 str. 1 d., 202 str. 1 d.
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
BAUDŽIAMOJO KODEKSO 182 STRAIPSNIO
Pareiškėjo vidiniu
įsitikinimu, nežinia kokių valstybių a le advokatas Stanislovas
Tomas – klasikinis sukčius. Lietuvos Respublikos baudžiamojo
kodekso 182 straipsnis numato atsakomybę už sukčiavimą.
Sukčiavimo esmė yra yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui
užvaldyti arba teisei į turtą įgyti. Apgaulės esmę sudaro dėl
kaltininko objektyviosios tiesos iškraipymo nukentėjusiojo sąmonėje
susiformavęs klaidingas įsivaizdavimas objektyviai egzistuojančių
arba egzistavusių faktų, kurie suklydusį nukentėjusįjį
paskatina nenaudingai disponuoti turtu, t. y. perduoti turtą,
perleisti turtinę teisę, atsisakyti realizuoti savo turtinę teisę,
prisiimti turtinius įsipareigojimus ir pan. Baudžiamajai apgaulei
konstatuoti būtini trys požymiai: a) objektyviosios tiesos
iškreipimas; b) tikslas - suklaidinti nukentėjusįjį; c) tyčia,
t. y. kaltininko suvokimas, jog jis sąmoningai pateikia
objektyviosios tikrovės neatitinkančią informaciją. Pažymėtina,
kad teismų praktikoje išaiškinta, jog svarbus kriterijus,
padedantis atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo,
yra nukentėjusiojo apdairaus, atidaus ir rūpestingo elgesio
kriterijus (lot. bonis pater familias), susijęs su nukentėjusio
asmens savybėmis ir veiksmais. Vadovaujantis šiuo kriterijumi,
naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo civilinių
teisinių santykių dalyvio elgesio lygį. Antai sukčiavimu
paprastai nelaikytini tokie atvejai, kai asmuo elgiasi itin
nerūpestingai, pavyzdžiui, savo turtą perleidžia kaltininkui
naiviai pasikliaudamas jo geranoriškumu, nors tam nėra jokio
pagrindo ar logiško paaiškinimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose
bylose Nr. 2K-507/2012, 2K-7-255/2012, 2A-7-9/2013, 2K- 161/2013,
2K-410/2014, 2K-152/2015, 2K-429-788/2016, 2K-31-788/2017 ir kt.).
Protingo elgesio kriterijus įpareigoja veiksnų nukentėjusįjį
domėtis savo teisėmis ir pareigomis sudarant sandorius, įvertinti
tokių sandorių finansinę riziką, kreiptis pagalbos į atitinkamas
teisines institucijas, kurios galėtų suteikti teisinę pagalbą.
Tokiais atvejais nuosavybės praradimas ginamas civilinio proceso
tvarka. Pagal CK 1.5 straipsnio 1 dalį civilinių teisinių santykių
subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo
veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. CK
silpnosios šalies gynimo koncepcija tiesiogiai nėra įtvirtinta,
tačiau silpnosios šalies turtinių teisių apsauga išplaukia iš
CK 1.5 straipsnio; CK 1.91 straipsnio, reglamentuojančio sandorio
pripažinimą negaliojančiu dėl apgaulės, smurto, ekonominio
spaudimo ar realaus grasinimo, taip pat dėl šalies atstovo
piktavališko susitarimo su antrąja šalimi ar dėl susidėjusių
sunkių aplinkybių; CK 6.228 straipsnio, reglamentuojančio
sutarties ar atskiros jos sąlygos atsisakymą arba keitimą dėl
esminės šalių nelygybės; CK 6.228 4 straipsnio, reglamentuojančio
vartojimo sutarčių sąlygų ypatumus. Nagrinėjamu atveju,
Pareiškėjas nurodė, kad visų pirma tik išgirdęs Stanislovo Tomo
pažadus dėl pensijų didinimo, pats susidomėjo galimu pensijos
padidinimu. Pareiškėjas teigė, kad pervesdamas savo pinigines
lėšas jis suprato tai taip, kad siekdamas piniginės naudos
(didesnės pensijos), savo noru nerizikuoja netekti įmokėtų sumų.
Pažymėtina, kad baudžiamasis procesas Lietuvos Respublikoje
vyksta vadovaujantis teisės aktais, kurie aiškiai ir
nedviprasmiškai nustato, kad baudžiamasis persekiojimas Lietuvos
Respublikoje nėra absoliutus ir galimas tik esant tam tikroms
sąlygoms, t. y. kai nusikalstama veika padaryta Lietuvos Respublikos
teritorijoje arba laivuose ar orlaiviuose su Lietuvos valstybės
vėliava ar skiriamaisiais ženklais, bei gavus objektyvių duomenų,
kad ją padarė Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvoje
gyvenantys asmenys. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 4
straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, pagal kurią asmenys,
padarę nusikalstamas veikas Lietuvos valstybės teritorijoje, atsako
pagal šį kodeksą. Baudžiamųjų įstatymų paskirtis yra
nustatyti baudžiamąją atsakomybę už padarytas veikas, todėl
labai svarbu žinoti ne tik teritorines baudžiamojo įstatymo
galiojimo ribas, bet ir nusikalstamos veikos padarymo vietą.
Baudžiamasis įstatymas galioja ir gali būti taikomas tik tada, kai
jo galiojimo teritorijoje padaryta nusikalstama veika. Teisiškai
reikšminga yra ne konkreti vietovė, o tai, kad ta vietovė yra
baudžiamojo įstatymo galiojimo erdvėje. Akivaizdu ir
pažymėtina, jog nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos
Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, buvo padaryta Lietuvos
Respublikoje. Apibendrinant, ikiteisminis tyrimas turėtų būti
pradedamas tuo pagrindu, kad Lietuvos Respublikoje padaryta
veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o
procesas dėl nusikalstamų veikų, padarytų šioje valstybėje,
turi būti vykdomas toje valstybėje, kurioje veikiant galimai buvo
padaryta nusikalstama veika. Tyrėjo nuomone: „Nustatytos
aplinkybės ir pagrindas, dėl kurių baudžiamasis procesas
negalimas“. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys neatitinka
tikrovės. Žinoma, tokiu atveju duomenys ir neturi atitikti
tikrovės, nes tai visiškai nenaudinga tokiam „įstatymo
sergėtojui“. Tyrėjas ir Prokurorė net nepatikrino ir iki šiol
nenustatė pagrindinių sukčiavimo faktų. Tai dar kartą
patvirtina mano aukščiau pateiktą prielaidą, kad šioje
nusikalstamoje veikoje galbūt dalyvavo ir Vilniaus I-ojo PK
policijos pareigūnai galimai nusikalstamai bendrininkaudami su
Stanislovu Tomu arba jį globojančiomis mums nežinomų valstybių
specialiosiomis tarnybomis. Galimai ir Lietuvos Respublikos?
Kaip kitaip suprasti,
kodėl policijos Tyrėjas ir prokurorai netyrė bei neįžvelgė
nusikaltimo sudėties? Pareiškėjas tai supranta vienareikšmiškai
– kaip minėtų teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijų
bei kai kurių partijų antivalstybinę veiklą.
(Manyčiau, toks
Tyrėjо ir prokurorų samprotavimas tai vienintelis nusikalstamo
elgesio variantas, - puolimas – geriausia gynyba). Atmestinai
tyręs ir nieko neištyręs, Tyrėjas konstatuoja, kad jokia
nusikalstama veika neįvykdyta. Tai tik nekaltas ir savanoriškas
pinigų aukojimo aktas. Tokią teisinę abrakadabrą patvirtinantį
nutarimą surašė Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus
apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorė Renata
Augutavičienė. Vyriausiasis prokuroras Vilius Paulauskas paliko
galioti šį jos nutarimą. Ką dar komentuoti? Šioje vietoje
norėtųsi šį bei tą priminti.
Lietuvos Respublikos
Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis 2015 m. rugpjūčio 28
d. socialiniame tinkle „DELFI“ viešai išplatino
pareiškimą, kuriame kreipiasi į pareigūnus ir prašo jų:
„Niekada nesiklaupkite prieš neteisybę, smurtą, spaudimą,
baimę. Niekada neatsukite nusikaltėliui nugaros.“ Skyriaus
vyriausiasis prokuroras Vilius Paulauskas iš dviejų galimybių
pasirinko kitą alternatyvą: „būti parklupdytiems ant kelių,
būti abejingais, nematyti daromų nusikaltimų ir ramiai imituoti
darbą.“ Atsisakė alternatyvos – „išlikti pareigūnu,
stengtis sąžiningai ir kokybiškai atlikti savo pareigas, ginti
Tėvynę ir Tautos interesus. Nesiklaupti ant kelių prieš
kriminalinį pasaulį, kovoti, nepasiduoti, NEBIJOTI!“ Žr.: (
<www.DELFI.lt> 2015 m. rugpjūčio 28 d. 22:32). Viltis miršta
paskutinė. Lieka tikėtis, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas
išliks neatsiklaupės ant kelių prieš nusikaltėlius, kurie
apgavo ir įskaudino ne tik Pareiškėją, bet ir visam Pasauliui
apšmeižė ir išniekino Lietuvos valstybę. Skaudu matyti, kad
Vilniaus PK tyrėjas ir prokuroras liko atsiklaupęs ant kelių
prieš nusikaltėlius ir nukreipdamas savo tyrimą bei kaltinimus į
sukčiavimo auką – nukentėjusyjį Algimantą Lebionką,
paversdamas jį naiviu „aukotoju“. Vyriausiasis prokuroras savo
nutarime formaliai ir paviršutiniškai, dirbtinai dekriminalizuoja
įtariamojo veikas, padaro išvadas, kad pastarosios nesunkios ir
nepavojingos, nors iš tikųjų niekuo nepagrįsdamas, nusikalstamoje
veikoje neįžvelgdamas objektyvių duomenų ir tyčios. Mano giliu
įsitikinimu, tai vien tik Tyrėjo ir Prokuroro subjektyvūs
vertinimai, o ne objektyvios aplinkybės bei požymiai.
Beje, ikiteisminio tyrimo
pareigūnų (prokuratūros, policijos, ikiteisminio tyrimo teisėjų)
veiksmus, seminare Lietuvos Mokslų Akademijoje 2016 m. vasario 12 d.
objektyviai ir kritiškai įvertino prof. dr., Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo teisėjas Olegas Fedosiukas - “Dirbtinė dekriminalizacija:
priežastys, įveikimo priemonės, pavyzdžiai iš kasacinės
praktikos”. Teisingai šiuo atveju pastebėjo prof. dr. O.
Fedosiukas, kad tai – objektyvios priežastys: baudžiamųjų
įstatymų kokybės stoka – neinformatyvios, beribės,
interpretacijoms pasiduodančios nusikalstamų veikų definicijos; į
darbo rodiklių gerinimą orientuota procesinė veikla ir, -
subjektyvios priežastys: dalies tyrėjų, prokurorų gana formalus
požiūris į teisę, įstatymo teksto absoliutizavimas, darbo
mechaniškumas, profesinis nuovargis ir profesinio elgesio
deformacija. Todėl kartais nukentėjusieji nuo nusikalstamos
veikos nukenčia dar labiau, neteisingai interpretavus ir dirbtinai
dekriminalizavus gautus ikiteisminio tyrimo rezultatus.
Kaip minėta, aš,
Pareiškėjas, visą laiką eidamas teisiniu keliu jau kreipiausi
į teisėsaugos institucijas prašymu dėl Stanislovo Tomo vykdomų
nusikalstamų veikų. Iki šiol pagalbos nesulaukiau. Matyt,
policija ir prokuratūra linkę sudaryti sąlygas nusikaltėliui
Stanislovui Tomui Pareiškėją ir kitus nukentėjusiuosius palikti
kvailio vietoje. Policijos abejingumas vykdant tik veiklos imitaciją
ir nieko neveikimas dėl šiurkščiai pažeidžiamų žmogaus
laisvių ir teisių, žmogaus, kuris patiria psichologinį, emocinį
smurtą ir dvasinį skausmą. Toks žmogus neteisinėje valstybėje
nėra saugus ir apsaugotas.
Pareiškėjas civilinį
ieškinį į baudžiamąją bylą pateiks atskirai, nes padarytos
žalos dydis dar auga dėl policijos ir prokuratūros globojamų
nusikaltėlių nusikalstamų veikų.
Esant tokiai padėčiai,
remdamasis tuo kas išdėstyta ir vadovaudamasis LR BPK 28
str., 168 str., 4 d., 169 str.,
Teismo prašyčiau:
- išnagrinėti mano skundą ir panaikinti vyriausiojo prokuroro Viliaus Paulausko 2019-12-23 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą;
- tuoj pat pradėti ir tęsti ikiteisminį tyrimą dėl visų Stanislovo Tomo ir su juo nusikalstamai bendrininkaujančių asmenų mano atžvilgiu įvykdytų nusikalstamų veikų.
- per Interpolą ar Europolą nustatyti tarptautinio aferisto ir sukčiaus Stanislovo Tomo buvimo vietą ir inicijuoti jo ekstradicijos procedūrą iš Austrijos Respublikos arba kitos valstybės į Lietuvos Respubliką.
- inicijuoti ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi (LR BK 228 str. 2 d.) ir nusikalstamo bendrininkavimo su tarptautiniu aferistu ir sukčiumi Stanislovu Tomu, jo nusikalstamų veikų dengimo, trukdymo teisingumo vykdymui policijos vyriausiajam tyrėjui Aurimui Bozai, prokurorei Renatai Augutavičienei, prokurorei Indrei Zubavičiūtei ir vyriausiajam prokurorui Viliui Paulauskui.
PRIDEDAMA: Vilniaus
apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5 –ojo
skyriaus vyriausiojo prokuroro Viliaus Paulausko 2019-12-23 d.
nutarimas be numerio.
Pagarbiai Dr. Algimantas
Lebionka
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą