Die Welt vakar paskelbė Sonja Gillert
straipsnį „Kodėl Trampas atakuoja Baltimorę“. Twitter JAV
prezidentas parašė, kad Baltimorė „šlykštus chaosas, užkrėsta
žiurkėmis ir graužikais“. Manoma, kad šią prezidento reakciją
sukėlė juodaodžio Baltimorės kongresmeno Elijah Cummings kritika
dėl situacijos migrantų stovyklose pasienyje su Meksika.
Straipsnyje, atmetus aprašomas
Demokratų ir Respublikonų tarpusavio intrigas, pateikiami
objektyvūs faktai, kuriais rėmėsi Donaldas Trampas, kalbėdamas
apie Baltimorę.
Welt rašoma, kad Baltimorės mieste
afroamerikiečiai sudaro 63 procentus, o miestas jau daugelį metų
turi problemų su nusikalstamumu.
„Baltimore Sun“ pranešė, kad
mieste, kuriame 615,000 gyventojų, šiais metais nužudyta 191
žmonių, o 2018 metais buvo nužudyti 309 žmonės. 2017 metais buvo
342 nužudytieji ir tai sudaro 56 žmogžudystės 100000 gyventojų –
pats didžiausias rodiklis JAV. Vidutinis rodiklis JAV yra 5,3
žmogžudystės 100000 gyventojų. Straipsnio nuotraukoje yra
vaizduojami Baltimorės gyventojai, kurie gedi penkių nužudytųjų
šio miesto degalinėje.
Welt rašoma, kad statistika duoda
supratimą apie siaubingą nusikalstamumą tarp afroamerikiečių.
Daugiausiai aukų buvo nušauta.
Aš nekartosiu neturinčių pagrindo
globalistinių svarstymų apie skurdo priežastis tarp
afroamerikiečių, kurie turi JAV išskirtines sąlygas (kvotas)
mokytis ir dirbti, o jų kartų kartos gyvena iš pašalpų. Man,
biologui, visą gyvenimą dirbusiam molekulinės biologijos srityje,
yra žymiai įtikinamesnė JAV gyvenančio visų laikų žymiausio
biologo, JAV DNR spiralės atradėjo, James Watson nuomonė dėl
afrikiečių perspektyvų ir Afrikos ateities, apie kurią pakalbėsiu
straipsnio pabaigoje.
Nusikelkime į kitą pasaulio kraštą,
į Švedijos Malme. Šioje šalyje prieš penketą dešimtmečių,
kol nebuvo imigracijos, nebuvo praktiškai jokio nusikalstamumo. 2016
metais Malme, kuris Švedijoje ir Europoje
garsėja banditizmu, 43 procentus gyventojų sudarė imigrantai,
dauguma iš Afrikos ir islamo kraštų.
Liepos 13 dieną
Judith Bergman portale "Gatestone"
paskelbė straipsnį „Švedijoje vyksta karas“ (Sweden
is at War).
Autorė nurodė, kad nuo 2012 metų
incidentų su šaunamųjų ginklų panaudojimu, kurie klasifikuojami
kaip žmogžudystė arba pasikėsinimas nužudyti, Švedijoje
išaugo100 procentų. 2018 metais 45 žmonės buvo nužudyti, 135
sužeisti. Dauguma žmogžudysčių vyko Malme miesto regione.
Plačiausiai naudojamas ginklas – Kalašnikovo automatas. Beveik
visi incidentai vyko „No-go“ zonose, kurių Švedijoje – 61.
Liepos 3 dieną paskelbtais duomenimis tokių zonų 60, tačiau,
autorės nuomone, tai „nereiškia, kad situacija žymiai pagerėjo“.
Šiose zonose šiandien daugybė „Islamo valstybės“, „Al-Kaida“
ir Aš-Šabap“ pasekėjų, daugybė islamo ortodoksų salafitų
mečečių. Švedija yra pirma Europoje pagal
išprievartavimų skaičių.
Kodėl juodaodžiai nesugeba
integruotis?
Tarp juodaodžių afrikiečių ir
europiečių yra didžiuliai rasiniai skirtumai. Juodaodžių smegenų
svoris vidutiniškai siekia 1 kg, o europiečių 1,32 kg.
Minimalus žmogaus smegenų svoris yra 0,8- 0,960 kg. Žmonės su
mažesnėmis smegenimis turi gilius protinius sutrikimus, nepajėgia
normaliai sugyventi bet kokioje žmonių bendruomenėje.
Europiečių populiacijos yra 0,5
procento žmonių, kurie gyvenimo bėgyje sirgo šizofrenija,
juodaodžiai šizofrenija suserga šizofrenija 4,8 karto dažniau už
europiečius, o juodaodžiai iš Vakarų Afrikos (Gvinėja yra viena
iš šių šalių) – 24,5 karto (!). Šizofrenija yra paveldima.
Dar prisideda ir islamo faktorius.
Šizofreniją gydoma neuroleptikais, o
papildomai naudojant psichoterapiją, galima pasiekti, kad ligonis
gyventų pakankamai normalų gyvenimą. Dažniausiai tai ilgalaikis
gydymas, kainuojantis apie 100000 eurų per metus.
D.Vatsonas ir F. Krikas 1953 metais
padarė vieną iš didžiausių žmonijos istorijoje atradimų –
jie atrado DNR dvigubą spiralę, už ką 1962 jiems buvo suteikta
Nobelio premija. Vėliau Vatsonas išleido knygą „Dvigubą
spiralė“, tapusia bestseleriu, o 1989-1992 metais jis vadovavo
projektui „Žmogaus genomas“ ir „Cold Springs Harbor“
molekulinės biologijos laboratorijai, buvo šios prestižinės
įstaigos rektoriumi.
2007 metų spalio 14 d. metais buvusi
Vatsono darbuotoja Šarlota Xant-Grubbe britų žurnale „Sunday
Times“ ėmė ir apšmeižė savo buvusį šefą. Ji parašė, neva
privačiame pokalbyje Vatsonas jai yra sakęs, kad jis „giliai
prislėgtas dėl Afrikos perspektyvų“, nes „visa mūsų
socialinė politika remiasi tuo, kad jų intelektas nesiskiria nuo
mūsiškio, tuo tarpu visi tyrimai rodo, kad iš tikrųjų tai yra ne
taip“, „tie, kam teko turėti reikalų su juodaodžiais
darbuotojais, įsitikina, kad tai neteisybė“. „Mes neturime
tvirto pagrindo laukti, kad paaiškėtų, kad intelektualiniai žmonių
gabumai, geografiškai atskirtų evoliucijos procese, vystytųsi
visiškai vienodai. Mūsų noro suteikti visiems lygius proto
gebėjimus, kaip kažkokį tai žmonijos paveldą, nepakanka tam, kad
taip ir būtų“.
Spalio 19 Vatsonas viešai atsiprašė
tų, kuriuos galėjo įžeisti jam priskiriami pasisakymai ir
dievagojosi nesuprantąs, kaip jis tai galėjo pasakyti. „Cold
Spring Harbor“ laboratorija, kurioje jis pastaruosius 35 metus
dirbo rektoriaus pareigose, nepaisant to, suskubo pareikšti, kad
nėra vieningos nuomonės su savo garbės rektoriumi ir spalio 25
dieną jį atleido, formaliai dėl brandaus amžiaus. Mokslininkui
tuomet buvo 79 metai.
Jau tą pačią dieną, kuomet Vatsonas
buvo atleistas iš užimamų pareigų, žurnale „Nature“ pasirodė
Pardis ir kt. straipsnis kuriame išaiškinta daugybė skirtumų tarp
žmonių populiacijų ir konstatuota, kad skirtingos krypties
natūralios atrankos poveikis į žmonių populiacijas atsispindi jų
DNR struktūroje. Šie duomenys buvo gauti dėka projekto „Žmogaus
genomas“, kurį inicijavo ir kuriam 1989-1992 metais vadovavo
Džeimsas Vatsonas.
Liberalų-ortodoksų persekiojamas
Vatsonas, kaip ir dera tikram mokslininkui, tęsė savo tyrimus. Kai
jam pritrūko pinigų moksliniams darbams, jis pardavė Nobelio
premijos laureato medalį. Tai buvo ir yra iki šių dienų
vienintelis atvejis šios premijos istorijoje.
2015 metų gegužės 18 d. Vatsonui
antrą kartą buvo įteiktas jo paties Nobelio premijos medalis. Jį
aukcione, beveik už 5 milijonus dolerių išpirko milijardierius
Alšeras Usmanovas ir sugrąžino laureatui. Po įteikimo procedūros,
kuri įvyko Maskvos universitete, Vatsonas į televizijos kameras
žurnalistams pasakė, kad „skirtingų rasių atstovai turi
skirtingas intelekto galimybes, kad tai apsprendžia genetiniai
skirtumai ir, kad juodosios ir baltosios rasės žmonės skiriasi
savo vystymosi keliais“.
Liepos 29 dieną Frankfurte 8 metų
vaiką nužudė juodaodis iš Eritrėjos (40), nustūmęs jį su mama
po traukiniu. Teroristas bandė nužudyti dar kelis vokiečius.
Kalbama apie jo psichikos sutrikimą ir tai, kad jis atvyko iš
Šveicarijos, į kurią kaip „pabėgėlis“ atvažiavo 2006 metais
ir buvo „sėkmingos integracijos pavyzdžiu“.
Galima čia išvardinti ir daugiau
miestų, kuriuose klesti multikultūralizmas, tokių kaip Marselis ir
Paryžius Prancūzijoje, Birmingemas ir Londonas Didžiojoje
Britanijoje, kitų Europos miestų ir miestų rajonų. Visiems jiems
tinka Donaldo Trampo charakteristiką duota Baltimorei.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą