2017-12-22

Švediją įbaugino migrantų-prievartautojų gaujos


KP korespondentė Darja Aslamova reportaže iš Švedijos pasakoja apie tai, kaip ši sėkminga šalis nustojo kontroliuoti situaciją su pabėgėliais iš Artimųjų Rytų ir virsta į vieną gigantišką geto.


Маlme – žavingas senovinis švedų miestas. Toks žavingas, kad mano draugas Hansas Erlingas Jensenas, gyvenantis kaimyniniame kaimelyje, labai nuliūdo, kada aš paprašiau jį būti mano gidu. „Važiuoti reikia iki tamsos, - murmėjo jis. - Mes per daug balti žmonės šiam miestui“. ( Malme, kur 43 procentus gyventojų sudaro migrantai, tiesiog garsėja savo banditiška reputacija).


Pirma, ką mes pamatėme turgaus aikštėje migrantų rajone, - portretą užmušto arabų vaikino ir puokštę gėlių. Praeiviai abejingai apeidinėjo „memorialą“. „Nušovė naktį razborkėje. Įprastinis reikalas“, - komentavo Hansas. Mums nedelsiant kilo noras išgerti, bet restoranuose „Teheranas“ ir „Stambulas“ oficiantai mums pareiškė, kad alkoholis šiame rajone neparduodamas.

Nori pažinti miestą – eik į parduotuvę. Hansas sustabdė automobilį greta milžiniško supermarketo pačiame baisiausiame rajone Rozengor. „Tu eik viena, o man teks saugoti mašiną. Nes arba stiklus sudaužys, arba padangas pradurs“.


Supermarkete aš buvau vienintelė moteris europietė. Ėjau, džiaugsmingai šypsodamasi kiekvienam sutiktam ir fotografuodama vitrinas su Koranu, auksiniais viršeliais ir parduotuves su lėlėmis, aprengtomis musulmonų drabužiais. Prie manęs priėjo du negrai ir pareiškė: „Slėpk kamerą. Greitai“. „Aš turistė – sumurmėjau aš, ir akys ėmė ieškoti apsauginių. Ir staiga – о stebuklas! - trys balti vyrai prie kavos baro, kurie įdėmiai stebėjo mane. Ir čia neklystantis instinktas, kuris visada suveikia pavojaus minutėmis, pakuždėjo man, kad vieninteliai baltieji migrantų rajone gali būti žmonės iš Balkanų (pirmieji migrantai Švedijoje dar nuo Jugoslavijos karo laikų). Aš puoliau prie vyrų ir ėmiau kalbėti savo košmariška serbų-chorvatų kalba: „Laba diena, geri žmonės! Jūs kalbate serbiškai?“ Vyrai apsidžiaugė. „Kalbam! Mes albanai iš Kosovo“. Opa! Iš ugnies į ugnį. Kalbėti su albanais serbiškai, jų pikčiausių priešų kalba! Bet čia mane išgelbėjo garsusis balkaniečių solidarumas, kuris veikia tik už Balkanų ribų. Jeigu aš balkanų „mergelė“, kaip nepadėti giminei?

Vyrai prigirdė mane stipriausia kava ir griežtai paklausė: „Ko tu viena šlaistaisi? Papjaus, užmuš, išprievartaus. Tau čia ne Balkanai.“ „Tai gi čia Švedija“, - atviraširdiškai pasakiau aš. „Kokia čia Švedija? Buvo ir pražuvo. Kol tu su mumis, nebijok. Negrai ir arabai mūsų patys bijo. Jie drąsūs tiktai, kada į bandas susimeta. Bet mūsų neliečia. Žino, kad ant peilių pasmeigsim, jeigu ką. Mes ne švedai“.


Štai taip prieš kelis mėnesius aš susipažinau su nuostabiu miestu Malme. O šiomis dienomis pasaulį sukrėtė istorija apie siaubingą išprievartavimą Malme mieste septyniolikos metų mergaitės vaikų aikštelėje gaujos gangsterių-migantų. Iš gandų, mergaitei padegė lytinius organus, ir ji su sunkiais nudegimais pateko į ligoninę. Jeigu pasaulis buvo sukrėstas, tai Švedija, kuri užima antrą vietą pasaulyje pagal išprievartavimų skaičių ir pirmą vietą Europoje, tikrai ne. Švedai įprato. (Ypač skandalingais tapo išprievartavimai tiesioginiame eteryje ir žinomas roko festivalis „Mes -Stokholmas“. Taktika paprasta: mergaitę-paauglę apsupa keli arabai vyrai. Po to antras ratas, izoliuojantis ją nuo minios. Ir dar trečias, neįmanoma pamatyti, kas vyksta viduje. Pirmiausiai mergaitę prievartauja pirmas ratas, po to vyrai keičiasi vietomis. Aukos šauksmus nuslopina garsi muzika).

Aš tuojau pat paskambinau savo draugui Hansui, kuris pranešė: „Tai jau trečias per mėnesį grupinis migrantų gaujos išprievartavimas Malme mieste, - pranešė Hansas, - Detalių mums nesako. Tai ne politkorektiška. Bet gandai sklinda. Iš pradžių poicija pareiškė, kad nerekomenduoja moterims vaikščioti vakarais ir po vieną. Kada kilo pasipiktinimų banga, paskelbtas dar vienas, dar absurdiškesnis pareiškimas. Policija paskelbė, kad neišaiškintas ryšys tarp trijų grupinių išprievartavimų, tai vaikščioti galima. Tu ką nors supranti?“ „Ne. Aš visiškai nieko Švedijoje nesuprantu. Tai šalis Absurdistanas“. „Štai ir mes nesuprantam. Protestai yra, bet nedideli. Tik gandai ir naktiniai pokalbiai.“

Aš čia prisiminiau mano paskutinį vakarą Švedijoje, kada Hanso namuose susirinko jo draugai, gyventojai nedidelių kaimelių aplink Malme. Inteligentiški, išsilavinę žmonės, pabėgę iš didelių Švedijos miestų į pietus, į pajūrį, tikėdamiesi išsaugoti savo dukteris nuo išprievartavimų. Mes kalbėjomės labai tyliai angliškai, kad nedrumsti keturiolikos metų mergaitės Nadios klausos, kuri žaidė su šuniuku. „Nadia jau neblogai kalba angliškai. Aš nenoriu, kad ji suprastų, kad aš gyvenu nuolatinėje baimėje už ją, - kalbėjo Agneta, jos motina, pabėgusi iš stambaus miesto Norčeping, kur ji su dukterimi gyveno musulmonų geto, į mažytį pietinį Hamenhofą. – Tiesiog laimė, kad pas Nadia juodos akys ir plaukai, ir ji nepanaši į švedę. Jos mokykloje pilna suaugusių afganų migrantų, kurie primelavo vietinėms valdžioms, kad jiems šešiolika metų. O kaip patikrinsi, jei jie neturi dokumentų!“

Katalikas Oskaras Porat pabėgo iš Helsingio į nedidelį miestelį Kivik dėl savo trijų dukterų. Bet už penkių kilometrų nuo jo namų stato milžinišką pabėgėlių centrą. Oskaras jau planuoja pilietinio karo atveju tarp musulmonų ir vietinių gyventojų pervažiuoti į Suomiją.

Mes kalbėjome apie rūškaną ateitį tokiame jaukiame švediškame mediniame namelyje Lovštade, kad visos baimės atrodė išgalvotos. Tiktai už lango už dviejų šimtų metrų švietė langai naujo musulmonų centro, kur vahabitai planavo atvežti sunkius arabų paauglius auklėjimui jų kovos už religines vertybes dvasia.

Ir niekas jau nepadės išprievartautai gražuolei Švedijai. Net Dievas, kurį švedai pagal naujas politkorektiškas taisykles vadina „tai“. Ar toks „tai“ gali padėti? O štai eilutės iš paskutinio mano draugo Hanso laiško: „Švedija raketos greičiu ritasi į kanalizaciją. O, kalbant paprasčiau, į mėšlą“.

https://www.kompravda.eu/daily/26772/3805799/



Komentarų nėra:

Rašyti komentarą