Prieš pasiskelbdamas žydu, jis skelbėsi esąs mongolu ir Čingischano palikuonimi |
Kuo plačiau paviešinsime sukčių ir
aferistų antivisuomeninę veiklą, tuo šiems nedoriems žmonėms
bus sunkiau regzti savo intrigas. Stanislovas Tomas – ne eilinis
smulkus sukčius, tai tarptautinis aferistas, todėl ypač pavojingas
visuomenei. Jo nuotykiai Lietuvoje yra nuodugniai aprašyti, todėl
smulkiai jų aprašinėti čia nėra prasmės. Aš priminsiu
Lietuvoje jo regztos aferos esmę.
Politiniame Lietuvos gyvenime
nedalyvavęs tarptautinis aferistas Stanislovas Tomas sugalvojo
paprastą ir genialų verslo planą: pasiskelbti „vargdienių“
gelbėtoju, surinkti iš jų pinigus, neva bylinėjimuisi su Lietuva,
šias lėšas panaudoti rinkiminei kompanijai į Europos parlamentą.
Apgauti pažeidžiamiausius Lietuvos
piliečius aferistui pavyko tik iš dalies. Buvo surinkta apie 5000
eurų. Nepavyko jam surinkti ir reikiamo skaičiau parašų, kad
dalyvauti EP rinkimuose. Tuomet Stanislovas Tomas sugalvojo, kaip
apsisaugoti nuo teisminio persekiojimo. Gali būti, kad jam planą
pakuždėjo Lietuvoje viešėjęs profesionalus lietuvių tautos
„draugas“ Dovydas Katzas.
Pasitelkęs savo „verslo partnerius“, Stanislovas Tomas kūju sudaužė Lietuvos didvyrio generolo Jono
Noreikos paminklinę lentą, pabėgo į Austriją, pasiskelbė žydu
ir pasiprašė šioje šalyje politinio prieglobsčio.
Aš buvau vienas iš pensininkų, kuris
už atstovavimą kolektyvinėje byloje, pervedžiau į Stanislovo
Tomo sąskaitą 50 eurų perlaidą. Perlaidoje pažymėjau, kad tai
mokestis už paslaugą. Paaiškėjus apgavystei, aš kreipiausi į LR
generalinę prokuratūrą, kad Stanislovas Tomas būtų nubaustas už
sukčiavimą.
Žinojau, kad dėl Stanislovo Tomo
veiklos vyko tyrimas, bet apie prokuratūros nutarimą nekelti prieš
jį bylos aš sužinojau tik iš spaudos. Su skundu-prašymu aš
paprašiau Generalinės prokuratūros, kad man būtų suteikta
galimybė susipažinti su bylos medžiaga ir suteikta galimybė išvadą skųsti. Šia medžiagą aš gavau registruotu paštu
lapkričio 22 dieną.
Prokuroro nutarimą aš būtinai
skųsiu. Nukentėjusius nuo Stanislovo Tomo kviečiu padaryti tą
patį, todėl pasidalinsiu su ruošiamu skundo tekstu, kurį man
padeda rengti LR advokatas.
Žemiau pateikiu man iš prokuratūros
atsiųstą bylos medžiagą:
VILNIAUS
APYGARDOS PROKURATŪROS
VILNIAUS
APYLINKĖS PROKURATŪROS 5-ASIS SKYRIUS
NUTARIMASnutraukti
ikiteisminį tyrimą
Data
|
2019-09-27
|
Surašymo
vieta
|
Vilnius
|
Ikiteisminio
tyrimo Nr.
|
01-1-12846-19
|
Nutarimą
priėmė
|
Prokurorė
Renata Augutavičienė
|
nustatė:
|
|
Tiriama
nusikalstama veika, jos kvalifikavimas
|
BK
202 str. 1 d., BK 182 str. 1 d., BK 182 str. 1 d.
|
2019-03-29
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdyboje
pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 202 str. 1 d., 182
str. 1 d. pagal A.B.Jankevičienės, J.Mažinto, K.Serbentos,
A.Drižiaus Z.Andrulėno pareiškimą dėl Stanislovo Tomo
galimai neteisėtos veiklos ir galimo sukčiavimo veiksmų,
kuriame pareikšta, kad socialiniame tinkle „Facebook“, taip
pat portale ekspertai.eu bei nuolat veikiančiame „pressjazz.tv“
profesoriumi ir advokatu prisistatantis Stanislovas Tomas jau
kuris laikas atvirai ir viešai skelbia ir vykdo pinigų rinkimo
iš pensinio amžiaus žmonių kampaniją, ragindamas aukoti į
jo sąskaitą po 50 eurų, jo vadinamai „pensininkų bylai“.
Šių metų sausio 13 d. S.Tomas socialinio tinklo „facebook“
savo paskyroje, prof. Dr. prisistatantis advokatu, parašė:
„Europos teisė reikalauja mokėti mažiausia 600 eur. pensiją.
Šiuo metu 494 000 pensininkų gauna mažiau 600 eur. 230 000
mažiau 300 eur. , 50 000 mažiau 200 eur. Nė vienas
Europarlamento narys lietuvis per 4 kadencijas apie šį Europos
teisės pažeidimą nė karto nekalbėjo - todėl kandidatuoju
aš. Kviečiu palaikinti mano puslapį ir aukoti po 50 eur.
Pensininkų bylai į mano sąskaitą LT19 7300 0101 5746 2530.
Kiekviena auka leidžia Jums arba kokiam nors pensininkui
prisijungti prie kolektyvino ieškinio prieš Lietuvos debilų
vyriausybę“. Panašius pranešimus „Facebook“ S.Tomas
skelbia vos ne kiekvieną dieną: „Pradedam daryti kolektyvinį
ieškinį dėl pensijos (pati mažiausia 600 eur.) ir minimalios
algos (šiuo metu 625 eur.) pagal Europos teisę. Kolektyvinio
ieškinio dalyvio prisidėjimas 50 eur. Stanislovo Tomo sąskaita
LT19 7300 0101 5746 2530. Mokėjimo paskirtis:“auka-pensija-Jūsų
email“ arba „auka-MMA-Jūsų email“. Jei nepriklausote
jokiai grupei - tada paskirtis „auka - bendra“. Tiesa,
pastarosiomis dienomis pasikeitė skelbiamas banko sąskaitos
numeris ir siūlomas pensijos dydis: „Jeigu norite įstoti į
kolektyvinę bylą dėl minimalios algos (625 eur.) ir Europos
bazinės pensijos (307 eur.), reikia paaukoti 50 eur. į projekto
sąskaitą LT97 3500 0100 0280 7310. Taip pat galite paremti net
jeigu asmeniškai nedalyvaujate byloje. Europos teisė reikalauja
mokėti 625 eur. MMA ir 307 eur. bazinę pensiją.“— šis
tekstas nukopijuotas iš S.Tomo „Facebook“ paskyros
socialiniame tinkle, informacija absoliučiai autentiška. Tokia
veika, mano, yra neteisėta ir turi sukčiavimo požymių.
Stanislovas Tomas siekia išvilioti ir neturinčių teisinio
išsilavinimo ir pažeidžiamų asmenų grupės - pensininkų
pinigus ne tam tikslui, kurį skelbia viešai, o iš tikrųjų
renka pinigus Vyriausioje rinkimų komisijoje įregistruoto
rinkimams į ES parlamentą „Profesoriaus Stanislovo Tomo
sąrašo“ sąskaitą, kuri yra nurodyta VRK puslapyje: httns
://www.Vrk.lt/registruoti-visuomeniniai- rinkimu-komitetai-20 1
ep?srcUrl=/rinkirnai/904/rnkl 186/epVkm/epRinkimuKomitetoNariai
rorgld-29564.html. Vyriausiosios rinkimų komisijos puslapyje,
kur yra įregistruota Profesoriaus Stanislovo Tomo sąrašas,
nurodoma aukų rinkimams sąskaita: LT19 7300 0101 5746 2530.
Tačiau visuose interneto ir „Facebook“ puslapiuose, kur jis
reklamuoja save kaip pensininkų
|
teisių
gynėją, jis nurodo tą pačią rinkiminę sąskaitą: „Taip pat
galima aukoti ir mano advokatų kontorai.“
httpz//mvwekspertaieu/po-vrk-akibroksto-visuomeninis-rinkimu-komitetas-
vadinsisprofesoriaus-stanislovo-tomo-sarasas/
Jau dabar galima pradėti aukoti lėšas rinkimų sąrašo užstatui
ir veiklai. Pinigus galima pervesti į Stanislovo Tomo sąskaitą Nr.
LT19 7300 0101 5746 2530“. Šie duomenys leidžia daryti pagrįstą
išvadą, jog apsimesdamas pensininkų teisių gynėju Stanislovas
Tomas renka iš pensininkų pinigus ne kokiai nors bylai, o savo
rinkimų kampanijai. Stanislovo Tomo iniciatyva - surinkti iš 1000
pensininkų po 50 eur., iš viso 50 tūkst. eurų, kad galėtų neva
kreiptis į Lietuvos, Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau -
EŽTT, ar parašyti skundą Jungtinių Tautų Žmogaus teisių
komitetui (toliau - JTŽTK), kuris neva po kažkiek metų privers
Lietuvos vyriausybę mokėti senjorams 600 eurų pensijas. Su tokia
iniciatyva S. Tomas buvo apėjęs pensininkų organizacijas, tačiau
jam buvo „parodytos durys“ - pasakyta, kad skundą jis gali
parašyti, tačiau ne už 50 tūkst. eurų, o už sutartą honorarą.
Tačiau rinkdamas pinigus S. Tomas su pensininkais jokių sutarčių
nepasirašinėja, nes neturi advokato statuso ir sudaryti sutarčių
negali, nes nėra įregistravęs veiklos Lietuvos Respublikoje savo
vardu. Tam, kad pavyktų įgyvendinti savo sumanytą 50000 eur. iš
1000 pensininkų surinkimo operaciją, Stanislovas Tomas nusprendė į
šią apgaulės schemą įtraukti visuomenines organizacijas.
Stanislovas Tomas, per jam talkininkaujantį „Lietuvos visuomenės
tarybos“ (toliau - LVT ) valdybos pirmininku išrinktą Zigmą
Vaišvilą sudarė su LVT susitarimą rinkti iš pensininkų ir
pensininkų organizacijų pinigus, dalį jų paliekant šiai
organizacijai. Stanislovo Tomo siūlymus patvirtina pridedami
pirmajam adresatui 2019-01-12 ir 2019-01-21 LVT Valdybos posėdžių
protokolų kopijos bei 2019-01-12 LVT Valdybos posėdžio garso
įrašas. Dalis LVT Valdybos narių, kurie aktyviai pasipriešino
tokiam apgaulės ir pinigų rinkimo mechanizmui, buvo Zigmo Vaišvilos
eliminuoti ir ignoruojami, aktyviausius narius - Zenoną Andrulėną,
Aldoną Jankevičienę ir Joną Mažintą netgi buvo pasiūlyta
pašalinti iš LVT Valdybos narių. Aldona Jankevičienė
protestuodama prieš tokias veikas, parašė pareiškimą ir iš LVT
pasitraukė. Tačiau minėtos visuomeninės organizacijos vardu
atidarytas domenas - puslapis pensininkas, eu, ekspertai.eu,
„pressjazztv“ laidos, netgi Seimo spaudos konferencijos salė yra
naudojama Stanislovo Tomo kartu su Zigmu Vaišvila su kitais sąrašo
nariais - Tauru Jakelaičiu, Kęstučiu Eiva ir kt., viešai
naudojama pinigų rinkimui iš pensininkų, įnešti į Stanislovo
Tomo sąskaitą, neva, pensininkų gynimui arba paaukoti po 50 eur.
Su tokia veikla nesutinkantiems LVT valdybos nariams, Stanislovas
Tomas savo „paslaugas“ reklamuoja naujai atidarytame, viešame
internetiniame puslapyje, kurį, kiek jiems žinoma, administruoja ir
valdo „pressjazztv“ atstovas Dmitrij Glazkov. Šiame puslapyje
Vėl skelbiama apie pinigų rinkimą, prašoma aukoti į nurodytą
sąskaitą arba pervedant tiesiogiai į Stanislovo Tomo sąskaitą po
50 eur. iš kiekvieno pensininko neva kolektyviniam ieškiniui. Dalis
LVT Valdybos narių - Jonas Mažintas, Zenonas Andrulėnas, Aldona
Birutė Jankevičienė reikalavo LVT valdybos pirmininko Zigmo
Vaišvilos sustabdyti T. Jakelaičio ir K. Eivos iniciatyva
„prastumto“ į LVT narius Stanislovo Tomo galimai nusikalstamą
veiką. Tačiau Z. Vaišvila įsirašė į jau minėtą S. Tomo
rinkiminį sąrašą, taip pat įstojo, kaip viešai skelbiama, į S.
Tomo vadovaujamą „Konservatorių partiją“, ir galimai yra šios
nusikalstamos veikos bendrininkas. 2019-01-12 LVT protokolo 3.2.
punktas patvirtina, kad Stanislovas Tomas nurodė atstovausiantis dėl
Lietuvos pensininkų pažeistų teisių gynimo Lietuvos teismuose,
Europos žmogaus teisių teisme ir Jungtinių tautų organizacijos
komitetuose. Tačiau žemiau pateikta informacija patvirtina, kad jis
tai teigdamas, meluoja ir galimai sukčiauja.
(https://www.laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com
content&viewarticle&id=821Szstanislovas-tomas-kiekviena-auka-man-leidzia-iums-arba-kokiam-
nors-pensininlcui-prisiiungti-prie-kolektvvinio-ieskinio-pries-lietuvos-debilu-
wriausvbe&catid=3 1 &Itemid=101) LVT Valdybos narys, buvęs
Lietuvos Aeroklubo prezidentas,
aktyvus visuomenininkas Jonas Mažintas teigia: „Bet kuris
mąstantis žmogussupranta,
kad tai, ką siūlo „teisės genijus“ S. Tomas, yra blefas ir
negraži tamsi afera. Stanislovas Tomas dar bando apgaut žmones,
pasipelnyti pačių vargingiausių Visuomenės sluoksnių sąskaita,
o tai jau tikra niekšybė“. Mano, pats laikas įsikišti
prokuratūrai ir tą „didįjį į kombinatorių“ pagaliau
nutupdyt, o gal net ir patupdyt, nes čia nusikalstamos veikos
sudėtis akivaizdi. Už tokio pobūdžio nusikalstamą veiklą,
sukčiavimą stambiu mastu,Baudžiamasis kodeksas numato laisvės
atėmimą iki aštuonerių metų. Prieš keletą metų viename savo
interviu jis tvirtino, kad pagal Europos socialinės chartijos 4
straipsnį minimali alga Lietuvoje šiuo metu turi būti 427 eurai, o
neseniai sakė, kad 625 eurai. Europos socialinė chartija, pasak S.
Tomo, yra ES šalims privaloma sutartis, nes jeigu Seimas nebūtų
jos ratifikavęs, Lietuva nebūtų priimta į Europos Sąjungą. Tą
patį jis kalba ir apie pensijas, kaskart mini šią chartiją, betgi
tai absoliutus blefas. Kartoja, „Visa tai tėra populistinė
demagogija, nieko daugiau“.
,
Kaip apskritai kažkoks asmuo, netgi nesantis advokatu, gali siūlyti
didinti pensijas, jei tam nėra pinigų?!.. Tegul nors ir šimtas
Europos chartijų būtų, kokiu Lietuva, galėtų staiga drastiškai
padidinti algas ar pensijas?! Iš kur tam imtų pinigų?.. Ypač kai
kasmet Lietuvą palieka po keliasdešimt tūkstančių darbingo
amžiaus žmonių, tuoj šalyje teliks vien pensininkai. Kas jiems
padidintas pensijas tada uždirbs, kas mokesčius valstybei mokės?
Nors Stanislovas Tomas lėšas savo rinkiminei kampanijai ir savo
asmeniniams poreikiams neteisėtai renka viešai, nei policija, nei
prokuratūra nedaro nieko, kad sustabdytų neteisėtą ir galimai
nusikalstamą veiką . O tuo tarpu „didysis kombinatorius“,
apsimetantis advokatu ir pensininkų bei vaikų gynėju, ir „Lietuvos
gelbėtojų“, pats save paskelbęs genijumi ir dešimtis
universitetų baigusiu profesoriumi bei advokatu Stanislovas Tomas,
toliau viešai apgaudinėja žmones, aiškindamas, kad teisę į
„orią“ pensiją neva „garantuoja“ Europos žmogaus teisių
ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis (laisvė
nuo žeminančio elgesio), melagingai aiškindamas, kad Strasbūro
teismas bylose Lariošina prieš Rusiją ir Budina prieš Rusiją,
neva yra išaiškinęs, kad žmogaus orumą gali pažeminti net ir
per maža pensija. Tačiau tiesa yra ta, kad visos be išimties
panašaus pobūdžio bylos tiek EŽTT, tiek ir JTŽTK buvo
pralaimėtos. Stanislovas Tomas bylas mini kaip Strasbūro teismo
precedentas, tačiau nutyli, kad abi bylas Strasbūro teismas
paprasčiausiai atmetė. Bylas „Lariošina prieš Rusiją, "
Nr. 56869/00, ir „Budina prieš Rusiją", Nr. 45603/05),
sprendimai nesunkiai surandami internete, ten tikrai nėra nieko
tokio, kas galėtų, S. Tomo tvirtinimu, suteikti vargstantiems
Lietuvos pensininkams bent trupinėlį vilties! Knygoje, „Tarptautinė
sveikatos teisė: Solidarumas ir teisingumas sveikatos priežiūros
srityje“ (International Health Law: Solidarity and Justice in
Health Care), 45 puslapyje rašoma, jog asmuo, kuris skundžiasi, kad
jo gyvenimo sąlygos tokios blogos, jog nebeįmanoma gyvent, turėtų
pirmiausia įrodyt, jog nuo to nukentėjo jo fizinė ar psichinė
sveikata. Tačiau Strasbūro teismas nepateikia konkrečių kritinio
gyvenimo sunkumo lygio apibūdinimo, koks jis turėtų būti, tad ir
įrodyt, kad nuo jo atsiranda fizinė ar psichinė žala, labai sunku
ar tiesiog neįmanoma. Dar vienoje knygoje, „Tarptautinis
ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas: komentarai,
bylos ir medžiaga“ (The International Covenant on Economic, Social
and Cultural Rights: Commentary, Cases, and Materials), kurią parašė
Ben Saul, David Kinley ir Jacqueline Mowbray, trys teisės bei
ekonomikos profesoriai iš Australijos, 652 puslapyje sakoma, kad
Lariošina prieš Rusiją byloje EŽTT būtent kaip tik ir nustatė,
kad vien maža pensija dar nereiškia ir neparodo, jog tai kažkaip
pakenkia jos fizinei ar psichinei sveikatai. Nežiūrint į tai,
jeigu jos pensija yra netgi mažesnė už Rusijoje nustatytą skurdo
ribą. Taip pat Stanislovas Tomas tvirtina, neva situaciją Lietuvoje
galėtų pagerinti Europos socialinės chartijos 23 straipsnis, kur
kalbama apie pagyvenusių žmonių teisę į socialinę apsaugą.
Tačiau ten išvis nieko nėra pasakyta apie pensijos dydį, ten tik
pastebima, kad reikėtų įvairiais būdais pagyvenusiems žmonėms
sudaryti sąlygas kuo ilgiau būti naudingais visuomenės nariais.
Tame tarpe „skiriant pakankamai lėšų, leidžiančių jiems
normaliai gyventi ir aktyviai dalyvauti visuomenės, socialiniame ir
kultūriniame gyvenime“.
Chartija apskritai yra greičiau deklaratyvus dalykas. Kas jau kas,
bet advokatas tą
tikrai
turėtų žinoti. Juolab, kad dauguma valstybių, tame tarpe ir
Lietuva, šio straipsnio net nėra ratifikavusios. Tą patį galima
būtų pasakyti ir apie minimalios algos dydį. S. Tomas teigia, jog
Europos socialinė chartija neva įpareigoja nustatyti tam tikrą
minimalią algą ir kiekvienas uždirbantis mažiau neva galėtų tą
skirtumą prisiteisti. Atseit, chartijoje nustatyta, kad minimali
alga „į rankas“ turi sudaryt 60 proc. vidutinės algos „į
rankas“. Bet, vėlgi, niekur toje socialinėje chartijoje nekalbama
apie jokius procentus (kiekvienas gali nesunkiai internete tą
dokumentą susirasti ir įsitikinti). Taip, yra ten 4 straipsnis
„Teisė į teisingą atlyginimą“, kur raginama siekti, kad būtų
veiksmingai įgyvendinta teisė į teisingą atlyginimą už darbą,
ir šalys įsipareigoja „pripažinti darbuotojų teisę į tokį
atlyginimą, kuris garantuotų jiems ir jų šeimoms normalų
gyvenimo lygį“, tačiau nė žodžio nėra pasakyta, kokio dydžio
tas atlyginimas turėtų būti. O apie galimus teismus chartijoje
apskritai neužsimenama, todėl galimybės, net ir teoriškai,
iškelti tokią bylą EŽTT, jų nuomone, nėra. Teisininkas Jonas
Kovalskis savo „Facebook“ puslapio paskyroje viešai skelbia: „Į
mane anksčiau kreipėsi pensininkai prašydami padėti prisiteisti
iš Lietuvos padoresnes pensijas. Todėl susipažinau su ne vienu
EŽTT sprendimu panašiose bylose - jie visada būdavo neigiami,
pareiškimai atmetami kaip nepagrįsti. Net Rusijos piliečių
skundus dėl pensijų padidinimo EŽTT visus atmetė. Net iš Rusijos
EŽTT nebandydavo priteisti didesnių pensijų, nors Rusijos
atžvilgiu EŽTT sprendimai visada būdavo politiškai angažuoti ir
tenkindavo net žinomų teroristų, tarptautinių nusikaltėlių
pareiškimus prieš Rusiją. Tačiau pensijų klausimų EŽTT būdavo
kategoriškas - atmesti. Todėl žmonėms paaiškindavau padėtį,
EŽTT poziciją pensijų klausimu, jų mistines galimybes laimėti
bylas prieš Lietuvą dėl pensijų padidinimo ir jie mane
suprasdavo.“ Tuo tarpu Stanislovas Tomas tvirtina, esą
išsireikalauti geresnių pensijų ar minimalaus atlyginimo už darbą
teisiniais būdais yra labai paprasta. Be abejo, tai klaidinanti
nuomonė. Jis, pvz., sako: „Europos žmogaus teisių teismo ir
Jungtinių Tautų precedentų teisė - tai socialinės
transformacijos mechanizmai. Žaidimas su šitais mechanizmais yra
daug įdomesnis nei pinigai. Mano tikslas yra nustumti
jurisprudenciją kiek įmanoma toliau horizonto link.“ Matyt, jam
tai tik žaidimas, tuo labiau, kad į Strasbūro teismą S. Tomo net
pro duris neįleistų. Jis ten jau seniai, kaip kartais sako
„Facebook“ vartotojai, yra „užbanintas“. S. Tomo skelbimai
internete: „Bylinėsiuosi dėl orios pensijos“, „Bylinėsiuosi
dėl minimalios algos“ - Kolektyvinį ieškinį koordinuoja
daugelio pasaulio Valstybių advokatas, profesorius Stanislovas
Tomas, Paryžiaus Sorbonos universiteto teisės daktaras, klaidina
vartotojus, nes pagal 15min.lt atliktą tyrimą ir Lietuvos
advokatūros duomenis, S. Tomas nėra advokatas nei Lietuvoje, taip
pat nei vienoje iš ES šalių. Taip pat jis nepagrįstai naudoja
pedagoginį laipsnį „profesorius“, nes nėra nei vienos
aukštosios mokyklos, galėjusios jį priimti į tokias pareigas,
dėstytoju. 2016 m. gegužės 12 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas
informavo Vyriausybės atstovą EŽTT, kad 2016 m. gegužės 3 d.
kolegijos pirmininkas, vadovaudamasis Teismo Reglamento 361 taisyklės
4(b) dalimi, nusprendė, kad Moldovos, Lietuvos ar Andoros advokatu
prisistatydavęs Stanislovas Tomas daugiau nebegali atstovauti ar
kitaip padėti pareiškėjams, kurių peticijos pateiktos Teismui ir
visose ateityje EŽTT nagrinėjmose bylose:
http://faktai.lt/lietuva/teise/advokaru-prisistaianciam-
s-tomui-uzdrausta-alstovauti-pareiskeiams-eztt,
vhttp//www.
15min.
lt/naujiena/aktualu/lietuva/apsimetelis-advokatas-stanislovas-tomas-
1
-zmogus-ąpgvnes-rolanda-paksa-strasbure-56-634471?copied
15min.lt tyrimas atskleidė, kad advokatu prisistatinėjantis
Stanislovas Tomas niekada nebuvo ES šalių advokatu, todėl negalėjo
atstovauti pareiškėjams EŽTT bylose, tačiau atstovavo
nušalintajam prezidentui R. Paksui. Šis 15min.lt tyrimas prisidėjo
prie to, kad S.Tomui buvo uždrausta iki gyvenimo pabaigos atstovauti
pareiškėjams EŽTT bylose. S. Tomas kreipėsi į Lietuvos
žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą dėl garbės ir orumo
pažeminimo, bet skundas buvo pripažintas nepagrįstu. S. Tomas
prisistatinėjo Andoros Karalystės ir Moldovos advokatu, bet
15min.lt tyrimas parodė, kad tuo laiku jis nebuvo nei
vienos, nei kitos šalies advokatas. Išsiaiškino, kad S. Tomas
niekada nebuvo ir Europos
UAL
Sąjungos
šalių advokatu - iš Lietuvos advokatūros jis buvo pašalintas,
kai būdamas advokato padėjėju padarė grubių profesinių
pažeidimų. O tai reiškė, kad jis negalėjo atstovauti
pareiškėjams EŽTT bylose, tačiau atstovavo nušalintajam
prezidentui R. Paksui. S. Tomas teigia, kad turi advokato licencijas
Moldovoje ir Andoroje. Esą todėl jis gali save vadinti advokatu.
Moldovos advokatų sąjunga oficialiai atsakė, kad toks Lietuvos
pilietis nėra ir niekada nebuvo įtrauktas į jų sąrašus. S.
Tomas savo internetiniame puslapyje nurodo, kad jo biuras įkurtas
Dubesaryje, o šis yra separatistų užimtoje Moldovos teritorijoje
Padniestrėje. Ir tai dar ne viskas. „Pas mus jokio egzamino nėra.
Jis parodė savo teisininko diplomą, mums to užtenka“, - sakė
Dubesario advokatų kolegijos pirmininkė O. Kovaliova. Padniestrėje
nėra jokių privačių kontorų - visi advokatai registruojami į
vadinamąją kolegiją, kurią prižiūri separatistinio regiono
Teisingumo ministerija,
(https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/apsimetelis-advokatas-
stanislovas-tomas-l-zmogus-apgynes-rolanda-paksa-strasbure-56-634471
?copied
) „Facebook“ taip pat platinamas pranešimas, kad sukurta grupė,
renkanti pinigus advokato Stanislovo Tomo atstovavimui Europos
teismuose dėl neva atiminėjamų vaikų. Pranešama, kad jis
norintis taip pat surinkti 1000 tėvų grupę, iš kurios surinktų
50000 eur, neva, vaikų gynimui. Lapkričio 20-ą - Sputniknewslt
rašoma: Lietuvoje susidarė situacija, kai tėvams, iš kurių atima
vaikus, iš tikrųjų nėra kur kreiptis pagalbos, išskyrus valdžios
institucijas pačioje Lietuvoje, interviu sakė „advokatas ir
žmogaus teisių gynėjas“ Stanislovas Tomas.
(http//sputniknewslt/society/20181120/7573536/lietuvos-advokatas-papasakojo-kur-kreiptis-
seimoms-del-atimtu-vaiku.html ) Stanislovo teigimu, Lietuvos Seimas
ir Vyriausybė neleidžia piliečiams kreiptis į JT Vaiko teisių
komitetą. Tačiau jis pabrėžė, kad valdžios institucijos taiko
Norvegijos modelį respublikoje: "Esant menkiausiam įtarimui,
kad kas nors pakėlė balsą prieš vaiką, jį gali paimti iš
šeimos ir perduoti globėjams". Tačiau jo frazė "Būtina,
kad žmonės mobilizuotųsi, protestuotų, reikalautų, kad Lietuvos
parlamentas ratifikuotų Vaiko teisių konvencijos protokolą, kad
žmonės galėtų apskųsti šių valdžios institucijų veiksmus JT
lygmenyje", patvirtina, jog jis žino, kad Lietuva nėra
ratifikavusi Vaiko teisių konvencijos priedo 4 protokolo, pagal kurį
turėtų teisę teikti skundus į ES institucijas, įskaitant JTO
Žmogaus teisių komitetą. Tačiau tai netrukdo jam rinkti pinigus,
neva, vaikų Pažymėtina, jog visur jo yra naudojamas profesinis
vardas „advokatas“. Advokatas priminė, kad tėvai, kurių vaikai
buvo paimti, gali apskųsti šį sprendimą. JT teismai nagrinėja
tokius skundus ir gali sustabdyti vaiko paėmimą iš šeimos per 24
valandas, J
TŽTK
turi šią teisę. Pažymėtina, kad EŽTT pareiškėjų interesus
atstovauti gali tik advokatas, turintis leidimą užsiimti advokato
praktika bet kurioje Susitariančiojoje Šalyje ir nuolat vienoje iš
jų gyvenantis, ar bet kuris kitas kolegijos pirmininko patvirtintas
asmuo (Teismo Reglamento 361 taisyklės 4(a) dalis). Tuo tarpu 2016
m. sausio 29 d. Lietuvos advokatūra teisės portale „INFOLEX“
buvo išplatinusi pranešimą, kuriame nurodė, kad Stanislovas Tomas
buvo įrašytas į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą ir kurį
laiką atliko advokato padėjėjo praktiką, tačiau buvo išbrauktas
iš minėto sąrašo už šiurkščius profesinės etikos pažeidimus,
Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismo sprendimu paskyrus jam
drausminę nuobaudą. Taip pat pažymėjo, kad Stanislovas Tomas,
viešoje erdvėje naudojantis profesinį vardą „advokatas“, nėra
ir niekada nebuvo nei pripažintas advokatu Lietuvoje, nei įrašytas
į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą. Jis taip pat nėra
įrašytas ir į Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų,
turinčių teisę teikti nuolatinės teisines paslaugas Lietuvos
Respublikoje, sąrašą. Apie tai buvo informuotas ir EŽTT, kuriam
apie S. Tomo nebuvimą nei Moldovos, nei Andoros advokatu pranešė
atitinkamų valstybių advokatų savivaldos struktūros. Tačiau ir
dabar jis prisistatinėja: Esu Lietuvos advokatas:
(http//www.youtube.com/watch?v=8oNP2nabeUo ) Nors komentare TaLiBan
LT 3 months ago nurodoma „)))) nu nebejuokinkit))) jau ir
advokatas. Ankščiau politinis ekspertas dar buvo ekonomikos
žinovas. Rytoj įtariu Nobelio premijos laureatas)))
visiškai bankrutavai“. Šiuo metu jis savo internetiniame
puslapyje pasivadinęs:
I3F5?S
Rusijos
užsienio advokatas, praktikuojantis Normandijos salose, taip
vadinamame mokesčių rojuje, taigi - faktiškai nemokant jokių
mokesčių. Kadangi Lietuva yra Europos sąjungos narė ir joje, kaip
ir kitose ES valstybėse, Rusijos advokatai oficialiai veikti negali.
Skelbdamasis advokatu, Stanislovas Tomas piktnaudžiauja
pasitikėjimu, klaidina ir apgaudinėja žmones, kadangi advokato
vardas savaime suteikia pasitikėjimą, ypač atsižvelgiant į tai,
kad Advokatūros įstatymas numato pareigą apsidrausti nuo galimos
žalos klientui ir numato kitokią drausminę atsakomybę.
Internetinio portalo www.15min.lt
Žurnalistinių
tyrimų medžiaga patvirtina, kad Stanislovas Tomas, nėra advokatas,
todėl vykdyti advokato veiklos, praktikuoti nei Lietuvoje, nei
Europos Sąjungoje negali, nes nėra įrašytas į praktikuojančių
advokatų sąrašus ir neturi būtinos advokatui kvalifikacijos.
Todėl jo reklamavimasis kaip advokato yra neteisėtas. Taip pat yra
neteisėtas ir pinigų rinkimas, prisidengiant neva būsimu
kolektyvinių ieškiniu, nei labdara ar parama, nes jis nėra
įregistruotas paramos gavėjų, nei advokatu, kuris gautus pinigus
privalo įforminti kasos pajamų orderių ir sudaryti teisinių
paslaugų sutartį. Dėl šių priežasčių jis pinigus iš
pensininkų renka nepagrįstai ir neteisėtai į visas savo
sąskaitas, o ypač - į rinkiminę sąskaitą. Tokia veika turi būti
vertinama kaip kriminalinis nusikaltimas - sukčiavimas. O Stanislovo
Tomo veiksmai, kaip neteisėtai naudojančio advokato vardą, mūsų
nuomone, turi būti ištirti ir įvertinti iškeliant baudžiamąją
byla pagal BK 202 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė tam, kas
versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės,
finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo)
veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtų būdų.
Internetinio portalo www.15min.lt
tyrimas
atskleidė, kad advokatu prisistatinėj antis Stanislovas Tomas
niekada nebuvo ES šalių advokatu, todėl negalėjo atstovauti
pareiškėjams EŽTT bylose, tačiau atstovavo nušalintajam
prezidentui R. Paksui. Šis tyrimas prisidėjo prie to, kad S. Tomui
buvo uždrausta iki gyvenimo pabaigos atstovauti pareiškėjams EŽTT
bylose. S. Tomas prisistatinėjo Andoros Karalystės ir Moldovos
advokatu, bet tyrimas parodė, kad tuo laiku jis nebuvo nei vienos,
nei kitos šalies advokatas. Išsiaiškino, kad S. Tomas niekada
nebuvo ir Europos Sąjungos šalių advokatu - iš Lietuvos
advokatūros jis buvo pašalintas, kai būdamas advokato padėjėju
padarė grubių profesinių pažeidimų. O tai reiškė, kad jis
negalėjo atstovauti pareiškėjams EŽTT bylose, tačiau atstovavo
nušalintajam prezidentui R. Paksui. Nori atkreipti dėmesį, kad jau
2014 m. liepos 8 d. byloje Aleksandravičius ir 13 kitų prieš
Lietuvą (peticijos Nr. 32344/ 13, 4009/13, 40163/ 13, 43576/ 13,
43635/13, 4803/13, 49516/13, 51043/13, 54553/13, 65956/13, 6628/13,
70048/13, 70065/13, 71139/ 13) Teismas nusprendė nepripažinti
Stanislovo Tomo pareiškėjų Ž. Aleksandravičiaus, R. Klintovič,
R. Vaivados, A. Novikov, R. Vitanio, S. Šukio, R. Gaskos, V.
Traknio, D. Zeleniako ir D. Antonovo atstovu pagal Teismo Reglamento
361 taisyklės 4(a) dalį ir pasiūlė pareiškėjams susirasti kitą
atstovą, atsižvelgiant į tai, kad tuo metų S. Tomas neturėjo
teisės verstis advokato praktika nei vienoje iš 47 valstybių -
Konvencijos dalyvių. Vėliau minėtose sujungtose bylose teikdama
pastabas dėl teisingo atlyginimo Vyriausybė laikėsi pozicijos, kad
pareiškėjų reikalavimai atlyginti bylinėjimosi išlaidas yra
nepagrįsti, kadangi nepaisant to, kad Stanislovui Tomui minėtose
bylose buvo uždrausta atstovauti pareiškėjams, bylinėjimosi
išlaidoms pagrįsti pateiktos sąskaitos buvo pasirašytos ne naujo
atstovo, t. y. Lietuvoje praktikuojančio advokato, o S. Tomo. Todėl
Vyriausybė atkreipė Teismo dėmesį į tai, kad tokiu būdu
Stanislovas Tomas bandė veikti formaliai prisidengdamas kito
advokato vardu, t. y. pasinaudodamas Lietuvoje praktikuojančių
advokatų pagalba, o „de facto“ toliau tęsdamas pareiškėjų
atstovavimą. Tikėtina, kad tai galėjo paskatinti EŽTT apsvarstyti
prisistatančio advokatu Stanislovo Tomo elgesį ir priimti tokį
beprecedentinį sprendimą - uždrausti jam visam laikui atstovauti
pareiškėjams ar teikti jiems kitą pagalbą Europos Žmogaus Teisių
Teisme. S. Tomas teigia, kad turi advokato licencijas Moldovoje ir
Andoroje. Esą todėl jis gali save vadinti advokatu. Vėliau jis
pats parašė, kad advokatu Andoroje jis nėra. Moldovos advokatų
sąjunga oficialiai
atsakė, kad toks Lietuvos pilietis nėra ir niekada nebuvo įtrauktas
į jų sąrašus.
Stanislovas
Tomas tikrai nuo 2018-tų lapkričio jau nėra Andoros advokatas.
Kaip tų metų lapkričio 15 dieną pranešė Andoros Advokatų
kolegijos (Col-legi d’Advocats d’Andorra) pirmininkė Sophie
Bellocq Anney, pernai iš Stanislovo Tomo, „už labai rimtus
pažeidimus“, atimta teisė būti advokatu Andoros
Kunigaikštystėje. Apie tai paskelbė tenykštė žiniasklaida, Visi
trys Andoros laikraščiai, „EI Periodicd’Andorra“, „Diari
Bondia“, „Diari d’Andorra“. Taigi, su Stanislovo Tomo
advokatavimu Andoroje nuo 2018 metų jau tikrai baigta. Būdamas
užregistruotu Rusijoje, kaip advokatas iš Andoros, jis tegali
Rusijoje teikti teisines paslaugas tik tokiais klausimais, kurie yra
susiję būtent su Andora. Taip parašyta Rusijos federaliniame
advokatų veiklos įstatyme (2 straipsnio 5 paragrafas). Tas
įstatymas dabar bus dar labiau sugriežtintas, ypač tos dalys, kur
kalbama apie užsienio advokatus,
(https://laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com
content&view=article&id=8255:proto-sutemos-trecia-dalis&catid=31&Itemid=101
). Tokie veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, kvalifikuotinos
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 202
str. „Neteisėtas vertimasis ūkine, komercine, finansine ar
profesine veikla (BK 202 str.) ir BK 182 str. sukčiavimas požymius.
Analizuojant teismų praktiką dėl sukčiavimo, numatyto BK 182
straipsnyje, galima pastebėti, kad šis nusikaltimas padaromas
įvairiomis formomis: telefoninių sukčiavimu, pinigų išviliojimu,
apsimetant asmeniu, galinčių padėti nukentėjusiajam išspręsti
jo problemą (nutraukti baudžiamąją bylą, gauti vizą į užsienį,
surasti darbą ir pan.), pridėtinės vertės mokesčio (toliau -
PVM) neteisėtų susigrąžinimu ar išvengimu, mokesčių
nesumokėjimų, iš sutarties kylančių pareigų nevykdymų ir pan.
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 202 str. 1 dalį atsiranda esant
papildomiems požymiams -versliškumui ir stambiam mastui, pagal
kuriuos ji atsiejama nuo verslo tvarkos pažeidimų, numatytų
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso
(toliau - ATPK) 173 straipsnyje. Versliškumo sąvoka apima ne tik
veikos pastovumą ir nuolatinį jos pobūdį, bet ir kitus požymius:
parengiamųjų darbų neteisėtai veiklai organizuoti atlikimą, šios
veiklos valdymą, taip pat nustatymą, kad tokia veikla yra
pagrindinis ar papildomas pajamų šaltinis (kasacinės nutartys Nr.
2K-174/2012, 2K-574/2011). Be to, turi būti konstatuotas tyčinis
nusikalstamos veikos pobūdis - suvokiama, kad daroma neteisėta
ekonominė veikla, nuo mokesčių administratoriaus slepiamos pajamos
(kasacinė nutartis Nr. 2K-388/2009). BK 202 straipsnio 1 dalyje
numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia
neteisėtų vertimusi ūkine, komercine, finansine ar profesine
veikla. Neteisėtumas apibūdinamas tuo, kad kaltininkas versliškai
ar stambiu mastu daro straipsnio dispozicijoje nurodytas veikas,
neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji reikalinga.
Versliškumas šioje nusikaltimo sudėtyje reiškia, kad ūkinė,
komercine, finansine ar profesine veikla minėtais būdais užsiimama
sistemingai ar nuolat (paprastai ne mažiau kaip tris kartus) ir
tokia veikla yra nuolatinis pagrindinis ar papildomas kaltininko
pajamų šaltinis. Kvalifikuojant veiką pagal BK 202 straipsnio 1
dalį būtina nustatyti ir tai, kad kaltininkas veikė suvokdamas
vykdomos ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veikos
neteisėtumą ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas BK 202 straipsnio
taikymą, yra ne kartą nurodęs, kad kitokiais neteisėtais veiklos
būdais gali būti pripažįstami ir tokie atvejai, kai,
neįregistravus juridinio asmens, verčiamasi veikla, kurią turi
teisę vykdyti tik juridiniai asmenys; kai imamasi individualios
veiklos jos neįregistravus ir neįgijus verslo liudijimo, taigi
faktiškai nuslėpus ją ir iš jos gaunamas pajamas nuo mokesčio
administratoriaus; kai akivaizdžiai peržengiamos licencijoje
(leidime) apibrėžtos veiklos ribos; kai licencija (leidimas) gauta
pateikiant atsakingai institucijai melagingus duomenis, pasibaigus
licencijai ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-174/2012, 2K-199/2011,
2K- 490/2010, 2K-147/2010, 2K-388/2009). Remiantis BK 72 straipsnio
nuostatomis, turi būti konfiskuojami ir kaltininko iš nusikalstamos
veikos gauti pinigai ir (ar) kiti materialią vertę turintys
daiktai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama,
kad tokiu būdu gauti pinigai
ir (ar) kitą materialią vertę turintys daiktai konfiskuojami,
jeigu kaltininkas iš
nusikalstamos
veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis
ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo
grąžintas nukentėjusiajam (kasacinės nutartys Nr. 2K-329/2011,
2K-511/2010 ir kt.). Jau anksčiau išdėstytais argumentais teisėjų
kolegija konstatavo, kad M. M. pagrįstai nuteista dėl neteisėto ir
versliško užsiėmimo profesine veikla, taip pat ir dėl dokumentų
klastojimo, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai
tenkino prokuroro skundą ir taikė BK 72 straipsnio reikalavimus,
konfiskuodamas 3800 Lt, gautų iš nusikalstamos veiklos. Teisingumo
nebuvimas yra viena iš pagrindinių lietuvių emigracijos
priežasčių. Valstybės struktūros - policija, prokuratūra,
teismai privalo imtis skubių priemonių, kad būtų užkardyti
nesąžiningų asmenų veiksmai, kad viešojoje erdvėje, video,
„Facebook“ puslapiuose ir kitur, būtų uždrausta agituoti ir
reklamuoti neteisėtas ir menamas paslaugas, siekiant išvilioti
pinigus iš neįgalių, senyvo amžiaus ar pažeidžiamų socialinių
grupių gyventojų. Mano, kad Stanislovas Tomas Lietuvos Respublikoje
veikia neteisėtai ir renka lėšas savo paties rinkiminei
kampanijai, neteisėtai naudodamas advokato vardą, aktyviai agituoja
pensijinio amžiaus asmenis pervedinėti jam, ar į jo nurodomas
sąskaitas pinigus, už kuriuos žada suteikti teisines paslaugas,
tačiau jokių sutarčių nepasirašo, t. y. atsakomybės neprisiima,
tokie veiksmai privalo būti nedelsiant sustabdyti ir įvertinti
baudžiamosios atsakomybės požiūriu. Vadovaujantis išdėstytu
prašo: 1. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros: įvertinti
Stanislovo Tomo veiksmus kaip galimai neteisėtai naudojančio
advokato vardą ir melagingais pažadais ir apgaulės būdu renkantis
Lietuvos piliečių pinigines lėšas bei aukas, iškelti baudžiamąją
byla pagal BK 202 str., 182 str. Taikyti laikinąsias apsaugos
priemones, nustatyti ir areštuoti Stanislovo Tomo neteisėtai neva
pensininkų gynimui surinktas pinigines lėšas kaip aukas,
nukreiptas į Stanislovo Tomo rinkiminę sąskaitą bei į kitas jo
reklamuojamas sąskaitas. Uždrausti viešai skleisti klaidinančią
informaciją ir pinigų, aukų rinkimą į Stanislovo Tomo ir jo
nurodomas sąskaitas. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų
komisijos: spręsti klausimą dėl Visuomeninio rinkimų komiteto
„Prof Dr. Stanislovo Tomo sąrašas“ (toliau - Komitetas)
rinkiminėje sąskaitoje surinktų lėšų teisėtumo ir už
šiurkščius Rinkimų į ES parlamentą tvarkos, Rinkimų įstatymo
bei rinkimų finansavimo tvarkos pažeidimus - išregistruoti
Komitetą. 3. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos: Kadangi
Zigmas Vaišvila spaudos konferencijas Seime kartu su Stanislovu
Tomu, Tauru Jakelaičiu ir Kęstučiu Eiva naudoja galimai
nusikalstamos veiklos viešinimui, dėl ko gali būti suklaidinti
žmonės, kurie gali patirti žymią žalą, siekiant užkirsti kelią
nesąžiningų ir galimai nusikalstamų veiksmų viešinimui, iki kol
bus išnagrinėta ši byla, uždrausti Zigmui Vaišvilai, Stanislovui
Tomui, Taurui Jakelaičiui, Kęstučiui Eivai patekti į Seimą ir
Seime rengti bei dalyvauti spaudos konferencijose.
2019-03-22
Lietuvos Respublikos Generalinėje prokuratūroje gautas Algimanto
Lebionkos prašymas dėl
finansinio sukčiaus Stanislovo Tomo veiklos užkardymo, kuriame
A.Lebionka nurodo, jog tarptautinis sukčius Stanislovas Tomas,
prisistatantis Andoros gyventoju, šiais metais MIP išplatino
skelbimus, kad jis imsis Lietuvos pensininkų ir minimalų atlyginimą
gaunančių piliečių teisių gynimo ir ėmė rinkti į savo
sąskaitą LT973500010002807310 „Paysera LT“ UAB pinigus už šį
darbą. Youtube šių metų kovo 4 dieną jo paskelbtame video
(https://youtube/3IF8U3SYxL8)jis
pats
išdėstė šios rinkliavos faktą. Taip pat Stanislovas Tomas šiame
video sako, kad šiuos pinigus, apie 5 000 eur., surinktus iš
pensininkų ir minimalią algą gaunančių žmonių, jis įnešė
kaip užstatą LR Vyriausiajai rinkimų komisijai dėl jo dalyvavimo
Europos parlamento rinkimuose. Stanislovas Tomas savo veiksmais jį
ir daugelį kitų Lietuvos gyventojų apgavo. Jis pinigus (50 eurų)
pervedė avansu į jo sąskaitą už teisines paslaugas, bet ne tam,
kad jis šiuos pinigus naudotų rinkiminei kompanijai. Tai akivaizdus
sukčiavimas (LR BK 182 str.), kuomet „apgaule savo naudai įgyjamas
svetimas turtas“. Šią apgaulę aferistas St. Tomas nukreipė
prieš socialiai pažeidžiamą visuomenės sluoksnį - pensininkus,
kas daro šį jo nusikaltimą
ypač amoraliu ir visuomenei pavojingu. Prašo Generalinio prokuroro
užkardyti
sukčiaus
Stanislovo Tomos veiklą. Prašo Generalinį prokurorą informuoti LR
Vyriausiąją rinkimų komisiją apie St. Tomo nusikalstamą veiką,
kad būtų užkirstas kelias šiam sukčiui dalyvauti EP rinkimuose.
Ikiteisminio
tyrimo metu peržiūrėtas
Algimanto Lebionks pareiškime nuoroda https://youtu.be/3IF8U3SYxL8
esantis
vaizdo įrašas pavadinimu
"Prof.dr. Stanislovo Tomo sąrašas jau VRK. 2019 03 04",
kuriame Stanislovas Tomas sako, kad pridavė dokumentus Vyriausiajai
rinkimų komisijai dėl dalyvavimo Europos parlamento rinkimuose,
užstatą taip pat sumokėjo. Užstatą sumokėjo iš dviejų dalių.
Pusė užstato iš 9300 eurų sumokėjo ištikrųjų pensininkai,
kurie paaukojo po 50 eurų ir jiems labai dėkingas. Kovos už tai,
kad būtų įvykdyta Europos socialinė chartija, Europos žmogaus
teisių konvencija, kuri reglamentuoja tai, kad pati mažiausia
bazinė pensija turi atitikti skurdo ribą, kuri yra 307 eurai.
Žmonės gaunantys minimalią algą taip pat paaukojo po 50 eurų.
Kalbama apie Europos parlamento procedūras prieš Lietuvą, darbą
Europos parlamente.
2019-05-09
apžiūros protokole apžiūrėtas prie
A. B. Jankevičienės, J. Mažinto, K. Serbentos, A. Drižiaus, Z.
Andriulėno pareiškimo pateiktas garso įrašas, kurio pavadinimas
"sausio 12 d". Atidarius garso įrašą matyti, kad jame
neatvaizduoti nei data, nei laikas. Garso įrašas prasideda nuo
00:00:00 ir trunka 03:56:37. Garso įrašo pradžioje girdisi kelių
asmenų pokalbiai. Kas kalba, kokio pobūdžio garso įrašas, kokios
organizacijos posėdis garso įraše nenurodoma. Iki 01:27:18 garso
įraše girdimas pokalbis apie posėdžio organizavimo tvarką, kitus
tyrimui reikšmės neturinčius klausimus. Laikotarpyje nuo 01:27:18
iki 01:32:20 nepristatytas ir neprisistatęs asmuo(vyras) pristato
situaciją, kad Lietuvos Respublikoje minimali mėnesinė alga
neatitinka Europos socialinės chartijos numatyto minimalaus 60 proc.
nuo vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Paklaustas ką darė dėl
pensininkų pensijų, asmuo pasakoja, kad yra kreipęsis paramos šiam
klausimui pas R. Paksą, R. Karbauskį, V. Uspasciką, tačiau
paramos negavo. Laikotarpyje nuo 01:32:20 iki 01:37:45 garso įraše
girdimas svarstymas dėl pašalinių asmenų dalyvavimo posėdyje,
pokalbis nesusijęs su atliekamu tyrimu. Nuo 01:37:45 iki 01:40:42
toliau kalba anksčiau minėtas asmuo, pristato apie Europos
komisijos nustatytą ir pabėgėliams taikomą mokant pašalpas
minimalų pragyvenimo 600 eurų dydį. Klausia ką dėl tokio pensijų
dydžio padarė Lietuvos pensininkai. Nurodo, kad Lietuvos
europarlamentarai tuo klausimu nieko nenuveikė. Toliau vyksta
tyrimui nereikšmingos diskusijos. Nuo 01:42:00 kalbama dėl
kreipimosi į teismą metu prašomų MMA ir pensijos dydžių. Nuo
01:43:15 asmuo pristato, kad jo nuomone kolektyviniams ieškiniams
reiktų surinkti po tūkstantį pensininkų ir MMA ganančių ar per
paskutinius 3 metus gavusių asmenų. Finansavimą sudarytų 50 eurų
nuo kiekvieno asmens. Iš 50 eurų 20 proc. asmeniui, kuris gavo
sutikimą bylinėtis teisme, 5 proc. administratoriai iš Lietuvos
visuomenės tarybos, 65 proc. pačiam asmeniu, kuris kalba ir "ves
bylą iki pabaigos", 10 proc. ekspertai. Nuo 01:44:25
aptarinėjama į kokias (Lietuvos ar užsienio) instancijas bus
kreipiamasi su kolektyviniu ieškiniu. Tolimesniame garso įraše
girdimi svarstymai apie asmenų, reikalingų kolektyviniam ieškiniui
skaičių, informacijos apie tokį ieškinį paskelbimo
suinteresuotiems asmenims, organizacijoms, grupėms, galimybė rinkti
pinigus per LVT mokant nario mokestį. Nuo 03:04:00 svarstoma ir
vyksta balsavimas dėl pritarimo Stanislovo Tomo siūlomam
kolektyviniui ieškiniui dėl MMA ir pensijų dydžių, kuriam
pritarta. S. Tomas įpareigojamas kitam posėdžiui pateikti
kolektyvinio ieškinio teisinio pagrindimo projektą. Nuspręsta LVT
valdybos narius įpareigoti teikti siūlymus dėl S. Tomo
iniciatyvos, teikti projektus dėl jos viešinimo suinteresuotiems
asmenims. Nuo 03:29:40 svarstomi kiti su atliekamu tyrimu nesusiję
klausimai. Garso įraše neužfiksuota, kad būtų nustatyta, kokiais
būdai (į banko sąskaitas ar kitaip) turėtų būti remiama
Stanislovo Tomo iniciatyva parengti kolektyvinį ieškinį dėl MMA
ir pensijų dydžio ar kitokie prašymai pervesti paramos pinigus į
konkrečias sąskaitas perduoti kokiems nors asmenims. Girdimi tik
pasvarstymai apie galimybę sieti su LVT naryste, nario mokesčiu.
Garso įraše neužfiksuotas prašymas ar kitos iniciatyvos paremti
Stanislovo Tomo dalyvavimą Europos parlamento rinkimuose.
Vilniaus
apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo
policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas
Aurimas Boza tarnybiniame pranešime dėl
aplinkybių patikslinimo ikiteisminiame tyrime nurodė, jog buvo
peržiūrėta interneto svetainėje www.pensininkai.eu
skelbiama
informacija. Svetainėje rašoma apie pensininkų pensijų
padidinimą, nurodoma, kad projektą įgyvendina Vytauto Juozapaičio
labdaros ir paramos fondas. Iniciatyvos idėjos autorius advokatas,
profesorius Stanislovas Tomas. Prie projekto kviečiamos ir raginamos
prisijungti visos Lietuvos politinės partijos, visuomeninės
organizacijos ir asmenys, kurie neabejingi Lietuvos demokratėjimo
procesams. Konkrečių prisidėjimo būdų, nuorodų, prašymų ar
kitos informacijos, kuria prašoma ar reikalaujama paremti
konkrečiomis sumomis, pervesti pinigų į kokią nors banko sąskaitą
nerasta. Visuose svetainės puslapiuose yra nuoroda į anketos
užpildymą, kurioje yra klausimai susiję su kasdieninio asmens
gyvenimo išlaidomis.
2019-06-19
Vaida Juozapaitytė parodė, kad
su Stanislovu Tomu susipažino 2018 metų rudenį (tikslaus laiko
neatsimena) per "pressjazz.tv" studijoje dirbantį
sutuoktinį Kazimierą Juraitį. Šioje studijoje Stanislovas Tomas
anksčiau filmavosi reportažuose. Su Stanislovu Tomu filmavo keletą
reportažų, kuriuos talpindavo www.youtube.com
interneto
svetainėje. Reportažų turinio ir pobūdžio neatsimena, kadangi
periodiškai filmuoja įvairius reportažus. 2019 metų pradžios
(tikslios datos nempamena) Stanislovo Tomo prašymu tapo visuomeninio
rinkimų komiteto "Prof Dr. Stanislovo Tomo sąrašas"
rinkimų kampanijos iždininku vietoj anksčiau buvusių kelių
iždininkų, taip pat buvo šio sąrašo narys. Atlikdama pareigas
valdė rinkimų sąrašo naudojamą sąskaitą SWEDBANK banke, o
būtent stebėdavo apie gautas iš asmenų aukas, jas fiksavo
Vyriausios rinkimų komisijos internetinėje svetainėje užpildydama
atitinkamą formą. Apie kitokias nei bankinių pavedimų darytas
aukas nieko nežino. Kitos sąskaitos jai nežinomos, jų nevaldė.
Kiek pamena šioje sąskaitoje aukos buvo po 50, 100 eurų, vieną 12
eurų, buvo du pavedimai VMI po maždaug 200 eurų ir apie 10 eurų.
Kadangi asmenys, kurie aukoja daugiau nei 12 eurų rinkimų
kampanijai turi būti įstatymų nustatyta tvarka deklaravę turtą
ir pajamas, didesnes aukas aukojantys asmenys turi būti patikrinti.
Asmenys aukoję po 50 eurų pavedime nenurodė savo asmens kodo, jų
patikrinti negalėjo. Jiems siuntė užklausimus ei. paštu. Dalis iš
jų atsakė, tačiau nurodė, kad pinigai yra skirti "pensininkų
bylai", kurią Stanislovas Tomas norėjo parengti prieš
Lietuvos Respubliką ir bylinėtis Europos žmogaus teisių teisme.
Todėl tokios aukos nebuvo priskirtos prie rinkimų kampanijos aukų
ir atitinkamai deklaruotos VRK ne kaip rinkimams skirtos. Kiek
atsimena sąskaitoje likusius pinigus apie 300 eurų grynaisiais
išsiėmė pats Stanislovas Tomas, kam juos panaudojo nežino. Visi
su rinkimų kampanijos eiga susiję finansiniai dokumentai perduoti
VRK. 2019 metų balandžio mėn. Stanislovas Tomas išvyko į užsienį
(tikslios vietos nežinau) ir nuo to laiko jo nematė, kontaktų
nepalaiko. Iš Stanislovo Tomo yra girdėjusi apie rengiamą bylą
prieš LR dėl per mažų pensijų ir noro bylinėtis Europos žmogaus
teisių teisme, Jungtinėse tautose. Tam jis siekė surinkti apie
1000 pensininkų, kurie bylos parengimui turėjo aukoti po 50 eurų.
Pati bylos rengime ir jai parengti gaunamų lėšų valdyme
nedalyvavo, todėl apie jos eigą, gautų pinigų panaudojimą nieko
paaiškinti negali. Apie UAB "Paysera" esamą Stanislovo
Tomo sąskaitą nieko paaiškinti negali, jos nevaldė, apie ją
nieko nežino. 5000 eurų pavedimo į šią sąskaitą nedarė, tai
galėjo padaryti sutuoktinis Kazimieras Juraitis kaip paskolą, bet
ne paramą. Sutuoktinis jos sutikimu naudojasi sąskaita.
2019-06-26
Kazimieras Juraitis parodė, kad
apie porą metų pažįsta Stanislovą Tomą bendraujant internetu
įvairiomis temomis. Nuo 2018 metų rudens pradėjo bendrauti gyvai,
kai jis atvyko į Lietuvą. Taip pat pradėjo tvarkyti organizacinius
reikalus visuomeninio rinkimų komiteto
"Prof. Dr. Stanislovo Tomo sąrašas" dalyvavimui Europos
parlamento rinkimuose. Šis komitetas
rinkimų dalyviu Vyriausiosios rinkimų komisijos registruotas
2019-01-15, šio komiteto nariu buvo ir pats, vadovavo Stanislovas
Tomas. Komitetas turėjo rinkiminę sąskaitą „Swedbank“ banke,
taip pat K. Juraičiui žinoma, kad Stanislovas Tomas turėjo
sąskaitą UAB "Paysera LT", jos naudojimo aplinkybių
nežino. Komiteto rinkimų kampanija turėjo iždininkę, K. Juraičio
sutuoktinę Vaidą Juozapaitytę, kuri ir dirbo su minėta „Swedbank“
banko sąskaita, tačiau visus rinkimų komiteto rinkiminės
kampanijos finansinius reikalus valdė pats Stanislovas Tomas,
atlikdavo bankinius pavedimus ir pan., apie tai nieko paaiškinti
negali. 2019-02-27 į Stanislovo Tomo nurodytą UAB "Paysera LT"
sąskaitą iš sutuoktinės Vaidos Juozapaitytės sąskaitos, kuria
naudojasi jos sutikimu, pervedė 5000 eurų. Tai buvo savo iniciatyva
suteikta beprocentinė neterminuota paskola, kadangi Stanislovo Tomo
teigimu minėtam rinkimų komitetui būtų neužtekę pinigų
Vyriausiajai rinkimų komisijai sumokėti rinkimų į Europos
parlamentą užstatui. Apie kitus grynųjų pinigų įnešimus į jo
sąskaitas nežino. Kitus rinkimams reikalingus pinigus turėjo
Stanislovas Tomas, jų kilmės nežino, pats Stanislovas Tomas
minėjo, kad tai jo asmeninės lėšos. Nuo 2019 metų balandžio
pradžios minėto rinkimų komiteto narių sprendimu yra šio
komiteto koordinatoriumi, atstovu, tačiau nieko papildomai
paaiškinti apie jo finansinius reikalus negali, kadangi Stanislovas
Tomas nepateikė jokios papildomos informacijos, be to rinkiminėje
sąskaitoje piniginės lėšos nebecirkuliavo. Rinkimų komiteto
rinkiminėje sąskaitoje yra pervedimai VMI, Stanislovo Tomo teigimu
tai žyminis mokestis dėl kažkokio skundo nagrinėjimo teisme,
tikslių aplinkybių nežino. Šioje sąskaitoje gautų aukų pensijų
bylai panaudojimo srities nežino, kadangi ją valdė pats
Stanislovas Tomas. Rinkimų komiteto iždininkės Vaidos
Juozapaitytės teigimu sąskaitos lėšų likutį galėjo
išsigryninti pats Stanislovas Tomas. Nuo 2018 metų rudens
Stanislovo Tomo iniciatyva buvo renkama informacija dėl galimų
dalyvių Europos žmogaus teismui rengiant bylą prieš Lietuvos
Respubliką dėl mokamų per mažų pensijų ir tuo pažeidžiamos
Europos socialinės chartijos. Šios iniciatyvos organizatoriais buvo
Sttanislovas Tomas ir K. Juraitis. Tikslas buvo šiai bylai suburti
1000 asmenų. Nuo 2019 metų pradžios buvo bandoma inicijuoti
piniginių aukų rinkimą, t. y. po 50 eurų nuo kiekvieno byloje
dalyvausiančio asmens. Pirminėje stadijoje buvo planuojama
pinigines aukas rinkti per Lietuvos visuomenės tarybą, bet iškilus
nesklandumams ir nesutarimams pačios tarybos viduje, šios minties
buvo atsisakyta. Po to su Stanislovu Tomu nepriėjo bendro sprendimo
dėl aukų rinkimo būdo ir Stanislovas Tomas nusprendė asmeniškai
rinkti aukas į savo banko sąskaitas, kiek žinoma į UAB "Paysera
LT", pats K. Juraitis aukų rinkime nedalyvavo ir nesikišo,
užsiėmė informacijos apie rengiamą bylą viešinimu, per tokius
internetinius puslapius, kaip www.pensininkai.eu.
Šiame puslapyje nepatalpinta informacija apie piniginių aukų
rinkimą, tiesiog galima užpildyti anketą ir taip renkama
informacija apie potencialius pensijų bylos dalyvius. Internetinė
svetainė www.stanislovastomas.eu
yra
administruojama pačio Stanislovo Tomo, todėl šioje svetainėje
informacija talpinama pačio Stanislovo Tomo sprendimu. Su joje
skelbiama informacija ir nurodomu aukų rinkimu pats nėra
susijęs.Taip pat būdamas visuomeninio rinkimų komiteto "Prof.
Dr. Stanislovo Tomo sąrašas" nariu, o vėliau koordinatoriumi
pastebėjo, kad lėšos pensijų bylai buvo pervestos ir į rinkiminę
sąskaitą „Swedbank“ banke, tačiau jos nebuvo apskaitomos kaip
rinkimų kampanijai skirtos lėšos. K. Juraičio nuomone į šią
sąskaitą žmonės galėjo pervesti lėšas rengimai bylai sumaišę
su tam skirta UAB "Paysera LT". Pensijų bylai gautas lėšas
valdė Stanislovas Tomas, todėl jų kiekio, pervedusių asmenų
skaičiaus bei panaudojimo aplinkybių nežino ir nurodyti negali.
Bylos dėl per mažų pensijų rengimas nėra nutrauktas ir toliau
vykdomas, renkami potencialūs dalyviai, viešinama informacija
visuomenės informavimo šaltiniuose (reportažai www.yuotube.com.,
internetinėje svetainėje www.pensininkai.eu,
ir pan.). Pats piniginių aukų nerenka, apie tai nieko paaiškinti
negali, tai gali daryti nebent Stanislovas Tomas, kadangi jis
pagrindinis iniciatyvos iniciatorius. Bylos parengimo terminas kol
kas nėra apibrėžtas,
kadangi nesurinkta norimo bylai parengti galinčių prisidėti asmenų
skaičiaus. Nuo 2019
metų balandžio mėn. vidurio Stanislovas Tomas išvyko iš Lietuvos
Respublikos ir kiek žinoma gyvena Austrijoje, Vienoje (konkretaus
adreso nežino), kartais bendrauja internetinių ryšio programų
pagalba, jo tel. +447781168585, kiek žinoma Austrijoje Stanislovas
Tomas parašęs politinio prieglobsčio prašymą, į Lietuvą
artimiausiu metu sugrįžti nesiruošia.
Vilniaus
apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo
policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas
Aurimas Boza tarnybiniame pranešime nurodė,
jog ikiteisminio tyrimo metu 2019-07-16 ei. paštu Valdas Anelauskas
atsiuntė dokumentą su informacija apie Stanislovą Tomą.
Susipažinus su ei. laiško priede pateikta infomacija, nustatyta,
kad "pensininkų bylą" išdėstyta ikiteisminio tyrimo
metu jau žinoma informacija. Jokios tikslios informacijos apie
Stanislovo Tomo sukčiavimą renkant aukas "pensininkų bylai",
nukentėjusiuosius, sumas, piniginių lėšų panaudojimo aplinkybes
nėra. Didžiąja dalimi pateiktoje informacijoje, nurodoma
žurnalistinės įžvalgos apie Stanislovo Tomo asmenybę, veiklos
sritis, jo paties pateikiamą informaciją apie save, išsilavinimą,
mokslinę, teisinę ir kitą veiklą. Informacija dažnai remiasi
objektyvaus pegrindimo neturinčiomis prielaidomis, paremtomis
įvairiose interneto svetainėse surinkta informacija.
2019-07-04
gautas UAB "Paysera LT "atsakymas, kad
2019-02-26 UAB „Paysera LT“ klientų aptarnavimo skyriuje adresu
Mėnulio g. 7, Vilniuje, į savo sąskaitą Nr. LT973500010002807310
grynais pinigais 4000 eur. ir 2019-03-06 - 600 eur. įnešė
Stanislovas Tomas.
Ikiteisminio
tyrimo metu nustatyta, kad
interneto svetainėje www.stanislovastomas.lt
yra
skelbiama apie galimybę paremti pensijų ir MMA teisinį procesą.
Nurodoma, kad nepriklausomai nuo rinkimų baigties advokatas prof.
Stanislovas Tomas rengia kolektyvinę bylą prieš Lietuvos
vyriausybę dėl Europos ir JTO teisės pažeidimų - bazinė
pensijas šiuo metu teisiškai Lietuvoje yra 307 € (skurdo rizikos
riba), o minimali alga šiuo metu Lietuvoje teisiškai yra 625 €.
Tačiau šias teises galima apginti tik per teismą ir tik tada, kai
susirinks 1000 žmonių. Nurodyta teisinio projekto sąskaita
LT973500010002807310, gavėjas Stanislovas Tomas. Mokėjimo
paskirtis: pensija (jeigu nori įstoti į kolektyvinį procesą kaip
pensininkas), MMA (jeigu nori įstoti į kolektyvinį procesą kaip
minimalios algos gavėjas), bendra auka (jeigu asmuo nėra
pensininkas arba MMA gavėjas).
2019-07-18
gautas Stanislovo Tomo raštas, kuriame
nurodo, kad kadangi jis persekiojamas už savo politines pažiūras,
dėl to, kad teismuose gina pensininkus, o taip pat dėl to, kad yra
žydas ir išpažįsta Judaizmą, 2019-07-15 jis paprašė politinio
prieglobsčio Austrijos Respublikoje. Austojos Respublikos
Prieglobsčio įstatymas reikalavo, kad jis deklaruotų gyvenamąją
vietą Austrijoje, ką ir yra padaręs. Austrijos Respublikos
Prieglobsčio įstatymas draudžia asmeniui, paprašiusiam politinio
rpeiglobsčio grįžtį į valstybę, kurioje jis persekiojamas dėl
savo politinių pažiūrų ir tautybės. Todėl jokiomis aplinkybėmis
negalės grįžti į Lietuvą. Taip pat Prieglobsčio įstatymas
draudžia Austrijos teisėtvarkos organams bendradarbiauti su
persekiojančios valstybės teisėtvarkos organais. (Prie rašto
pridėta Austrijos Respublikos - Federalinės užsieniečių ir
prieglobsčio tarnybos procedūros kortelė išduota Stanislovo Tomo
vardu. Taip pat pridėta pažyma apie gyvenamosios vietos deklaravimą
Vienoje, Darvino ai. 4-14).
Pagal
BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų
naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės
prievolės arba ją panaikino. Svetimas turtas - tai kaltininkui
nuosavybės teise nepriklausantys kilnojamieji ar nekilnojamieji
daiktai, taip pat pinigai, vertybiniai popieriai ir pan.
Sukčiavimo
esmė - tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui
gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia
tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar
kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar
kitų naudai įgijimu apgaule;
3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4)
turtinės prievolės savo ar kitų
naudai panaikinimu apgaule. Šie sukčiavimo objektyvieji požymiai
BK 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs,
todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta
bent viena iš nurodytų veikų.
Esminis
sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo
kitų teisės pažeidimų, tarp jų ir nuo civilinio delikto, ir
darantis turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą
baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto
savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra
turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir
priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant tokiu būdu
įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę.
LR
BK182 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tada,
kai apgaulės būdu yra užvaldomas turtas, kurio vertė viršija 5
MGL dydžio sumą, tačiau neviršija 250 MGL.
Baudžiamoji
atsakomybė pagal BK 202 straipsnį nustatyta tam, kuris versliškai
ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės,finansinės ar
profesinės veiklos, neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai,
kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu. Šia
nusikalstama veika kėsinamasi į Lietuvos Respublikos įstatymuose
ir kituose norminiuose aktuose nustatytą verslo tvarką. Aiškinant
verslo tvarką, kaip baudžiamojo įstatymo saugomą vertybę,
atsižvelgtina į tai, kad už įvairius verslo tvarkos pažeidimus
nustatyta ne baudžiamoji, bet administracinė atsakomybė. Dėl to
atsakomybė pagal BK 202straipsnį sietina tik su esminiais teisinių
reikalavimų, keliamų ūkinės, komercinės, finansinės ir
profesinės veiklos legalumui, pažeidimais. Pažymėtina ir tai, kad
taikant BK 202 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti ne tik neteisėtą
ūkinės, finansinės, komercinės ar profesinės veiklos pobūdį,
bet ir šios veiklos versliškumo ar stambaus masto požymius. Be to,
turi būti konstatuotas ir tyčinis nusikalstamos veikos pobūdis.
Nagrinėjamu
atveju dėl Stanislovo Tomo galimai neteisėtų veiksmų
akcentuotina, kad S.Tomas socialinio tinklo „Facebook“ savo
paskyroje, prof. Dr. prisistatantis advokatu, parašė, kad
kandidatuos į Europos parlamentą bei prašė aukoti po 50 eurų.
Nustatyta, kad Vyriausioji rinkimų komisija įregistravo pastarąjį
kaip kandidatą į Europos parlamentą, tuo tikslu Tomas Stanislovas
buvo atsidaręs sąskaitą.
Ikiteisminio
tyrimo metu gautos Stanislovo Tomo SWEDBANK sąskaitos Nr. LT19 7300
0101 5746 2530 ir UAB "PAYSERA LT" sąskaitos Nr. LT97 3500
0100 0280 7310 išrašai. Nustatyta, kad į SWEDBANK sąskaitą Nr.
LT19 7300 0101 5746 2530 vienas asmuo pervedė 12 eurų, septyni
asmenys po 50 eurų, du asmenys po 100 eurų, kitų pervedimų į šią
sąskaitą nėra. Nustatyta, kad į UAB "PAYSERA LT"
sąskaitą Nr. LT97 3500 0100 0280 7310 vienas asmuo pervedė 5
eurus, vienas 10 eurų, du po 20 eurų, keturi po 50 eurų, Donatas
Račkauskas 110 eurų (50 eurų ir 60 eurų (šiame pervedime
mokėjimo paskirtis nurodyta "paremia rimantas markuckas")),
Ovidijus Žebrauskas 100 eurų (du kartus po 50 eurų), 200 eurų
pervedimas iš paties Stanislovo Tomo. 2019-02-27 iš Vaidos
Juozapaitytės sąskaitos pervesta 5000 eurų, mokėjimo paskirtis -
"beprocentė neterminuota paskola rinkimų užstatui".
2019-02-26 į sąskaitą įnešta grynaisiais 4000 eurų (paskirtis -
"Pinigų įnešimas") ir 2019-03-06 600 eurų (paskirtis -
"Sąskaitos EVP9610002807310 papildymas"), iš sąskaitos
išrašo asmenų įnešusių pinigus nustatyti nėra galimybės.
Asmenys
į sąskaitą pinigus pervedė savanoriškai kaip auką. Jokių
objektyvių įrodymų, patvirtinančių spaudimą ar grasinimus
negauta. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad asmenys į Tomo Stanislovo
sąskaitą pervedė sumas, dėl kurių galimo pasisavinimo nekyla
baudžiamoji atsakomybė, kadangi pervestos sumos net neviršija 3
MGL dydžio sumos, nuo kurio galimai atsirastų baudžiamoji
atsakomybė dėl nedidelės vertės turto pasisavinimo panaudojant
apgaulę. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamoji atsakomybė
savo paskirtimi yra ultima
ratio,
t.
y. kraštutinė, paskutinė priemonė ginčų dėl teisės sprendime.
Baudžiamajai atsakomybei dėl sukčiavimo (Lietuvos Respublikos BK
182 str.) atsirasti esminės reikšmės turi apgaulės naudojimas,
kuri taip suklaidintų turto savininką, jog būtent panaudotos
apgaulės įtakoje jisperduotų
turtą apgaulę panaudojusiam asmeniui, ar panaudodamas apgaulę
asmuo vengtų privalomų mokėjimų.
Ikiteisminis
tyrimas nutrauktinas, kadangi nepadarytos nusikalstamos veikos,
numatytos LR BK 182 str. 1 d., 202 str. 1 d.
Remdamasis
tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos
baudžiamojo proceso kodekso
3 str. 1 d. 1 p,, 212 str. 1 d. 1 p., nutaria:
.
Ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-12846-19 nutraukti, kadangi nepadarytos
nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 182 str. 1 d., 202 str. 1 d.
- Įpareigoti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 1 PK pareigūnus Tomui Stanislovui spręsti klausimą dėl administracinės atsakomybės.
- Apie priimtą nutarimą pranešti suinteresuotiems asmenims, išsiunčiant šio nutarimo nuorašą ir
išaiškinant
apskundimo tvarką aukštesniajam Vilniaus apygardos prokuratūros
Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus vyriausiajam
prokurorui per 20 dienų nuo nutarimo nuorašo gavimo
dienos.
7
"
Nutarimą
priėmė
DETALŪS
METADUOMENYS
|
|
Dokumento
sudarytojas (-ai)
|
Vilniaus
apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros
5-asis
skyrius 191884691, Rinktinės g. 7, LT-09201 Vilnius
|
Dokumento
pavadinimas (antraštė)
|
Nutarimas
|
Dokumento
registracijos data ir numeris
|
2019-09-27
Nr. 1BPS-V-1810573
|
Dokumento
gavimo data ir dokumento gavimo registracijos numeris
|
-
|
Dokumento
specifikacijos identifikavimo žymuo
|
ADOC-Vl.O
|
Informacija
apie būdus, naudotus metaduomenų vientisumui užtikrinti
|
"Registravimas"
paskirties metaduomenų vientisumas užtikrintas naudojant "RCSC
IssuingCA, VI Registru centras - i.k. 124110246 LT" išduotą
sertifikatą "Integruotos baudžiamojo proceso informacinės
sistemos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija,),
k.188601464 LT", sertifikatas galioja nuo 2019-02- 28
10:53:57 iki 2022-02-27 10:53:57. Veiksmą atliko 2019-09-27
15:24:42 (GMT+03:00) Renata Augutavičienė, Prokurorė, Vilniaus
apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-asis
skyrius
"Registravimas"
paskirties metaduomenų vientisumas užtikrintas naudojant "RCSC
IssuingCA, VI Registru centras - i.k. 124110246 LT" išduotą
sertifikatą "Integruotos baudžiamojo proceso informacinės
sistemos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija,;,
k.188601464 LT", sertifikatas galioja nuo 2019-02- 28
10:53:57 iki 2022-02-27 10:53:57. Veiksmą atliko 2019-09-27
15:24:42 (GMT+03:00) Integruotos baudžiamojo proceso
informacinės sistemos
|
Pagrindinio
dokumento priedų skaičius
|
|
Pagrindinio
dokumento pridedamų dokumentų skaičius
|
|
Pridedamo
dokumento sudarytojas (-ai)
|
|
Pridedamo
dokumento pavadinimas (antraštė)
|
|
Pridedamo
dokumento registracijos data ir numeris
|
|
Programinės
įrangos, kuria naudojantis sudarytas elektroninis dokumentas,
pavadinimas
|
IBPS
sistema, versija 1.3.2
|
Informacija
apie elektroninio dokumento ir elektroninio (-ių) parašo (-ų)
tikrinimą (tikrinimo data)
|
Atitinka
specifikacijos keliamus reikalavimus.
Visi
dokumente esantys elektroniniai parašai galioja (2019-11-12
15:05:13)
|
Elektroninio
dokumento nuorašo atspausdinimo data ir jį atspausdinęs
darbuotojas
|
Nuorašą
suformavo IBPS sistema 2019-11-12 15:05:13 Prokurorė Renata
Augutavičienė
|
Ikiteisminio
tyrimo Nr.
|
01-1-12846-19
|
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą