Gegužės 9 dieną lenkų portale
wPolityce.pl buvo paskelbtas tekstas apie 500 naujagimių, pasaulį
išvydusių COVID-19 epidemijos metu Ukrainoje, kurių, po sienų
uždarymo, negali iš čia išvežti užsienio pirkėjai užsakovai.
Kai Gžegož Gurny (Grzegorz Górny)
tekstas pasirodė portale wPolytice.pl Ukrainos žiniasklaidoje apie
tai išvis nebuvo kalbama. Į šį faktą pirmiausiai dėmesį
atkreipė Italijos feministės, kurios aštriai protestavo prieš šį
gėdingą verslą. Europos visuomenė apie tai sužinojo, nes
surogatinės motinystės agentūra „BioTexCom“ iš Kijevo
užfiksavo ir internete paskelbė vaizdo įrašą, kuriame
pavaizduotas kambarys Kijevo viešbutyje „Venecija“, kuriame yra
46 ankštos lovelės su verkiančiais kūdikiais. Klinikos vadovybė
norėjo užsienio pirkėjams parodyti, kad jų prekės yra geros
būklės ir laukia atsiėmimo.
Ukrainoje šią problemą pagarsino Rodyna.org.ua redaktorius
Oleksandras Pohorelovas. Tik po to skandalu užsiėmė didžioji
Ukrainos žiniasklaida, o per ją ši žinia pasiekė politikų ir
vyriausybės pareigūnų ausis, įskaitant žmogaus teisių
ombudsmenę Aksana Filipiszyn ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados
įgaliotinę žmogaus teisių klausimais Ludmilą Denisovą.
Taip pat savo žodį tarė bažnyčios hierarchai. Romos ir Graikijos
katalikų bažnyčios vyskupai, vadovaujami arkivyskupo Mečislovo
Mokryckio ir arkivyskupo Sviatoslavo Ševčuko. Savo laiške jie
rašo:
„Koronaviruso pandemija atskleidė daugybę patologijų mūsų
šiuolaikiniame socialiniame gyvenime. Vienas jų - surogatinės
motinystės reiškinys, t.y., traktuojamas kaip prekė, kurią galima
užsisakyti, pagaminti ir parduoti, o tai, deja, leidžia dabartiniai
Ukrainos įstatymai. Tai problema, į kurią mes, kaip religiniai
aktyvistai, ne kartą atkreipėme atitinkamų valstybės valdžios
institucijų dėmesį. Toks žmogaus orumo pažeminimas ragina mus,
Ukrainos katalikų vyskupus, dar kartą paprašyti Ukrainos valdžios
visais lygmenimis įvertinti ir uždrausti šį gėdingą reiškinį.“
Vyskupai priminė, kad surogatinė motinystė (tiek altruistinė,
tiek komercinė) yra nuodėmė, ji daro dvasinę ir psichologinę
žalą daugeliui šioje praktikoje dalyvavusių žmonių, taip pat
diskredituoja Ukrainą civilizuoto pasaulio akyse.
Gžegož Gurny pažymi, kad „surogatinė motinystė yra uždrausta
daugelyje pasaulio šalių ir už tai baudžiama laisvės atėmimu
arba bauda. Tai prieštarauja ne tik daugelio šalių įstatymams,
bet ir daugybei tarptautinių teisės aktų, tokių kaip Konvencija
dėl visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo (1979 m.),
Vaikų teisių konvencija (1989 m.), Europos vaikų įvaikinimo
konvencija (1993 m.), Žmogaus teisių ir biomedicinos konvencija
(1997 m.), Prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir baudimo už
ją protokolas (2000 m.). ), Europos Sąjungos pagrindinių teisių
chartija (2000 m.) Ir Prekybos žmonėmis konvencija (2005 m.).
Šiandien komercinė motinystė yra teisėta tik 18 pasaulio šalių.
Dar neseniai Indija ir Tailandas buvo pagrindiniai jos centrai,
tačiau kadangi šių šalių valdžia uždraudė šią praktiką,
Kazachstanas, Gruzija ir Ukraina buvo pasaulio lyderės.
Ukrainos katalikų bažnyčios atstovai tikisi, kad požiūris į
verkiančius naujagimius, traktuojamus kaip gyvas gėrybes ir
prekybos objektus, supurtys politikų sąžinę ir privers juos
pakeisti įstatymus.“
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą