Pastaraisiais metais
pagrindiniai pasaulio centriniai bankai veikia vis sinchroniškiau:
po to, kai JAV Federalinis rezervas priima sprendimą dėl bazinės
palūkanų normos, kiti centriniai bankai rengia posėdžius dėl
bazinių palūkanų normų - ir veikia remdamiesi Amerikos
bankininkų sprendimais.
Balandžio 29 vyko JAV
FRS posėdis, kuriame nustatyta bazinė palūkanų norma (ji liko
nepakitusi - 0,0–0,25%). Balandžio 30 dieną analogišką posėdį
surengė Europos centrinis bankas (ECB), kuris taip ir nepakeitė
palūkanų normos: depozitams - minus 0,5%, baziniams kreditams -
0,0%, garantinėms paskoloms - 0,25%. Po susitikimo pranešime
spaudai buvo pasakyta, kad ECB ir toliau teiks didžiulę piniginę
paramą Europos šalių ekonomikoms. Visų pirma, tai yra programa
„Pandemijos nepaprastosios ilgalaikės refinansavimo operacijos
ypatingomis viruso pandemijos sąlygomis“(pandemic emergency
longer-term refinancing operations, PELTRO). Pagal šią programą
vykdomos septynių rūšių refinansavimo operacijos, kurios baigsis
gegužę. Išpirkimas numatytas laikotarpiui nuo 2021 metų liepos
iki rugsėjo.
Bus tęsiamos kovo
mėnesį pradėtos ypatingų priemonių programos išperkant
popierius (pandemic emergency purchase programme, PEPP). Šiuo metu
numatoma, kad pinigų suma šiai programai įgyvendinti yra 750
milijardų eurų.
Ir tai papildomai prie
aktyvų išpirkimo programos (asset purchase programme, APP), kuri
veikė dar iki epidemijos pradžios. „APP“ grynieji vertybinių
popierių pirkimai yra 20 milijardų eurų per mėnesį. APP
programos terminai nenustatyti; programa gali pasibaigti, kai
atsiras prielaidos didinti bazines ir kitas ECB palūkanų normas.
Tokia prielaida yra
infliacija, kuri turi būti 2 procentai per metus (dabar euro zonoje
yra defliacijos rizika). Artimiausioje perspektyvoje, pažymima ECB
pranešime spaudai, bankas išlaikys procentines normas ankstesniame
lygyje ir neatmeta jų sumažinimo. Tai užuomina, kad bazinė ECB
norma gali tapti neigiama, kaip yra neigiamos bazinės normos pas
Japonijos banką (minus 0,10%) ir pas Šveicarijos nacionalinį
banką (minus 0,75%). Kitas ECB valdybos posėdis įvyks 2020 metų
liepos 4 dieną.
Šiuo metu ECB užima
trečią ar ketvirtą pozicijas pirmaujančių pasaulio centrinių
bankų reitinge pagal bazinę normą (skaičiuojama nuo minimalių
normų į didėjimo pusę). Tokią pačią nulinę normą turi
Šveicarijos centrinis bankas. Toliau seka: Danijos nacionalinis
bankas (0,05%); Anglijos bankas (0,10%); JAV FRS (0,0-0,25%). Pas
tris centrinius bankus bazinė norma yra 0,25%. Tai Kanados bankas,
Rezervinis Australijos bankas, Rezervinis Australijos bankas,
Rezervinis Naujosios Zelandijos bankas. Tarp kitko, situacija gali
pasikeisti, nes gegužę užplanuoti keli posėdžiai dėl bazinės
normos: Australijos rezerviniame banke – gegužės 5, Anglijos
banke – gegužės 7, Rezervinio Naujosios Zelandijos banke –
gegužės 13 dieną.
Šiai centrinių bankų
grupei, kurios pagrindiniai kursai yra labai žemi (visi jie
priklauso „aukso milijardo“ zonai), priešinasi centriniai
bankai, kurių palūkanų norma yra gana aukšta. Tai daugiausia
„kylančių rinkų“ (emerging Markets) šalių centriniai
bankai. Čia pateiktas pagrindinių palūkanų normų lygis šių
šalių centriniuose bankuose: Meksikos bankas - 6,50; Rusijos
bankas - 5.50; Indijos rezervinis bankas - 4,40; Pietų Afrikos
rezervinis bankas - 4,25; Kinijos Liaudies bankas – 3,85.
Grįžtant prie Europos
centrinio banko, pažymėsiu, kad ECB nulinė bazinė procentinė
norma – „tai vidutinė ligoninės temperatūra“. Visoje eilėje
aktyvo operacijų ECB jau naudoja neigiamą procentinę normą. Taip
jis realizuoja programą ilgalaikio tikslinio refinansavimo
(targeted longer-term refinancing operations, TLTRO), kurios rėmuose
išduoda kreditus iki trijų metų komerciniams bankams, savo
ruožtu kredituojantiems nefinansinio ekonomikos sektoriaus
kompanijas. Nuo 2020 liepos iki 2021 liepos kaina šių pinigų taps
neigiama – minus 0,5% metinių palūkanų. Bankams laikantis
realaus sektoriaus kreditavimo sąlygų procentinė norma sumažės
iki beprecedentinių 1% metinių, sakoma reguliatoriaus pranešime
spaudai. Be to, gegužę ECB surengs seriją papildomų kreditinių
aukcionų terminui nuo 2 iki 14 mėnesių rėmuose programos PELTRO
(taip pat su neigiamais procentais – minus 0,25% metinių).
Viso bankams teks 3
trilijonai eurų kreditų už mažesnius už nulį procentus,
pranešė ECB prezidentė Kristin Lagard. Šie pinigai bus ne tik
nemokami: gavėjams paskolų reikės CB sugrąžinti mažiau, negu
jie paėmė. „Laipsniškai nuimant apribojimo priemones ekonominis
aktyvumas atsistatys, nors greitis ir mastas atsistatymo yra
stipriai neapibrėžtas“, - pareiškė Lagard, ir pažymėjo, kad
infliacija euro zonoje lėtėja dėl naftos kainų kritimo ir
vartojimo paklausos sumažėjimo.
Per pirmą dekadą
Europos valiutinės sąjungos (19 valstybių) BVP nukrito 3,8%. Tai
pats giliausias kritimas per ketvirtį amžiaus – nuo statistikos
rinkimo pradžios 1995 metais. Pagal blogiausią scenarijų II
kvartale ekonomika praras 15%. O per visus 2020 metus BVP gali
patirti didžiausią kritimą per visą euro zonos egzistavimą –
nuo 5% iki 12%, pranešė Lagard.
Ankstesniame straipsnyje
aš charakterizavau JAV FRS ir Amerikos iždo pinigų-kredito
politikos pertvarką kaip JAV perėjimą į finansinę antiutopiją.
Yra dar didesnis pagrindas taip charakterizuoti ir ECB politiką.
Kodėl šį nemokamą pinigų dalinimą aš vadinu antiutopija?
Todėl, kad JAV ir euro zonos centriniai bankai sukuria ekonomikos
atkūrimo iliuziją: iš tiesų jie pučia gigantiškus finansinius
burbulus.
Nesu įsitikinęs, kad,
kai burbulai sprogs, iš JAV ar Europos kažkas liks.
P.S. Kol kas azartiškose
lenktynėse pučiant finansinius burbulus euro zona atsilieka nuo
Amerikos. Balandžio antros dekados pabaigoje ECB balansas pasiekė
5,28 trilijonų eurų dydį. Per penkias savaites jis išaugo 12
procentų, o balansas JAV FRS per tą pačią laiko atkarpą –
daugiau negu 40%. ECB prezidentė Kristina Lagard daro kas įmanoma,
kad sumažinti atsilikimą nuo amerikiečių Centrinio banko.
Pradžia:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą