Jokių statistinių patvirtinimų...
Ekonominė blokada, vykdoma daugelyje
pasaulio šalių vadinamosios koronaviruso pandemijos metu, yra
didelė klaida, jei ne provokacija pasauliniu mastu. Ji buvo ilgai
ruošiama. Galutinis sprendimas pradėti specialiąją operaciją
kodiniu pavadinimu COVID-19 buvo priimtas uždarame Pasaulio
ekonomikos forumo viršūnių susitikime Davose (2020 m. Sausio
21–24 d.) posėdyje. Pasaulio sveikatos organizacija sprendimą
paskelbė po savaitės.
Sausio 30 d. PSO paskelbė ekstremalią
situaciją „Public Health Emergency of International Concern –
PHEIC“. PSO pareiškimas skambėjo kiek keistai, nes tuo metu
problema buvo beveik grynai kiniška. Tuo metu už Kinijos ribų
buvo užregistruota tik 150 COVID-19 susirgimų.
Kovo 11 d. PSO paskelbė koronaviruso
„pandemiją“, tai yra, COVID-19 paskelbimą pasauline grėsme.
Nebuvo pateikta jokių statistinių įrodymų, kad ši problema
virto pandemija.
Anksčiau PSO turėjo vidinius
dokumentus, apibrėžiančius kiekybinius pandemijos kriterijus,
tačiau 2000-ųjų viduryje šie dokumentai buvo panaikinti. Tada
daugelis stebėtojų pastebėjo rimtus PSO veiklos pokyčius; būtent
tada šią organizaciją pradėjo perimti amerikiečių
milijardierius ir „Microsoft“ įkūrėjas Bilas Geitsas (jo
fondas tapo pagrindiniu PSO donoru).
Kad įspėjimas dėl pandemijos
skambėtų įtaigiau, PSO pareiškė, kad artimiausiu metu mirčių
nuo COVID-19 rodiklis pasieks 3,4% (palyginti su bendru virusu
užkrėstų žmonių skaičiumi). Tiesa, PSO neįvardijo viruso
plitimo masto planetoje. Ir daugelis suprato: jei COVID-19 plis
pagal įprastus virusologijos dėsnius, pusė pasaulio gyventojų
turėtų būti infekuoti. Vokietijos kanclerė A. Merkel nusprendė
įpilti aliejaus į ugnį ir pareiškė, kad 70% jos šalies
gyventojų turėtų persirgti koronavirusu. Net jei mes tariame,
kad bus infekuota 50%, tai pagal PSO prognozę, planetoje turėtų
mirti daugiau kaip 130 milijonų žmonių. Daugelį šie
astronominiai skaičiai išgąsdino. Įvairiose šalyse ėmė įvesti
karantinus, ekstremalias situacijas, blokuoti žmonių judėjimą,
stabdyti įmonių darbą...
Kovojant su koronavirusu buvo
organizuotas rinkimas, apdorojimas ir gyventojų supažindinimas su
COVID-19 statistika: tyrimų skaičius, užkrėstų, pasveikusių ir
mirusiųjų skaičius ir kt. rodikliai pateikiami tiek absoliučia,
tiek santykine prasme (procentai, apskaičiuoti 100 tūkstančiui
žmonių ir kt.). Kiekvieną dieną statistika atnaujinama. Visame
pasaulyje yra daugybė duomenų rinkimo ir tvarkymo centrų,
kiekvienoje šalyje jų gali būti keli (pagal miestą, srity,
socialinę grupę, šalies mastu). Iš garsiausių, renkančių
informaciją iš pasaulio ir pateikiančių apibendrintą
statistiką, galime paminėti J. Hopkinso vardo Sisteminio mokslo ir
technologijos centrą (JAV), PSO, o taip pat įvairias organizacijas
ir informacinius resursus („Global Health Policy“, „Statista“,
„Worldometers“, ecdc.europa.eu, „Nucleuswealth“, „Financial
Times“).
Deja, statistikos kokybė nėra
patenkinama. Įvairių šalių statistika nėra pilnai palyginama ir
dėl grynai techninių priežasčių. Testų kokybė nustatant
infekavimą labai stipriai varijuoja ne tiktai atskirose šalyse,
bet iš šalių viduje. Dažnai teigiami testų rezultatai pasirodė
klaidingi. Buvo net užfiksuoti atvejai, kai testai buvo apkrėsti
koronavirusais.
Dar rimtesnė yra mirties priežasties
identifikavimo problema. Gerai žinoma, kad daugelyje atvejų
koronavirusas buvo tik trigeriu, paaštrinančiu kitus žmogaus
susirgimus (onkologinius, širdies-kraujagyslių, pulmonologinius).
Ir kada žmogus su teigiamu COVID-19 testu miršta, jam,
nesusimastant mirties išvadoje rašoma: „koronavirusas“. Iki
pastarojo laiko šis klausimas buvo visiškai metodiškai
neįvertintas. Pagaliau, balandžio 16 d. PSO paskelbė COVID-19
susirgimo pasą, rekomendacijas dėl jo diagnostikos ir
identifikavimo po mirties. Kaip sako specialistai, šie dokumentai
labai nekonkretūs, o „subjektyvus faktorius“ ir toliau stipriai
veikia COVID-19 statistiką. Ekspertai teisingai pažymi, kad
dauguma mirčių, kai diagnozuota „nuo koronaviruso“, reikėtų
vadinti mirtimi „su koronavirusu“. Tai yra mirties priežastis
kita, o koronavirusas tik papildomas faktorius. Beveik visi
specialistai pažymi mirtingumo nuo COVID-19 didinimo tendenciją.
Susirgimai, sukelti užsikrėtimo
koronavirusu, lygintini su vidutine arba sunkia gripo forma. Iki 80%
visų žmonių su teigiamais testo rezultatais neturi simptomų. Net
pas 70-79- mečius tokių apie 60%. Virš 95% visų žmonių neturi
net vidutinio sunkumo simptomų užsikrėtus. Infekavimas vaikų,
paauglių, jaunimo ir vidutinio amžiaus žmonių netrukdo jiems
gyventi, mokytis, dirbti (išskyrus turinčius chroniškus ir
sunkius susirgimus).
Yra eilės šalių COVID-19 mirtingumo
statistika pagal amžiaus grupes. Pastarieji Stendfordo universiteto
tyrimai rodo, kad Niujorke, kuriam tenka virš trečdalio COVID-19
mirčių JAV, iki 18 metų mirčių koeficientas praktiškai lygus
nuliui. Amžiaus grupėje nuo 18 iki 45 metų šis rodiklis lygus
0,01% (tai yra 10 žmonių iš 100 tūkstančių). O amžiaus
grupėje nuo 75 metų mirtingumo rodiklis 80 kartų didesnis –
0,8%; tai reiškia, kad miršta 800 žmonių iš 100 tūkstančių
infekuotų COVID-19. O štai statistika Niujorko valstijos. 2/3 visų
mirusių nuo koronaviruso šioje valstijoje – asmenys vyresni 70
metų. Daugiau 95% – vyresni 50 metų. Apytikriai 90% mirčių
tenka žmonėms, turintiems iki infekavimo rimtus susirgimus.
Vidutinis amžius mirusių daugelyje
Europos šalių (įskaitant Italiją) yra 80 metų, ir tiktai apie
1% mirusių neturėjo anksčiau rimtų susirgimų. Kitais žodžiais,
profilis mirtingumo nuo COVID-19 panašus į natūralų mirtingumą.
Vertas dėmesio rodiklis sąryšio
mirusiųjų amžiaus su COVID-19 diagnoze. Tai rodiklis, kuris
pažymi koks mirusiųjų amžius, lyginant su kuriuo pusė mirusių
turi didesnį amžių, o kita – mažesnį.
Tai štai, vidurinis amžius mirusių
nuo koronaviruso trijose šalyse – Austrijoje, Didžiojoje
Britanijoje ir JAV – buvo 80 metų. Italijoje šis rodiklis yra 81
metų. Ispanijoje ir Vokietijoje 82 metai. Šveicarijoje ir
Prancūzijoje – 84 metai. Maksimalus dydis – Šveicarijoje (86
metai!). Švedijoje numirė nuo koronaviruso apie 3 tūkstančiai
žmonių; išeina, kad pusantro tūkstančio švedų, kuriems buvo
diagnozuotas COVID-19, turėjo didesnį už 86 metų amžių. Pagal
rusišką supratimą Švedijoje numirė pusantro tūkstančio
ilgaamžių. Šie skaičiai atitinka daugelį tyrimų, kuriuose
daroma išvada apie tai, kad aukomis letalių atvejų yra
daugiausiai labai seni žmonės.
Papildomu COVID-19 paveikslo štrichu
yra informacija apie mirusius nuo šio susirgimo senelių namuose.
Šiems namams tenka 20-30%, o kai kur ir didesnė dalis visų
koronaviruso aukų. Štai duomenys iš įvairių šalių (skaičius
mirusių nuo COVID-19 senelių namuose lyginant su bendru skaičiumi
mirusių nuo koronaviruso, %): Australija – 25; Kanada – 62;
Danija – 33; Prancūzija – 51; Vokietija – 36; Vengrija –
19; Airija – 60; Izraelis – 32; Portugalija – 40; Singapūras
– 11; Švedija (Stokholmo regionas) – 45.
Auganti statistinė informacija
leidžia padaryti išvadą, kad COVID-19 – liga labai pagyvenusių
ir chroniškų ligonių. Galima skaityti, kad COVID-19 – tik
katalizatorius, aktyvuojantis chroniškas ligas, kurias turi beveik
visi garbaus amžiaus žmonės.
Kokia iš to praktinė išvada?
Pagyvenę ir sergantys chroniškomis
ligomis turi būti izoliuoti, jiems turi būti taikomos
profilaktikos priemonės. Aukštas nuo COVID-19 mirtingumas senelių
namuose sąlygotas, žinoma, jų amžiaus. O papildomu faktoriumi
yra tai, kad, būdami po vienu stogu, jie gali idealiai apkrėsti
vienas kitą; be to, juos hospitalizuojant ir vėl patalpinant po
vienu stogu jie vėlgi apkrečia vienas kitą virusu.
Dabartinė virusinė krizė kelia
klausimą apie tai, kaip senelių namus ir ligonines padaryti
žmonėms, priklausantiems rizikos grupei, patikimais
prieglobsčiais, o ne vietomis, pagreitinančiomis jų išėjimą į
kitą pasaulį.
O kas liečia vaikus ir jaunimą,
eilės ekspertų nuomone, mokyklų ir aukštųjų mokyklų uždarymas
buvo didele klaida. Iki kovo 20 dienos 135 valstybėje buvo
uždarytos mokyklos ir universitetai (JTO narėmis yra 193
valstybės). Tuo metu ekspertai skaito, kad jaunimui yra nulinė
rizika lankytis mokymo įstaigose.
Beveik visų ekspertų nuomone,
jaunimas ir vidutinio amžiaus žmonės gali tęsti darbinę veiklą
be ypatingos rizikos gyvybei ir sveikatai. Suprantama, laikantis
būtinų atsargumo priemonių (pavyzdžiui, kai stiprių gripo
epidemijų metu).
Ekonomikos sustabdymas buvo didelė
klaida. Kažkas tai net vadina kenkėjiška operacija, organizuotą
PSO ir už jos stovinčių jėgų. Toks, pavyzdžiui, požiūris
David Alan Stockman – buvusio JAV atstovų rūmų biudžeto nario
(respublikonas nuo Mičigano valstijos) ir direktoriaus Tarnybos
valdymo ir biudžeto prezidento Reigano administracijoje.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą