Kiekvieną dieną iš
Jungtinių Valstijų pranešama apie naujus ekonomikos antirekordus.
Ji neria į krizės gelmę. Paskutinė sensacija įvyko gegužės 5
dieną, kai JAV vyriausybės skola peržengė 25 trilijonų dolerių
ribą ir buvo 25.057.924.023.406 dolerių ir 80 centų. Pirmąją
Donaldo Trampo valdymo dieną (2017 m. sausio 1 d.) JAV federalinės
vyriausybės skola buvo lygi 19,947,304,555,212 doleriams 49 centams.
Taigi, per trejus metus ir tris su puse mėnesio valstybės skola
išaugo 5,1 trilijono USD.
Savo priešrinkiminės
kampanijos metu Trumpas pasakė teisingus žodžius apie grėsmingą
valstybės skolos mastą ir pažadėjo imtis visų priemonių jai
sumažinti. Jis net pažadėjo, kad atvykęs į Baltuosius rūmus
svarstys restruktūrizuoti šalies valstybės skolą. Daugelis šią
idėją suprato kaip šventvagystę, nes ji metė šešėlį ant
Amerikos, kaip patikimo skolininko, autoriteto. Neva, aptarinėti
skolų restruktūrizavimo temą galima tik tokių šalių kaip
Argentina, Ukraina ar Graikija, bet ne JAV.
Amerika po 1776 metų
revoliucijos daugiau nei du šimtmečius ėjo iki 1 trilijono dolerių
valstybės skolos ribos ir ją įveikė tiktai 1981 metų spalio 22,
valdant prezidentui Reiganui. Prieš tai buvo skirtingi laikai.
Pavyzdžiui, septintasis Amerikos prezidentas Andrew Jacksonas
(1829-1837) paliko pastebimą ženklą šalies istorijoje. Pirmiausia
jis likvidavo tuometinį Amerikos centrinį banką, pavadintą
Antruoju JAV banku. Antra, visiškai panaikino valstybės skolą.
Tačiau šis laimingas laikas Amerikai truko neilgai. Valstybės
skola ėmė augti 1861–1865 pilietinio karo metais. Prezidentas
Abraomas Linkolnas taip pat bandė kovoti su valstybės skola, jis
organizavo iždo bilietų išleidimą, kurie turėjo pakeisti
banknotus - bankų išleistus pinigus. Tačiau bankininkai tai priėmė
priešiškai, ir Abraomas Linkolnas buvo nužudytas.
JAV vyriausybės skola
staigiai išaugo Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų metu. 1910
metais ji buvo 2,7 milijardų dolerių, 1920 metais - 89,0 milijardų
dolerių (padidėjo 33 kartus). O santykinis skolos lygis per šį
dešimtmetį išaugo nuo 8,0 iki 29,2% BVP. Paimkime 1940–1950 metų
atkarpą. Per tą laiką valstybės skola išaugo nuo 50,7 iki 256,0
milijardų dolerių (penkis kartus), o jos santykinis lygis - nuo
52,4 iki 94,0% BVP. 1946 metais buvo užfiksuotas rekordinis
santykinis valstybės skolos lygis - 121,2% BVP.
Svarbiu įvykiu,
paspartinusiu JAV vyriausybės skolos augimą, buvo dolerio aukso
standarto panaikinimas aštuntajame dešimtmetyje. Iš Federalinio
rezervo spausdinimo staklių buvo pašalintas auksinis stabdis
(susiejantis pinigų emisijas su JAV aukso atsargomis), todėl JAV
iždui buvo lengviau gauti paskolas iš FRS. Pagaliau doleris iš
nacionalinės valiutos virto pasauline valiuta (dolerių skaičius už
JAV ribų viršijo jų masę JAV ekonomikoje). Tai prisidėjo prie
to, kad JAV iždas nustojo balansuoti valstybės biudžetą,
imdamasis skolinimosi ir didindamas valstybės skolas. Užsienio
centriniai bankai kartu su FRS noriai pirko ir kaupė JAV iždo
obligacijas.
Reiganas padidino
valstybės skolos augimo tempą: 1980 metais skola buvo lygi 834
mlrd., o 1986 metais - 1,525 mlrd. USD (1982 metų kainomis). Žinoma,
daugelis Amerikoje yra labai susirūpinę dėl tokio skolų masto.
Buvo imtasi priemonių jų augimui suvaržyti. 1985 metais buvo
priimtas subalansuoto biudžeto ir deficito kontrolės kritinėse
situacijose įstatymas (Gramm - Rudman - Hollings įstatymas).
Įstatymas numatė metines priemones deficitui sumažinti ir
subalansuotam biudžetui pasiekti iki 1991 m. Ateityje šis
laikotarpis buvo kelis kartus pratęstas. JAV kongrese tapo įprasta
nustatyti vyriausybės skolos viršutinę ribą (augimo ribą).
Kartelė periodiškai buvo keliama, skola nuolatos didėjo.
Prezidentui Trumpui
atėjus į valdžią, suvereni skola siekė 19,947 milijardų JAV
dolerių. Daugelis tikėjosi, kad po mėnesio jo prezidentavimo, tai
yra, iki 2017 metų vasario pabaigos, skola sieks 20 trilijonų,
tačiau tai atsitiko tik 2017 metų rugsėjo 8 dieną. Tačiau,
matyt, prezidentas pavargo stabdyti skolų augimą ir tą pačią
dieną pasirašė įstatymą, kuris panaikino JAV vyriausybės skolos
slenksčio koncepciją ir leido neribotas federalines paskolas. Iš
20 trilijonų skolų, užregistruotų 2017 metų rugsėjo mėnesį,
pusė (10 trilijonų) buvo sukaupta per pastaruosius aštuonerius
metus, tai yra daugiausia prezidentaujant Barakui Obamai. Per du B.
Obamos kadencijų Baltuosiuose rūmuose terminus valstybės skola
išaugo 9,32 trilijonų. Trampas, kuris apkaltino B.Obamą dėl
valstybės skolų augimo, dabar gerokai pranoko savo pirmtaką. O iki
Trampo prezidentavimo termino dar daugiau nei aštuoni mėnesiai,
skolos augs ir jų augimas bus spartus.
Finansinė JAV katastrofa
jau galėjo įvykti, jeigu ne ryžtingi FRS veiksmai. 2020 metų kovo
mėnesį įvyko du FRS neplaniniai atvirosios rinkos operacijų
komiteto posėdžiai, kuriuose buvo sumažinta Federalinio rezervo
bazinė norma. Šiandien norma yra 0,0–0,25%. Tai smarkiai paveikė
JAV iždo obligacijų palūkanų normas. Tai yra, pavyko sumažinti
biudžeto išlaidas valstybės skolos aptarnavimui, kuris visada
užėmė svarbią vietą JAV biudžete. Pavyzdžiui, 1991 metais jos
sudarė 286,0 milijardo JAV dolerių, tačiau tada vidutinė iždo
obligacijų palūkanų norma buvo labai aukšta – 7,80%. 2016
metais vidutinė JAV iždo vertybinių popierių palūkanų norma
buvo minimali - 2,21%, o su palūkanomis susijusios biudžeto
išlaidos sudarė 432,6 milijardo USD. 2019 metais vidutinė iždo
obligacijų palūkanų norma buvo 2,53%, o palūkanų išlaidos dėl
valstybės skolos - 574,6 milijardo JAV dolerių. Trampas rimtai
bijojo, kad palūkanų išlaidos sunaikins didžiąją dalį
valstybės biudžeto, ir ėmė reikalauti iš FRS, kad pagrindinė
norma būtų sumažinta iki nulio ar net dar žemiau. Galiausiai
2020 metų kovo mėnesį Federalinis rezervas sureagavo į ryžtingus
D.Trampo reikalavimus.
Tačiau ištiko virusinė
ekonominė krizė, kova su kuria reikalauja milžiniškų biudžeto
išlaidų. Planuojama, kad einamųjų fiskalinių metų valstybės
skola (arba, atitinkamai, biudžeto deficitas) padidės 1 trilijonu
USD dolerių. Kovo pabaigoje priimtas įstatymas dėl pagalbos ir
sušvelninimo koronaviruso pandemijos pasekmių bei ekonominio
saugumo (The Coronavirus Aid, Relief and Economic Security [CARES]
Act) numato skyrimą iš biudžeto uždavinių sprendimui,
suformuluotų įstatyme, 2,2 trilijono dolerių. Kokių šaltinių
sąskaita? Nenumatoma įvesti papildomų mokesčių, pinigai vėl bus
rasti valstybės skolos didinimo sąskaita. Galima užtikrintai
pasakyti, kad iki finansinių metų pabaigos (baigiasi 2020 metų
rugsėjo 30 dieną) bus priimti sprendimai dėl naujų milžiniškų
sumų skyrimo iš biudžeto. O pats šaltinis - paskolos, didinančios
valstybės skolas. Konservatyviausiais vertinimais, biudžeto
deficitas per metus gali išaugti iki 4 trilijonų dolerių. Jau
artimiausiu metu JAV biudžeto pajamų dalis gali būti sudaryta
daugiausia iš paskolų, o ne iš mokesčių.
Parodysiu spartėjančio
valstybės skolos augimo dinamiką prezidento Donaldo Trampo valdymo
metu (skolos suma trilijonais dolerių ir šios dydžio užfiksavimo
data):
19,95 – 20 sausio 2017
metų (pirmoji dabartinio prezidento darbo diena)
20,0 – 8 rugsėjo
2017 m.
21,0 – 19 kovo
2018 m.
22,0 – 11 vasario
2019 m.
23,0 – 7 gruodžio
2019 m.
24,0 – 7
balandžio 2020 m.
25,0 – 5 gegužės
2020 m.
Pirmam žingsniu, kuris
buvo 1 trilijonų dolerių augimas (nuo 20 iki 21 trilijono dolerių),
reikėjo kiek daugiau pusmečio (6 mėnesiai ir 11 dienų). Antram
tokiam žingsniui – dešimt su puse mėnesių. Trečiam žingsniui
– kiek mažiau dešimties mėnesių. Ketvirtam žingsniui –
lygiai keturi mėnesiai. Paskutiniam, penktam žingsniui – 28
dienų.
JAV vyksta siaubingas
valstybės skolos augimas. Per keturias savaites (balandžio 7 -
gegužės 5 d.) valstybės skola tapo lygi skolai, kurią ji sukaupė
per 205 egzistavimo metus! Jei valstybės skola ir toliau didės
tokiu tempu, iki 2020 metų pabaigos JAV skola padidės 8 trln.
dolerių ir bus 33 trilijonai dolerių. Tai primena vertikalų
lėktuvo kilimą, bet dar labiau primena kritimą į bedugnę su
pagreičiu.
P.S. 2019 metais JAV
valstybės skola pasiekė 108% BVP. Šiais metais BVP sumažės dėl
virusinio-ekonominio susitraukimo. Remiantis balandžio mėn. „S&P“
ataskaita, JAV BVP 2020 metais sumažės 5,2%. Nominalia išraiška
ВVP gali būti 20 trilijonų dolerių. Net jeigu valstybės skola,
užfiksuota gegužės 5 dieną, išliks iki metų pabaigos 25
trilijonų lygyje, išeina, kad santykinis lygis pagal 2020 rodiklius
bus 125%. Ir tai daugiau nei 1946 metais užfiksuotas rekordinis
rodiklis (121,2%). Ir jei atsižvelgsime į tai, kad skola ir toliau
sparčiai augs po gegužės 5 dienos, tai negali būtų vadinama
fantastiška, kad 2020 metais BVP rodiklis bus 150%. Tai yra
santykinis Graikijos skolos lygis dabartinio dešimtmečio viduryje.
Graikija nuolat prisimenama kaip šalis, kuri negali būti pavyzdžiu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą