Karas ant slenksčio. Ant balkonėlio Grybauskaitę prisišaukė, o tas balkonėlis dar stipriau pakurstė priešpriešą.
Bažnyčioje vėl kalbama apie kažkokį Vatikano sugalvotą sinodinį kelią. Tik kur tas kelias nuves nesako: ar į dangų, ar į pragarą?
Ar tik neveda mūsų su tomis Švabo „visuotinės gerovės vakcinomis“ iš dvasiškojo Evangelinio Kristaus kelio į velnio kelią? Atleiskite, kad taip aš išsireiškiu, bet apie tą tikėjimą, kurį mums piršo Kryžiuočiai, Kristus visai kitaip jį aiškino. Susodindavo ant žemės Jis žmones, išalkusius daugiau tiesos nei duonos, ir, kaip priklauso, pirmiausia pamaitindavo, ir tik tada pradėdavo jiems kalbėti.
Kokia kalba gali būti klausant su alkanu pilvu? Lietuvoje priešingai daroma, nei Kristus mokė.
Atėmė konservatorių – Krikčionių partija pensijas naktį iš pensininkų, o po to ėmė po skatiką grąžinti, vadindami tai pensijų padidinimu.
Pagal Jurgį ir kepurė.
Prezidentui, Valstybės vadovui, nemokėti Valstybės himno! Tai gal ir diplomatai netikri ir prezidentavimas netikras ir kai netikrumą surandi šių dienų bažnyčioje - tada kas tikra? Ko moko kunigų seminarijose?
Bažnyčiose platinami ilgai neperkami religiniai lankstinukai, gulintys ant stalelių, katalikiška spauda (bent nelaikytų su pasenusia data). Tarp jų pamačiau ir masonų garbintojų vieną knygutę papuoštą Grybauskaitės „nezabudka.“ Kas tai? Sinodinis kelias į pragarą?
Taip, artėja pavasaris, gal tai pavaizduota gamtos prabudimas? Bet kodėl „nezabudka“? Pirmieji su pavasariu pradžiugina lazdynai, pasipuošę geltonomis žiedadulkių žvakutėmis, po to karklai, blindės ir tik prieš saulutę vėliau atšlainiuose pirmos žibuoklės pasirodo. Niekur Šventame rašte „nezabudkos“ neminimos. Paėmiau tą knygutę ir vėl panorau, kaip tikintis, pasidalinti mintimis apie tą Sinodinį kelią, kai viskas tuose abejotinuose keliuose, manau, jau nuspręsta, o „nezabudkos“ tikrai į dangų nenuves. Greičiau į pragarą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą