2019-10-18

Lietuvių Tautos talento deimantai, vakar suspindę Vilniuje



Vakar, spalio 17 dieną, Šv.Kotrynos bažnyčioje koncertavo išskirtinio talento merginų duetas „Baltos varnos“, Milda ir Teresė Andrijauskaitės, kurių kūryba, mano manymu, yra tikras deimantas tarp globalistinės pop kultūros šlamšto, sudygusio tankiu dilgėlynu Lietuvos kultūriniame lauke. Koncerto dalyviai vakar patyrė pusantro valandos trukmės profesionalaus, autentiško ir lietuviško muzikavimo džiaugsmą.

Moraliai ir protiškai išsigimusio Vilniaus mero pastangos naikinti lietuvybę Vilniuje duoda rezultatus. Jei atvykėlis eina Vilniaus gatve, jam tikrai sunku susigaudyti, kad tai Lietuva, nebent jis apie tai perskaitė kokiame apseilėtame turistiniame leidinyje. Čia nebeliko lietuviškų užrašų ir pilna iš viso pasaulio besišlaistančių pašlemėkų, ieškančių pigių „G-taškų.“ Tokia buvo mero ir jo moteriškomis pėdkelnėmis mėgusio rėdytis sebro-sodomito iš Londono „vizija“. Ji įgyvendinta. Vėliau, manau, prireiks daug chlorkių ir muilo, kad šitą kloaką ir visą Vilnių išdezinfekuoti nuo šimašinio dvoko.



Vilniaus gatve vakar pasukau ne dėl noro pabuvoti anti-Lietuvoje, išsivolioti globalizmo tvarte, o ėjau link Šv.Kotrynos bažnyčios, paverstos koncertų sale, kur spalio 17 dieną koncertavo sesutės.

Čia viešpatavo visai kita Lietuva. Ne apie Vilniaus vyskupystės restoranais paverstą vienuolyną kalbu, žinoma, ne apie tvarkytą, ir nebaigtą tvarkyti bažnyčią, o apie aukštos kokybės lietuvišką muziką, kurią man padovanojo šios dvi mielos merginos.

Tai buvo tikras man ir visiems susirinkusiems dovanotas deimantas. Dvi profesionalės, gerai išmanančios savo amatą, atėjusios iš kalneliai ir ežerais nusėto Aukštaitijos Zarasų krašto, sugebančios tą lietuvių kalbos grožį, liaudies dainų žavesį labai „skaniai“, subtiliai, pateikti mums, išvargintiems muzikinės zvonkių, bunkių ir šmunkių ir lombardžiniais važinėjančių imbicilų skleidžiamai masinei „kultūrai“ (chaltūrai).

Publika ilgais plojimais palydėjo atlikėjas, joms pritarusį styginių kvartetą, ritmo grupę. Tai buvo pirmasis festivalio „Virsmas“ renginys. Jis pavyko.


Prieš kelias dienas švenčiau gimtadienį. Prie Sluškų rūmų, kur įsikūrusi Muzikos ir teatro akademija, sutikai sesutes Mildą ir Teresę, paprašiau leidimo su jomis nusifotografuoti. Ši nuotrauka, kurią paskelbiau FB, „Baltų varnų“ daina „Dalija“, keliems mano draugams, buvo malonus atradimas. Aš tokį atradimo jausmą prieš dvejus metus patyriau žiūrėdamas LRT projektą „Du balsai viena širdis“. Šis projektas irgi buvo savotiškas brangakmenis Vilnius gatve virstančioje LRT.

Ačiū „Baltoms varnoms“, kurios man leido pajusti pasididžiavimo jausmą lietuvių Tauta, jos muzika ir kultūra.







Komentarų nėra:

Rašyti komentarą