Estija nepriims nei vieno pabėgėlio

Kol konservatorių partija EKRE įeina į valdančiąją koaliciją, Estija nepriiminės imigrantų. Apie tai spalio 8 dieną Liuksemburge pareiškė Estijos vidaus reikalųministras Mart Helme. Čia ES valstybės narės sprendė atbėgėlių į Italiją ir Graikiją paskirstymo klausimus. Apie tai pranešė Estijos portalas ERR.

Rugsėjo 23 dieną Prancūzijos,Vokietijos, Italijos ir Maltos vidaus reikalų ministrai susitarė dėl Afrikos nelegalų paskirstymo. Buvo numatyta kitoms ES valstybėms spalio 8 dieną Liuksemburge primesti susitarimą ne kaip sugrąžinti veltėdžius-nelegalus namo, o kaip šį „turtą“, rasių maišymui skirtus reproduktorius, paskirstyti per prievartą visoms ES valstybėms. Pagal šį nusikalstamą susitarimą buvo numatyta dalintis ir ekonominiais migrantais, kurių, kaip rašoma die Welt, yra apie 80 procentų. Vokietija planavo pasiimti iš Italijos 25 procentus „juodojo aukso“. Kažkokį tai skaičių šių ekonominių migrantų jau yra priėmusi Lietuva. Lietuvos priešas Linas Linkevičius nenurodė konkretaus į Lietuvą atvežtų veltėdžių skaičiaus.

Pagal planuotą Liuksemburge pasirašyti susitarimą, prie šios sutarties prisijungusios šalys patikrina kiekvieną prieglobsčio prašymo pagrįstumą keturių savaičių bėgyje po nelegalo atvykimo į Europą, o po to arba suteikia prieglobstį, arba išsiunčia imigrantą į kilmės šalį.

Helme interviu ERR papasakojo, kad susitikime Liuksemburge dauguma Europos šalių atsisakė priimti migrantus ir greičiau pasirengę teikti jiems techninę pagalbą.

„Savo pranešime aš pasakiau, kad mes suprantam tas šalis, bet mūsų galimybės priimti (prieglobsčio prašytojus) visai nesvarstomos. Aš neprisijungsiu prie šios iniciatyvos nei formaliai, nei neformaliai, bet mes pasirengę reikšti solidarumą techninės ir skubios paramos pavidalu.“ - pasakė ministras.

Jo žodžiais, Estija pati dabar susidūria su dideliu migrantų antplūdžiu iš buvusių TSRS respublikų.

„Jeigu pažiūrėti, tai atvykstančių prieglobsčio prašytojų daugiausiai pas mus ne iš Artimųjų Rytų, o iš Ukrainos. Antroje vietoje Gruzija, po jos Moldavija ir tik paskui Afganistanas ir panašios šalys“, - pažymėjo Helme, kuris nemato Estijai galimybės priimti bent vieną pabėgėlį iš Afrikos ar Artimųjų Rytų.

„Visa tai labai brangu: administracinės procedūros, užtikrinimas jiems numatytų pagal tarptautines sutartis pašalpų, prižiūrinčių asmenų, mokyklų vaikams ir t.t.“ - paaiškino jis.

Helme žodžiais, Estija turi pakankamai problemų su imigrantais iš Ukrainos, o Pietų Europos šalys neatsižvelgia į šią problemą.

„Mes turime sunkumų su šiuo migraciniu spaudimu, ir mes nematome ypatingo mūsų problemų supratimo. Ukrainiečiai greičiau integruojasi į rusakalbių bendruomenę, ir mums tai kultūrinė ir demografinė problema. Net jei kažkas kalba, kad tai ne problema, tai iš tiesų tai labai rimta problema. O jeigu mes imsime atidarinėti dar antrą ir trečią frontą, priiminėti iš Lotynų Amerikos, Venesuelos, Artimųjų Rytų ir dar iš Vakarų Afrikos šalių, esančių į pietus nuo Sacharos, tai mums nepakaks jėgų,“- pasakė vidaus reikalų ministras.

Jo žodžiais, Estijos poziciją reikia skelbti labai aiškiai. „Kad neįsileisti žmonių, kurių mes nepajėgiame ir nenorime priimti, mes privalome užimti tokią poziciją, apie kurią mes senai pareiškėme savo nuomonę. Kol mes, t. y. EKRE, esame vyriausybėje, Estija nepriims migrantų“, - pasakė Estijos konservatorių lyderis.