Mielos žiurkės! Atleiskite, kad vėluoju pasveikinti Jus su Pasauline žiurkių diena. Velykos. Nemoku dviejų švenčių švęsti vieną dieną. Bet Jums aš parengiau tikrai gerą sveikinimą, kurį perduodu su vienos dienos pavėlavimu.
Dar prieš metus Jūs, mielos žiurkės, net negalėjote įsivaizduoti, kad sulauksite tokios dienos, kai pasikeisite vietomis su žmonėmis. Dabar ant jūsų jau niekas nebandys neištirtų preparatų. Dabar šitie preparatai susintetinami ir tiesiai švirkščiami žmonėms. Reikėjo tiek nedaug. Elementarią koronavirusinę ligą pavadinti „pandemija“, metus gąsdinti, psichiškai palaužti ir dabar galima daryti su žmonėmis ką tik nori.
Jūs net neįsivaizduojate, kokia tai dabar laimė žmonėms būti Jūsų vietoje. Net patys protingiausi tarp jų, metus terorizuoti parsidavusios ir kvailos valdžios, praranda realybės suvokimą.
Štai aš, vos baigęs universitetą, beveik du metus laiko jus kankinau, badžiau B12 vitamino dariniais, radioaktyviu S-metilmetioninu, apkrėtinėjau vėžinėmis ląstelėmis, jūs žudžiau, pjausčiau jūsų kepenis, išskyrinėjau radioaktyvias RNR ir DNR. Žodžiu, buvau daktaru Mengele.
Džiaukitės, dabar Švabas, Geitsas, Sorošas ir jų sponsoriai iš JAV FRS nutarė: gana kankinti žiurkes, eksperimentus darys su 7 milijardais žmonių ir tol, kol jų liks 1 milijardas ir tik tų, kurie klaupsis prieš BLM negrus, o žydams bučiuos kojas, kaip Talmude parašyta.
Šių negerų mano jaunystės darbų vadovei akademikei prof. S.K., mielos žiurkės, dabar jau 95 metai. Ši Jūsų kankintoja visus metus buvo įkalinta namuose to feikinio karantino rengėjų. Išvarginta propagandos, melo apie visokius burbulus, ūkius, kaupinius ir kitas globalistų prigalvotas kvailystes, ji palūžo ir buvo įdurta, paversta transgenine „žiurke“.
Aš jai pasakiau: Kokia Jums laimė būti paskiepytai, visą gyvenimą jūs badėte žiurkes, bet pagaliau ryžotės pabūti jų kailyje ir pasiaukojote mokslo vardan pati! Tai kiekvieno mokslininko svajonė!
Net pats išsigandau tų savo žodžių, bet tądien man pavyko šią tiesą pasakyti juokais ir žaismingai, nei kiek neįžeidžiamai. O juk tiesa karti, visai nejuokinga.
Kai draugai telefonu ima kalbėti apie vakcinas, aš jiems iškloju tai, ką esu rašęs savo portale pastaruosius metus, tik glaustai, ne daugiau 3 mašinraščio puslapių apimtimi. Kai kurie po to man nebeskambina, o kiti niekada nebesako žodžių vakcina, karantinas, koronavirusas ir pan. Taip ir gyvenu, mielos žiurkės. Nepykit, kad delsiu skiepytis ir nenoriu tapti transgeniniu laboratoriniu gyvūnu, nelendu į Jūsų kailį. Aš dar nepamečiau proto.
Priedas: įdomus dokumentas galvojantiems.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą