Referendumas referendumu, o iš kur
pinigai? Kas finansavo maištininkus prieš Ispanų karūną ir kokie
jų tikslai? Kai ką apie tai pavyko surasti spaudoje.
Separatizmo gijos nusitęsė link
buvusio Katalonijos prezidento Jordi Pujol, kuris vadovavo regionui
virš 20 metų, nuo 1980 iki 2003. Katalonijos judėjimo tėvas ir
aršus separatizmo šalininkas yra žinomas, kaip žydų bendruomenės
lobistas. Šiame sąryšyje, Izraelio spaudos kvietimai palaikyti
referendumą jau neatrodė, kaip paprastas solidarumas pagal principą
„dvi tautos – dvi valstybės“. Tokią buvo airių analitiko
Gearóid Ó Colmáin išvada.
Dar 2014 metų referendumo išvakarėse
laikraštis Jerusalem Post aprašė Katalonijos nepriklausomybės
galimybes. Buvo kalbama apie naujos valstybės finansavimą.
Sponsoriais buvo įvardinta Vokietija ir
Izraelis, pagal separatistinio fondo CATmón doktriną, nutylint,
tiesa, JAV. Barselonos Aukščiausiojo teismo teisėjas Satjago
Vidal interviu laikraščiui Jarusalem Post pareiškė, kad „Izraelis
laikinai tarnaus“ nepriklausomos Katalonijos banku.
Kitas Izraelio laikraštis Haaretz,
2014 metais, taip pat palaikė Katalonijos referendumą. Straipsnyje,
pavadinimu „Viva Catalonia, Viva Israel“, minimas vienas iš
Katalonijos sionistų lyderių López Tena. Izraelio protektoratas
buvo vaizduojamas, kaip sulaikantis faktorius: „Ispanijai nebus
lengva atsisakyti nuo savo brangios karūnos, bet López Tena
neleidžia laiko veltui, žadėdamas, kad nauja valstybė-ES narė
bus labai draugiška Izraeliui. Tuo ji taip pat skirsis nuo savo
priešininko Madride“.
Ženklu, kad abu laikraščiai yra
kairieji, kas atitinka Katalonijos revoliucinę dvasią su jų
„arafatėmis“ ir pilietinio karo laikų kairiųjų dainomis. Net
buvęs Graikijos finansų ministras Janis Varufakis pasirodė
Barselonoje, kad įtikinti visus, kad tai „kairiųjų“ reikalas
ir „progresyvus“. Tačiau kairuoliška kryptis yra globalizmo ir
žydų kapitalo priedanga. Realybėje, Katalonijos vyriausybei
reikalingas savarankiškumas valdyti migraciją, kad panaudoti
atvykusius migrantus kaip pigią darbo jėgą.
Generalitat de Catalunya (Katalonijos
vyriausybė) jau senai yra Izraelio interesų atstovas Ispanijoje.
Išoriškai tai pasireiškia tuo, kad
paskutiniais metais Katalonija tapo „Eldoradu“ turtingiems
žydams, su atstatytomis sinagogomis ir buvusiais žydų kvartalais.
Tačiau egzistuoja taip pat struktūriniai ryšiai, pavyzdžiui,
kontraktas Katalonijos konkurencingumo agentūros ACCIÓ ir mokymo
vietinės policijos Mossos d‘Esquadra „Mosade“. Apie tai, kas
slepiasi už oficialios iškabos, reikia ieškoti istorijoje, mano
Gearóid Ó Colmáin.
Analitiko nuomone, Izraelio interesas
Katalonijos nepriklausomybėje yra istorinis kerštas Ispanijos
monarchijai už žydų išvarymą 1492 metais. Ispanijos žydams tai
tapo tikra nacionaline katastrofa. Tačiau po persikėlimo į
Olandiją jie atkeršijo Ispanijos karaliui, išprovokuodami karą už
nepriklausomybę 1568-1648 metais. Kada gi Olandijos „moranai“
(žydai priėmę
krikščionybę) ėmė vystyti bankininkystę, leisti žydų
vekselius, Ispanijos ekonomika sunyko. Ženklu, kad Ispanija užmezgė
diplomatinius santykius su Izraeliu tiktai 1986 metais.
Šis istorinis pavyzdys, kaip
dabartinis separatistinis maištas, gali būti inspiruotas už „žydų
pinigus, tai yra aukštus tarptautinius finansus, garantuojančius
„nepriklausomos“ Katalonijos“ išgyvenimą, kaip pasakė
Satjago Vidal interviu Jerusalem Post. Tuo labiau, kad šiandien
provokacijai prieš Ispanijos valdžią Izraelis turi aktualesnį
pretekstą. Ispanija užima griežtą poziciją dėl Izraelio
apartheido politikos palestiniečių atžvilgiu ir vienintelė reikia
savo pasmerkimą praktiniais žingsniais.
Libano karo metu, 2006 metais, Madridas
apkaltino Tel aviva libaniečių genocidu, o prieš dvejus metus
iškėlė baudžiamąją bylą prieš premjerą Benjamina Netanijahu
ir visai eilei Izraelio ministrų, įskaitant ir dabartinį gynybos
ministrą Avigdorą Libermaną, už užpuolimą humanitarinio
konvojaus „Laisvės flotilijos“ 2010 metais. Dabar Izraelio
politikams gresia areštas, jiems atvykus į Ispanijos teritoriją.
Ženklu, kad po Katalonijos referendumo Izraelio MIP tyčiojosi dėl
priekaištų ryšium su arabų-Izraelio konfliktu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą