2017-10-22

Nuo Volgos iki Enisejo valdo vaikai Moisiejo)))


Tokiu pavadinimu straipsnį portale Kont.ws paskelbė Rusijos rašytojų sąjungos narys Anton Blagin.

Paviešinu dar vieną man adresuotą laišką. Tai laiškas Vasilijaus iš Lugansko:

Laba diena, Antonai! Nesenai aš aptikau resursą „KONT“ ir gailiuosi, kad apie jį nesužinojau anksčiau. Daug naujos informacijos ir naujų žmonių. O prieš kelias dienas aš atsitiktinai perskaičiau vieną iš jūsų straipsnių ir patyriau šoką, nes iki tol aš nesutikau tų, kurių mintys sutampa su mano mintimis ir išvadomis.


Jūsų dėka į bendrą paveikslą-moziaką pavadintą „žydų klausimu“, kuris susidėsto mano galvoje, prisideda dar kelios dalys. Jūsų darbuose aš atradau dokumentinį patvirtinimą daug kam iš to, apie ką anksčiau tiesiog susiprotėjau intuityviai. Pavyzdžiui, „Lochokost“. Jeigu tai anksčiau buvo mano asmeniniai svarstymai, tai dabar aš galiu viską paremti faktais. Na ir daug ką sužinojau naujo! Todėl noriu Jums padėkoti. Jūs darote reikalingus darbus! Svarbiausia dabar — paskatinti žmones nors minutei susimąstyti, o toliau, jeigu žmogus nėra visiškai bukas, jis pats viską pamatys!

Tai aš patikrinau su savo giminėmis ir pažįstamais. Iš pradžių jie juokėsi iš manęs, sakė „ko tu vis apie žydus kalbi?!" Po to keikė, kad aš visur žydus matau. O dabar stebisi, kaip jie anksčiau to nepastebėdavo?!

Tai panašu į filmą „Matrica“. Tu gyveni savo pasaulyje, kur viskas tau logiška, bet po to nuryji kažkokią tabletę ir supranti, kad viskas aplink iliuzija, o realus pasaulis visai ne toks, kokį tu anksčiau jį įsivaizduodavai!

Nors daugelis, žinoma, bevelija gyventi toje „matricoje“, nebandydami išeiti už jos ribų, taip lengviau ir paprasčiau. Bet žmogus, pažinęs nors dalelytę tiesos, vis vien nebus kuo buvęs. Mano žmona, pavyzdžiui, skundžiasi, kad dabar nebegali žiūrėti televizoriaus, juk ten išskyrus žydus nieko nėra! Ji mėgina abstrahuotis, bet tai padeda tik laikinai, nes pasąmonėje jau glūdi tiesa!

Štai kas įdomu, iki 2014 metų pas mane nekildavo tokių minčių, aš net žodį „žydas“ nenaudojau, o „antisemitizmą“ laikiau vienu iš baisiausių nusikaltimų.

Man tokia „tablete“ iš filmo „Matrica“ tapo maidanas Ukrainoje. Realiai, tarytum per akimirką nuo akių nukrito uždanga!


Už visų šių nusikaltimų Ukrainoje (ir už žmonių žudynių 2014 metų vasario mėnesį) stovėjo štai šitie žydai, jie vadovavo valstybės perversmui įvairiuose lygiuose:


O juk aš ir anksčiau žinojau apie daugelį žydų niekšybių, bet tai glūdėjo mano smegenyse atskirų fragmentų pavidalu. O štai staiga jie ėmė jungtis vienas prie kito ir išsidėstė į loginę grandinę, sukeliančią atitinkamas išvadas.

Po to aš ėmiau jau specialiai domėtis šia tema, ieškoti kokią tai informaciją ir mano išvados ėmė rikiuotis į kažkokias teorijas. Aš jomis pasidalinau su žmonėmis, žmonės irgi ėmė mąstyti ir t.t.

Jūs paklausite manęs, prie ko čia Ukraina su savo maidanu?

O prie to, kad aš gyvenu Luganske, ir jeigu daugumai žmonių visos šitos teorijos „apie žydus“ - kažkas hipotetinio, iliuzorinio, tai man „žydų klausimo“ reikšmė nuo 2014 metų vasario perėjo į praktinę plotmę, kada nuo to priklauso tavo gyvenimas čia ir dabar, būtent šią minutę, o ne kažkokioje abstrakčioje ateityje.

Kada ant tavo miesto krinta sviediniai, nejučia imi susimąstyti: „kodėl?“, „kas kaltas ir ką daryti?“


Ir kada dauguma rusų, pavyzdžiui, net nežino, kas tai per „Matilda“, ir kodėl staiga aplink ją kilo visos šios aistros, tu jau matai tame tam tikras tendencijas, kurios su didele tikimybe gali atvesti prie įvykių, kurie turės įtakos asmeniškai tau... Na ir tuo pačiu... Tikriausiai mano laiškas parašytas padrikai ir ne visai suprantamas pašaliniam žmogui, todėl iš anksto atsiprašau, aš gi ne rašytojas))) Tiesiog negalėjau suvaldyti savo emocijų perskaitęs jūsų straipsnius. Štai ir nusprendžiau parašyti.

Antonai, nesustokite ties tuo ką pasiekėte, nes į šią temą galima gilintis ir gilintis! Jūs paliečiate 150 metų gilio istoriją, o žydų klausimui jau ne vienas tūkstantis metų, ir ten daug ko yra įdomaus.

Yra ir tas pats Mozė, įvykdęs su žydais, iš esmės, tą pačią aferą, ką ir Hitleris. Yra žydų Kanaano užkariavimas, … ir Chazarų kaganatas, ir dar daug kas, net iki to, kad žydai ne visai "homo sapiens", kaip fantastiškai tai neskambėtų...

Sėkmės Jums, lauksiu jūsų naujų publikacijų!

Vasilijus iš Lugansko

Pratęsdamas iškeltą temą pateikiu Michailo Chazino interviu, įrašytą 2016 metų vasario 29 dieną: „Kur valdo žydai – šalis pasmerkta“.


Michailas Leonidovičius Chazinas (gim. 1962 kovo 5, Maskvoje, RTFSR, TSRS) – rusų ekonomistas, analitikas, blogeris, tele- ir radijo vedantysis, statistikas. Buvęs RF prezidento administracijos valdininkas. Nuolatinis „Izboro klubo“ narys. Eurazijos judėjimo Aukščiausios tarptautinės tarybos narys. Buvo vienas iš programos „Dialog“ vedančiųjų, RBK yra programų „Ekonomika rusiškai“ ir „Rusų žinių tarnyba“ vedantysis. Vienas iš vedančiųjų programos „Ekonomika“ radijo stotyje „Kalba Maskva“. Autorius daugybės publikacijų žurnaluose „Profil“, „Ekspert“, „Odnako“. Šaltinis. https://ru.wikipedia.org/wiki/Хазин,_Михаил_Леонидович

Visus šiuos straipsnius aš parašiau per paskutinius 4 mėnesius.

Anksčiau iš kitų savo publikacijų aš sudariau rinkinį: „Didžiausia žydų paslaptis – jų reali istorija. O už jos paslėpta reali Rusijos istorija“.



Prieš tris mėnesius, po mano neatsargaus pareiškimo KONTE: „Naujas vieningas istorijosvadovėlis parašytas Murmanske!”, šis rinkinys buvo patikrintas dėl ekstremizmo Rusijos Federalinės saugumo tarnybos „Litfonde“. Ten, “Litfonde”, kaip priklauso, jį „išskaidė į atomus“ ir kiekvieną jos fragmentą patikrino įvairiausiai požiūrio taškais. tačiau, iki šiol niekas man taip ir nepasakė, ar yra tenai koks nors „ekstremizmas“ ar ne, galima man spausdinti knygą, ar ne. Taip kad prabėgus trims mėnesiams aš skaitau galintis pradėti jau, pagaliau, dalinti šį rinkinį skaitytojams elektroninėje laikmenoje, be to visiškai veltui.

Štai nuoroda į knygos persiuntimą: https://cloud.mail.ru/public/J...

Visiems kas mano kūrybą skaito pirmą kartą, aš atskleisiu paslaptį: kodėl aš toks „mokintas“, ir kas mane verčia mane kovoti informaciniame kare, kur kai kada irgi nužudo, ir tuo pačiu įrodinėja, kad „ir vienas lauke ne karys“.

Yra kelios priežastys. Čia ir banali - „už Tėvynę skaudu!“. Bet svarbiausia, ko gero, štai kas. Aš stengiausi visus šiuos metus prideramai atsakyti į priešų mintį, perskaitytą vieną kartą „Siono išminčių protokoluose“, kurių tekstas pirmą kartą paskelbė Rusijoje Sergejus Nulus 1903 metais. Šie PROTOKOLAI buvo parašyti dar anksčiau. Jie turi tiesioginį ryšį su „Pasaulio Sionistų Kongresu“, kuris įvyko Šveicarijoje, Bazelyje 1897 metais. Šiuos PROTOKOLUS skaitė ir caras Nikolajus II, ir Leninas, ir Stalinas, ir Hitleris ir kitos žymios istorinės asmenybės.

Man daug kas padarė įspūdį šiuose priešų PROTOKOLUOSE, bet labiausia – štai šie žodžiai:
„Nėra nieko pavojingesnio už ASMENINĘ INICIATYVĄ: jeigu ji geniali, ji gali padaryti daugiau negu tai, ką gali padaryti milijonai žmonių, tarp kurių mes pasėjome priešpriešą“.

„Protokolų“ viršeliai, išleistų įvairiose šalyse ir skirtingais metais.


Štai ir aš nusprendžiau vieną kartą kaip deramą atsaką sionistams „padaryti daugiau negu tai, ką gali padaryti milijonai žmonių...“ Tiktai jeigu mūsų priešai sėjo tarp įvairių tautų priešpriešą ir stengėsi jų protuose sukurti chaosą, tai aš savo ruožtu stengiausi sukurti savo straipsniais ir knygomis tvarką iš chaoso.

Ar man tai pavyko, spręsti jums, skaitytojai.

Jeigu kas nors mano, neduok Dieve, kad autorius — užkietėjęs „antisemitas“, tai jūsų klaida!
Viename iš paskutinių savo straipsnių aš nuoširdžiai parašiau: ...kada pas mane galvoje susidėliojo kaip paveikslas-mozaika visa ši informacija, iš karto ir visiems laikams aš išsigydžiau nuo „antisemitizmo“ , nes, dėka istorijos žinojimo, aš supratau, kad po Lenino ir Stalino ir beveik 70 metų Tarybų valdžios pasaulyje yra paprasti žydai- tokie patys žmonės, kaip ir visi likusieji, turintys sunkų likimą, o yra žydai „kurie sako apie save, kad jie yra Judėjai, o jie ne tokie, bet satanistų sambūris“ (Biblija. Apreiškimas, 2: 9)..."

Centre judėjas Kolomojskis, inicijavęs žmonių žudynes Odesoje 2014 metų kovo 2 dieną.


Ir dar. Aš pasakoju istorinę tiesą ne tam, kad užsiundyti ką nors prieš ką nors, o tam, kad pas rusus pakiltu asmeninis atsakomybės jausmas už valstybę, kurioje mes visi gyvename.

Be to, savo geranoriškumą žydams aš išreiškiau straipsnyje: „Du scenarijai išėjimo rusų ir žydųiš biblijinės „matricos“. Kuris iš jų jums priimtinesnis?

Greičiausiai, aš kuriam laikui nutilsiu. Per daug jėgų ir sveikatos išnaudota kovai. Laikas, tikriausiai, man padaryti pauzę, jei pavyks, žinoma...


2017 m. spalio 2 d. Murmanskas


Pranešimą parašė ties

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Užsisakykite: Rašyti komentarus (Atom)