Geresni ir sveikesni produktai iš
tarptautinių koncernų Lietuvoje artimiausiu metu „nesišviečia“.
Toliau valgysime š. ir tą š. kurį patys gaminame. Briuselis skyrė
1 milijoną eurų nekokybiškų maisto produktų patikrinimui ir
basta. Kitus savo pažadus, matyt išsipagiriojęs Junkeris pamiršo,
tad ir toliau pas slovaką žuvies piršteliuose bus mažiau
žuvies, pas čeką šokolade - kakavos, o lietuvis ir toliau valgis
visokį iš vakarų atvežtą š. ir klausysis renegato Vytenio
Andriukaičio pažadų imtis priemonių. Žinoma, toliau valgys tą
š. kurį pats gamina savo vartotojui.
O buvo taip:
Lenkijos, Čekijos, Slovakijos ir Vengrijos valstybių
premjerai, susirinkę Varšuvoje vasario 2 dieną, pasisakė
prieš ES vykdomą diskriminaciją, kai Rytų Europos valstybių
gyventojams iš Vakarų Europos valstybių yra tiekiami antrarūšiai
produktai, žemesnės kokybės negu parduodami šiose valstybėse.
Slovakijos žemės ūkio ministras
Marian Jurečka pateikė Europos komisijai skundą, kuriame buvo
nurodoma, kad nežiūrint į vienodas pakuotes ir produktų sudėties
markiruotes, eksportuojamų į Vakarų Europos valstybes maisto
gaminių kokybė skiriasi. Nepaisant to, Europos komisija atsisakė
tirti šį klausimą, kuris, jos nuomone, neturi principinės
reikšmės. Tada šį Rytų Europos gyventojų diskriminacijos
klausimą iškėlė visos keturios Višegrado valstybės premjerų
susitikime Varšuvoje.
Slovakijos premjeras Robertas Fico
pasakė, kad Slovakija šio klausimo nepaliks, jis pažadėjo
kreiptis šiuo klausimu į Europos teismą.
Europos Komisijos (EK) pirmininkas
J.C.Junkeris, skaitydamas metinį pranešimą Europarlamente, rugsėjo
mėnesį, be kita ko, pripažino, kad europiečiams tiekiami dvejopos
kokybės maisto produktai – geresni Vakarų Europai ir prastesni
Rytų bei Vidurio Europos šalių
gyventojams.
Lietuvos veterinarijos laboratorijai ištyrus 33 maisto produktas paaiškėjo, kad net 23 iš jų sudėtis
Lietuvoje kitokia nei Vokietijoje. Žemės ūkio ministras
B.Markauskas pavadino tokią situaciją „neskania“ ir žadėjo su
kitomis diskriminaciją patiriančiomis valstybėmis, padedant EK,
siekti, kad maisto produktai visoje ES būtų vienodos
kokybės.
Gamintojų atstovai Lietuvoje teisinosi, kad jie
netaiko dvejopų standartų – tik atsižvelgia į vietos vartotojų
skonį. Neva, lietuviai tokie bepročiai, kad jiem patinka žmogaus
sveikatai žalingi saldikliai ar hidrinti technikiniai riebalai,
kurie Vakaruose naudojami nebent žvakių ir batų tepalo gamybai.
Lietuvos visuomenės apklausa parodė,
kad 8 iš 10 lietuvių įsitikinę, jog tarptautinės bendrovės į
Lietuvą atgabena prastesnius gaminius nei vakarų europiečiams.
Pakeisti padėtį gali tik teisiniai
sprendimai
Pakeisti padėtį gali tik teisiniai
sprendimai, o EK pirmininko raginimai pačių valstybių
institucijoms kovoti su dvejopais maisto kokybės standartais iš
karto sukėlė abejonių, ar Briuselis nemėgins permesti atsakomybės
Bendrijos narėms.
Po gražios Junkerio kalbos, kad
Slovakai nenusipelno mažiau žuvies žuvies piršteliuose, čekai
mažiau mėsos jų patiekaluose, toliau pripažinimo, kad egzistuoja
rinkoje dvigubi standartai, problemos sprendimas iš vietos
nepajudėjo. Junkeris pasakė, kad tokios praktikos nėra teisėtos,
o V.Andriukaitis mums pažadėjo imtis priemonių. Tačiau čia
problema tame, kad pagal ES įstatymus, gamintojai gali skirtingoms
rinkoms tiekti skirtingus produktus, tuo pačiu ženklu, bet
prastesnius, tiesiog privalo sąstatą parašyti ant įpakavimo.
Vienintelį ką pasiūlė Briuselis
šioje situacijoje, tai skyrė 1 milijoną eurų testavimui produktų,
parduodamu su tarptautiniu prekės ženklu, dėl kurių buvo skundai
ir kurie tikrai yra žemos kokybės Rytų Europoje.
Tai reiškia problemos permetimą į
naujųjų ES valstybių pusę, kurios ir turės įrodinėti, ką jau
įrodė. Slovakijoje, Čekijoje, Vengrijoje ir Bulgarijoje jau vyko
šie tyrimai, kuriuos finansavo šių šalių vyriausybės. Visiškai
aišku kad žemesnės kokybės produktų sąrašus galima dar labiau
išplėsti, neaišku tiktai, ar tai atneš naudos, nes nėra jokių
teisinių instrumentų, kurie galėtų nutraukti diskriminacijos
praktiką.
Naujųjų valstybių vadovai ne kartą
viešai pasisakė apie „maisto apartheidą“ ir tvirtino, kad
Vakarai naudoja šias rinkas „kaip šiukšlių konteinerį“. Žema
kokybė daugeliu atveju nesąlygojo žemesnės kainos, už žemesnės
kokybės gaminius rytų Europiečiai mokėjo didesnę kainą, negu
Berlyno ar Vienos gyventojai.
Labiausiai į šią kovą dėl dvigubų
standartų įsijungė Slovakijos premjeras Roberta Fico, kuris
pasiūlė Višegrado grupės vyriausybių atstovams susitikti su
tarptautinių koncernų vadovais.
Tarptautiniai maisto koncernai tyli dėl
jiems politikų pateiktų kaltinimų. Koncernų atstovai anksčiau
pasisakydavo, kai jiems buvo keliami kaltinimai dėl dvigubų
standartų masinės informacijos priemonėse. Tai lietė, pavyzdžiui,
skalbimo miltelius, tiekiamus tik Lenkijos rinkai. Pasirodo, kad jie
„buvo adaptuoti pagal lenkų vartotojų įpročius.“ Jie buvo
mažiau aktyvūs todėl, kad „lenkai įpratę prie žemesnės
kokybės skalbimo priemonių.“ Tokį
požiūrį lenkai skaito įžeidžiančiu.
Reziumė. Mes ir toliau
valgysime š., nes esame balti negrai. Juodi negrai ir arabai
Vokietijoje net ir sėdėdami tenykščiuose kalėjimuose šveičia
sau aukščiausios kokybės chalialinį maistą.
O kokį š. mes patys
sau gaminame?
Su
palyginimu tų pačių prekių Berlyne ir Vilniuje viskas aišku. Aš
periodiškai atlieku palyginimą prekių, pagamintų Lietuvoje ir kitose rytinėse ES valstybėse. Pavyzdžiui,
Lidle parduodama karštai rūkyta skumbrė – tikrai rūkyta, o
mūsiškė – dažniausiai pamirkyta dūmų imitacijos marmale. Tas
pats su rūkyta lašiša.
Visų
pirma mums reikia pradėti gerbti patiems save, o tada reikalauti iš
kitų, kad mus gerbtų. Šiandien
Lietuvos valdžia vykdo lietuvių tautos genocidą, per ketvirtį
amžiaus ji išnaikino 40 procentų lietuvių populiacijos, todėl
nuodingi žmogaus sveikatai maisto produktai šiai valdžiai yra
puikus įrankis vykdyti genocido politiką. Šita šungrybinė valdžia mus ir
toliau nuodys.
Nuorodos:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą