Gruodžio 23 dieną Delfi
paskelbtame straipsnyje „Kodėl nepasitikima žydų gelbėtojais?“
Dalius Stancikas pagrindžia savo teiginius, išdėstytus Genocido
tyrimo centro pažymoje dėl Jono Noreikos antinacinės veiklos ir
kunigo Jono Borevičiaus liudijimo. Tai autoriaus mėginimas atremti
istorikų-šabesgojų Nerijaus Šepečio ir Alvydo Nikžentaičio
šmeižtą prieš mūsų tautos didvyrį Joną Noreiką.
Kodėl aš Šepetį ir
Nikžentaitį pavadinau garbingais šabesgojų vardais. Skirtingai
nei gojai, šabesgojai yra žydų mylimi. Apie vieną iš tokių
mylimų šabesgojų žydų-rusų dainininkas Aleksandras Rozenbaumas
sukūrė net dainą.
Aš manau, kad
„Holokausto industrijai“ Jonas Noreika yra simbolis, kurį
apdergus apdergiama visa lietuvių tauta. Jei gojų didvyriai
paskiriami „žydšaudžiais“, reiškia ir visa tauta tokia.
Tuomet, šast, ant stalo 447 JAV įstatymą dėl žydų turto
restitucijos ir atiduokit visą Lietuvos turtą žydams, net tą,
kurį iš žydų atėmė patys žydai, ir nepamirškite Kukliansky
grąžinti jos mamos žvakidžių. Tai svarbu, nes jos mama nieko
„nejautė“, kad J.Noreika gelbėjo žydus.
Kad Noreika kalėjo
Štuthofo koncentracijos stovykloje (Archiwum Muzeum Stutthof, Sygn.,
I-III-11224) istorikams-šabesgojams nėra įrodymas,
liudininkai apie jo antinacinę veiklą (SD vadas Lietuvos
teritorijoje Karlas Jägeris, Lietuvos laisvės armijos (LLA) Šiaulių
skyriaus vadas Stepas Kontrimas, vienas iš Lietuvių fronto Kęstučio
karinio dalinio organizatorių Vytautas Stonys, 1941 m. sukilėlis
Damijonas Riauka, antinacinio pasipriešinimo organizacijos Lietuvių
frontas Šiaulių skyriaus vadas dr. Domas Jasaitis, pats Jonas
Noreika (tardymų protokolai KGB kalėjime) ir, pagaliau, pats
naujausias įrodymas – kun. Jonas Borevičius. Antinacinės
organizacijos Lietuvių fronto veiklos tyrėjas Mindaugas Bloznelis
J. Noreiką yra įtraukęs tarp 53 ryškiausių šios organizacijos
dalyvių) irgi ne įrodymai.
Žinant ypatingą
pogrindžio veiklos slaptumą šių liudijimų yra tikrai nemažai
(apie partizanus, pogrindžio pasiųstus įsidarbinti stribais ar
NKVD-istais, tai pagrindžiančių šaltinių paprastai būna
mažiau). Istorikams-Šabesgojams tai nesvarbu, nors visi šaltiniai
yra nurodyti Centro pažymose, jie toliau meluoja, neva Centras savo
išvadų niekuo nepagrindžia?
Dėl žydų gelbėjimo
D.Stancikas rašo: „Remiantis jau minėtais ir kitais istoriniais
šaltiniais (jie nurodyti ankstesnėje Centro pažymoje) Centras šių
metų kovo 27 savo paaiškinimuose apie Joną Noreiką paskelbė
tokią išvadą: „J. Noreika priklausė antinaciniam Šiaulių
pogrindžiui, kuris gelbėjo žydus, J. Noreika padėjo žydų
gelbėtojams“.
Šiaulių antinacinis
frontas buvo sukūręs labai stiprų, platų ir aktyvų Šiaulių
gelbėjimo tinklą, kurio organizatorius buvo dr. Domas Jasaitis.
Stancikas rašo: „Tiek
iš D. Jasaičio, tiek iš J. Noreikos liudijimų, tiek iš jų
užimamų pareigų antinaciniame pogrindyje (D. Jasaitis buvo
Lietuvių fronto Šiaulių m. vadas, J. Noreika – Lietuvių fronto
Šiaulių apskrities vadas, abu šie skyriai buvo sudarę bendrą
tarybą) akivaizdus labai artimas D. Jasaičio (žydų gelbėjimo
organizatoriaus) ir J. Noreikos santykis.
Logiškai mąstančiam
tyrėjui neišvengiamai turėjo iškilti šie klausimai: ar žydų
gelbėtojas (oficialiai pripažintas) Domas Jasaitis būtų
pasitikėjęs „Holokaustą vykdančiu dokumentuotu kolaborantu“
(čia taip E. Zingerio vadovaujama tarptautinė komisija pavadino J.
Noreiką) – juk už žydų gelbėjimą naciai baudė mirties
bausme?
Ar gyvybe dėl žydų
rizikuojantis D. Jasaitis žydus persekiojantį asmenį (toks pagal
N. Šepetį yra Noreika) vertintų kaip „didelį patriotą ir
rezistentą“, „griežtai ginusį krašto reikalus prieš
okupantus“? Juk jei J. Noreiką vertintume kaip N. Šepetys, A.
Nikžentaitis ir E. Zingerio Komisija, tai jis turėjo būti mirtinai
pavojingas ne tik D. Jasaičiui, bet ir žydus gelbėjusiai jo žmonai
Sofijai Lukauskaitei–Jasaitienei bei jų sūnui ir dukrai (žydų
gelbėjimo darbe dirbusiais pasiuntinukais), ir jos seseriai Onai
Lukauskaitei-Poškienei, su kuria po karo J. Noreika sukūrė
antisovietinę organizaciją (dar vienas faktas, rodantis ypatingą
Jasaičių ir Noreikos tarpusavio pasitikėjimą) bei dviem jos
sūnums!
Visas šis istorinis
kontekstas, taip pat kiti šaltiniai, nurodyti pavasarį paskelbtuose
Centro paaiškinimuose, ir leido padaryti jau minėtą Centro išvadą.
Ir štai dabar atrastas kun. Jono Borevičiaus (oficialiai pripažinto
žydų gelbėtojo) liudijimas, kad žydų gelbėjimui jį paskatino
Jonas Noreika, organiškai įsiliejo į Šiaulių pogrindžio ir žydų
gelbėjimo paveikslą ir jį papildė.“
Plačiau minėtame
D.Stanciko straipsnyje.
Nuorodos:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą