2015-2019 metų
finansinės ataskaitos parodė, kad Vokietijos Hamburgo miesto
mokesčių mokėtojai pabėgėlių išlaikymui išleido 5,35
milijardus eurų. Šiuos skaičius paskelbė Hamburgo senatas po
grupės piliečių iš partijos „Alternatyva Vokietijai“
užklausimo.
2015 metais buvo išleista
735 milijonai eurų pabėgėlių išlaikymui ir integracijai.
Sekančiais metais išlaidos išaugo iki 1,5 milijardo eurų per
metus. 2017 ir 2018 metais išlaidos siekė po milijardą eurų. Iki
2019 metų birželio mėnesio išlaidos siekė apie 500 milijonus
eurų. Iki šių metų pabaigos miesto senatas planuoja išleisti
pabėgėliams 800 milijonų eurų.
Atsakyme į AfD laišką
senatas pažymėjo, kad tiesioginių ir netiesioginių išlaidų
pabėgėliams ne visada galima tiksliai apskaičiuoti.
Hamburgo AfD
parlamentinės grupės pirmininkas Aleksandras Volfas sukritikavo
milžiniškas miesto išlaidas migrantams, tai jis pavadino
„beprotiška migracijos politikos kaina“. Volfas pažymėjo, kad
„niekas nepaklausė Hamburgo gyventojų, ar jie to nori“, kad
„astronominės sumos“ būtų išleidžiamos migrantams. Jis
pažymėjo, kad penki milijardai per penkis metus tai yra tiek pat,
koks „yra bendras nacionalinis produktas daugelio Afrikos
valstybių“.
Astronomines sumas
migrantams išleidžia ne tik Hamburgas, bet ir kiti Vokietijos
miestai. Vien tik bedarbiai pabėgėliai kiekvieną mėnesį kainuoja
Vokietijai 4 milijardus eurų.
Savo autobiografijoje
„Tiesos paieškoje" garsus Vokietijos ekonomistas profesorius
Hansas-Werneris Sinn rašo, kad migrantų krizė gali kainuoti
Vokietijai vieną trilijoną eurų. Sinnas yra buvęs Angelos Merkel
patarėjas ir daugelį metų vadovavo IFO ekonominių tyrimų
institutui.
Nuo 2015 metų Vokietija
priėmė 1,5 milijono migrantų, kurie, kaip sako Sinnas, nėra
stomatologai, teisininkai ir branduolinės energijos mokslininkai,
tačiau dažniausiai neturi kvalifikacijos ir jokio išsilavinimo.
Tarp jų 59 procentai buvo beraščiai. Profesorius nuomone, šie
žmonės jų gyvenimo metu niekada negrąžins to, ką gavo iš
Vokietijos gerovės valstybės. Kiekvienas „pabėgėlis“
Vokietijai per savo gyvenimą kainuos 450000 eurų, atskaičius jo
indėlį į šalies ekonomiką.
Sinn nuomone, politikai
nepripažįsta ekonominės realybės laidoja Vokietijos ekonomikos
ateitį. Profesorius pabrėžia, kad Vokietija turi atsisakyti
ekonominių imigrantų, o „pabėgėlius“ grąžinti į jų kilmės
šalis. Už tiesos sakymą 2017 metais profesorius buvo pašalintas
iš IFO instituto direktoriaus pareigų, išleistas į pensiją. Po
jo pašalinimo, Vokietijos spaudoje neliko šio instituto
informacijos apie Vokietijos ekonomikos nuostolius „pabėgėlių“
išlaikymui.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą