Šiandien Angela Merkel Vokietijos
spaudos puslapiuose yra tas pats kas Šiaurės Korėjoje Kim Jong
Unas, pasakoja Pi-news. Be visos Vokiečių spaudos „nibelungų
ištikimybės“ ji neturėtų jokio proficito savo balanse kovojant
už kanclerės postą ketvirtai kadencijai. Šiandien visa Vokietijos
spauda angažuota Merkel. To dar nebuvo Vokietijos
istorijoje. Šiai ant Vokietijos olimpo užkeltai matronai
skiriami tik tokie epitetai: „Merkel reaguoja teisingai“, „Merkel
siunčia aiškią žinią“, „Merkel laisvojo pasaulio lyderė“.
Antradienį ši „laisvojo pasaulio
lyderė“ ir „pasiuntė aiškią žinią“ Vengrijai ir jos
premjerui Viktorui Orbanui savo interviu dienraščiui „Berliner
Zeitung”. Merkel pasakė: „Vengrijos, šalies įeinančios į ES,
vyriausybė negali kalbėti, kad nesuinteresuota Europos teismo
sprendimu dėl pabėgėlių perkėlimo.“
Jos žodžiais, iš 28 Europos
valstybių tiktai trys-keturios valstybės atsisakė priimti
pabėgėlius. Visos kitos pasirengusios dalyvauti perkėlimo
mechanizme.
„Nepriimtina, kada viena vyriausybė
sako, kad nesuinteresuota Europos teismo sprendimu“, - pasakė
Angela Merkel.
Į žurnalisto klausimą, ar Vengrija
turi išeiti iš ES, Merkel atsakė: Tai reiškia, kad mes palietėme
fundamentalius sąjungos klausimus, nes man Europa-yra teisės
sritis“.
Jos nuomone, šį klausimą reikės
apsvarstyti Europos susitikimo metu spalio mėnesį.
Europos teismas atmetė Slovakijos ir
Vengrijos skundus dėl Europos Tarybos sprendimo privalomai perkelti
pabėgėlius iš Graikijos ir Italijos. Teisėjai nutarė, kad
mechanizmas yra proporcingas.
Penktadienį Vengrijos premjeras
Viktoras Orbanas pareiškė, kad jo valstybė tęs politinę kovą
dėl ES sprendimo pakeitimo dėl pabėgėlių perkėlimo, o ES teismo
nutarimą priėmė dėmėn.
Klaidingas Briuselio solidarumo
supratimas
Europos bendrijos, kurioje gyvena 510
milijonų gyventojų, sienų gynimas, kas susilpninti migraciją į
kontinentą, yra reikšmingas solidarumo pasireiškimas. Kai kurie
eurokratai, Vengrijos vyriausybės nuomone, turi apie solidarumą
iškreiptą supratimą.
„Mes nemanome, kad nacionalinės
konstitucinės normos ir nacionalinis suverenitetas priklauso
solidarumo klausimui“, - pasakė Vengrijos premjeras Viktoras
Orbanas.
„Briuselyje galvoja, kad viskas, ką
jie deklaruoja kaip solidarumą, yra solidarumas“, tęsė jis. „Tai
diktatas“.
Jo žodžiais, Briuselis bando įtikinti
Europos piliečius, kad solidarumas reiškia migrantų priėmimą,
dauguma kurių nelegaliai perėjo į ES teritoriją. Tai perdėta,
švelniai kalbant.
ES teismas nutarė, kad migrantų
paskirstymas yra „solidarumas“, todėl valstybės-narės privalo
priimti migrantus pagal relokacijos schemą. Solidarumas – tai
skirtinga koncepcija, bet tai ne juridinis terminas, ir neliečia
pagrindinių tarptautinių sutarčių, kurios formuoja Europos
Sąjungos pagrindą.
Vengrija, kaip solidarumo pavyzdį,
nurodo šalies išlaidas jos sienos sustiprinimui, kas jai kainavo
883,2 milijonų eurų iš savo
biudžeto. Šios priemonės buvo priimtos, kad apsisaugoti nuo
nelegalaus sienos kirtimo. Ši siena apsaugojo Europą nuo šimtų
tūkstančių nelegalių migrantų.
Vengrija prašė ES padengti pusę jos
išlaidų. ES atsisakė. Europos komisijos atstovas Aleksandras
Vintersteinas praeitą savaitę atsakė, kad „Mes nestatome tvorų
ar barjerų prie išorės sienų“.
Europos komisijos pirmininkas Žanas
Klodas Junkeris perskaitė solidarumo paskaitą: „Solidarumas-tai
gatvė su dvipusiu eismu“
Kvotų ir perkėlimo sistema neveikia.
Tie šimtai tūkstančiai žmonių, dėl sienų nesaugojimo, surengė
riaušes Budapešto gatvėse 2015 metais, reikalaudami praleisti juos
į Vokietiją be reikiamos patikros ir grubiai ignoruodami
reikalavimus dėl prieglobsčio suteikimo, tiesiog nusėsti
Vengrijoje.
Vengrijos vyriausybės nuomone,
išplėstos kvotos tarnaus tik migraciją skatinančiu faktoriumi,
kai milijonai dar laukia savo eilės, o tie milijonai – neįeina į
kvotas – norės gyventi šalyje, kur jie nori patekti pirmiausiai.
Tai Austrija arba Vokietija, ar kita Vakarų Europos valstybė.
Šaltiniai:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą