Stebėdami planingą vokiečių tautos
genocidą, susimąstykime, ar ne pagal tokį patį planą naikinama ir
lietuvių tauta?
Artėja Vokietijos Bundestago ir
kanclerio rinkimai, kurie įvyks rugsėjo 24 dieną. Jei laimės
sionistė Merkel, dar po 4 metų, po jos ketvirtos vokiečių tautos
naikinimo kadencijos, vokiečių tautos nebeliks. Per artimiausius
kelis dešimtmečius vislių okupantų arabų ir negrų masė šią
valstybe pavers trečiojo pasaulio šalimi, apgyvendinta žemo IQ
individų, tokiomis purvinomis favelomis ar bantustanais. Apie tai
kalba statistika, ekonomistų tyrimai. Jei nugalės Merkel, tuomet
galutinai ir negrįžtamai įvyks darbščios ir kūrybingos vokiečių
tautos pakeitimas mažiau civilizuotomis tautomis, protiškai
atsilikusiais žmonėmis, kurie nesugebės konkuruoti su žymiai
aukštesnio IQ kinais. Merkel pergalė rinkimuose – tai visos ES
krachas.
Artėjant rinkimams
Vokietijos teismai gavo virš
tūkstančio ieškinių prieš kanclerę Angelą Merkel dėl
„valstybės išdavimo“, nes pažeisdama visus įmanomus
Vokietijos ir ES įstatymus, sutartis, 2015 metais ji atidarė ES
sienas ir į šalį įleido virš milijono, o į ES apie du milijonus
imigrantų. Visus skundus jos žinioje esanti prokuratūra atmetė
(1).
Tradiciškai Rytų Vokietija, buvusios
VDR žemės, pasisakydavo prieš Merkel globalistinę politiką. Tačiau rinkiminė kompanija,
startavusi prieš savaitę, parodė, kad vokiečiai prieš Merkel
nusiteikę visoje Vokietijoje. Jie šią politikę nušvilpė ir
šalies vakaruose, pietuose, šiaurėje. Žodžiu visus, kur tik ji
pasirodydavo ir mėgindavo agituoti už savo antivokišką ir
antieuropinę politiką, Vokietijos naikinimo politiką.
Pagal šeimų susijungimo programą į Vokietiją iki 2018 metų dar turi atvykti apie 400000 imigrantų. Dauguma vokiečių (58%) to nenori. Tai parodė die Welt ir agentūros INSA atlikta gyventojų apklausa (2).
Centrinė Vokietijos spauda savaitę
tylėjo apie masinius vokiečių protestus Merkel priešrinkiminiuse
mitinguose. Tik rugpjūčio 31 dieną Vokietijos
centrinėje spaudoje apie tai pasirodė reportažai (die Welt).
„Centrinė spauda nebegali slėpti protestų prieš Merkel“-
rašoma portale Pi-news (3). Šią savaitę ji buvo nušvilpta
Bitterfeld-Wolfen, Brandenburge, Ludwigshafene.
Rugpjūčio 22 dieną
Merkel rinkėjai nušvilpė Vakarų Vokietijos
Bergisch-Gladbach mieste, 26 dieną Quedlinburge (4).
Nieko tokio, kad ją kiekviename mieste
vokiečiai nušvilpia. Europoje valstybės vadovus renka ne jie.
Europoje prezidentus renka Rotšildai ir jų pažai sorošai. O jie
jau išrinko Merkel dar vienai kadencijai, nes kito tokio „štazi
gyvatės kiaušinio“ jie neturi, neturi kitos
tiek nusipelniusios Izraeliui ir žydų tautai kandidatūros
(5).
Merkel tęsia rinkiminį vojažą po
Vokietiją, ir pasirodo, kad ji neturi tokio žmonių palaikymo, kokį
vaizduoja media-baronams priklausanti MIP.
Vokiečių tautos genocidas: imigrantų skaičius Vokietijoje pasiekė 18,6 milijonų
Die Welt paskelbė Vokietijos
statistikos valdybos Destatis duomenis, pagal kuriuos 18,6
milijonų (22,5 procentai) Vokietijos gyventojų yra imigrantai. Jų
skaičius per metus išaugo 8,5 procentais, tai visų laikų
maksimumas. Artimųjų ir Vidurio Rytų kilmės yra 2,3 milijonai
žmonių. Tai 51 procentais daugiau lyginant su 2011 metais. Vyksta
labai spartus afrikiečių vežimas. Afrikiečių yra 740000, arba
46 procentais daugiau, negu 2011 metais. Daugiau negu pusei
imigrantų išduoti Vokietijos pasai. Dauguma imigrantų turi
vokiečių pilietybę nuo gimimo – 42 procentai. Destatis
duomenimis, amžiaus grupėje nuo 25 iki 35 metų, 9 procentai
migrantų neturi jokio išsilavinimo, o 32 procentai neturi jokios
profesinės kvalifikacijos (6, 7).
Kas gi vyksta šiandien VFR?
Žinoma, kad Antrojo pasaulinio karo
pabaigos išvakarėse JAV buvo sukurti vokiečių nacijos sunaikinimo
planai, taip vadinamas Kaufmano-Morgentau planas. Pagal šį planą
buvo numatoma mobilizuoti 20000 gydytojų ir sterilizuoti vokiečius.
Bet po to, matomai, dėl pasikeitusių santykių su TSRS, jau
negalima buvo atvirai vykdyti tokį nusikaltimą, ir šį planą
pakeitė kitu. Taip atsirado amerikiečių programa „Umerziehung“
(„Nacijos perauklėjimas“) (8).
Šiandien akivaizdu, kad ši programa
nepakeitė ankstesnių tikslų, tiktai ištęsė ją dešimtmečiams.
O svarbiausia, kad nuslėpti nusikaltimo pėdsakus, nacijos
sunaikinimas turėjo vykti pačių „perauklėtų“ vokiečių
rankomis. Tai buvo eilinis eksperimentas, kaip yra padaromos,
pavyzdžiui, žiurkės, žudančios kitas žiurkes. „Perauklėtų“
kartą išaugino 60-ųjų pabaigoje. Iš jų ir sudaryta didžioji
dalis dabartinių VFR politikų, dabar sėdinčių Bundestage (kita
dalis – VDR Štazi agentūra, kaip Merkel ir
kt. http://9tv.co.il/news/2016/02/12/221613.html). O,
pavyzdžiui, „žaliųjų“ pagrindą sudaro būtent jie. Savo
jaunystėje jie lakstė po gatves su plakatais „Vokietija,
padvėsk“, „Visi kareiviai žmogžudžiai“. Jie išniekino ir
griovė ne tiktai karių kapų paminklus, bet ir vokiečių istorijos
paminklus. Viename iš kairiųjų puslapių šiandien skamba
grasinimas žymiam Vokietijos paminklui „ Hermannsdenkmal“, kuris
buvo pastatytas paminėti vokiečių pergalei prieš romėnus
Tovtoburgo miške (Detmold miestas). Kairiesiems tai „nacionalizmo
simbolis.“
Tokius išauklėti … pavyko per
propagandą laikraščiuose, radijuje, televizijoje, per mokyklų
programas ir aukštosiose mokyklose. Dvidešimt metų
nacional-socializmas ir „Holokaustas“ pakeitė tautos
tūkstantmetę istoriją. Meno žmonės – rašytojai, menininkai,
artistai – dirba reikiama kryptimi, kitaip bus pasmerkti anafemai
ir liks be pragyvenimo šaltinio. Rašytojai rašo reikalingas
knygas, kuria atitinkamus filmus, kur prisidengiant kova su fašizmu
naikinama viskas kas tautiška. Viskas nukreipta į tai, kad
išauklėti naujoje kartoje neapykantą, pasišlykštėjimą savo
tėvams, giminių kapams, tautai, šaliai, istorijai. Ką gali šitie
žmonės, atsidūrę politikos viršūnėje? Įgyvendinti savo
jaunystės lozungus. Stengtis įtikti šeimininkams...
Prieš kelis metus visą šalį sukrėtė
dvasią ir sukelianti siaubą „rottenburgo kanibalo“ istorija.
Įvyko kažkas negirdėto: abiem susitarus vienas atiduoda save
nužudyti ir suėsti kitam. Šis siaubingas atvejis yra nieko kito,
kaip veidrodinis visuomenės būklės atspindys. Tai ir yra
rezultatas taip vadinamos programos „Umerziehung“, kada
viešpataujančios šalies moralinio-psichologinio kanibalizmo
ideologijos pereina į savo baigiamą fazę, į fizinį kanibalizmą.
Štai kur baisiausias istorijoje nusikaltimas prieš žmoniją.
Vokiška „demokratija“
Tiktai per paskutinius penkis metus
daugiau negu 50 tūkstančių piliečių buvo
patraukti atsakomybėn dėl politinių pasisakymų. 500000
pavardės užregistruotos taip vadinamoje „konstitucinėje
priežiūroje“. Per kelis paskutinius metus 200 000 telefonų buvo
VFR specialiųjų tarnybų paklausomi, ir daugiau 800 000 klausomi
specialiųjų JAV tarnybų, kurios yra čempionai sekimo vokiečių
piliečių ir pramoninio špionažo. Kaip siaubingas demonas iš
fantastinio filmo, virš vokiečių galvų sklando skraidantis
JAV-kalėjimas, ieškodamas eilinės aukos, kad pagriebti ir nunešti
su savim į nežinomas salas. Kas pasakė, kad tai bus tik
islamistai?
Vilnių valdantys apsivogę
liberal-sionistai niekaip neatranda vietos J.Basanavičiaus
paminklui statyti, trukdo statyti paminklą Vyčiui buvusioje Lenino
aikštėje.
Šiais metais į Lietuvą vėl atšliaužė
nacionalines valstybes ryjantis aštuonkojis – Sorošo fondas, kurį
daugelis valstybių veja lauk.
Lietuvoje nuolatos varžoma žodžio
laisvė, patriotinės jėgos yra izoliuotos nuo MIP, kurios
daugiausiai yra užsienio globalistų nuosavybė, kaip ir bankų
sektorius. Žodžiu, visos sąlygos lietuvių tautos sunaikinimui
sukurtos, o negrai ir azijatai, kurie reikalingi dar neišvarytų
lietuvių asimiliavimui, sparčiai vežami.
Morgentau planas Vokietijoje baigiamas
įgyvendinti (9)
1944 metais globali žydija stiprino
savo spaudimą, kad priversti priimti žmogėdrišką vokiečių ir
pačios Vokietijos sunaikinimo planą. Šitą planą svarstė 1944
rugsėjo mėnesį 2-je Kvebeko Britanijos-JAV konferencijoje. Prie jo
buvo pridedamas Hari Vaito raštelis, nario „finansinio
internacionalo“ ir „architektas“ Bretton-Vudo sistemos, kurioje
buvo kalbama apie tai, kad vykdant „Morgentau planą“ Vokietijos
gyventojų sumažės minimum 25 milijonais žmonių per kelis metus.
Be to būtent Morgentau įtikino Ruzveltą, kad su vokiečiais reikia
būti „kietiems“. To rezultate JAV prezidentas konferencijos metu
pareiškė: „Mums reikia būti griežtiems su Vokietija; aš turiu
omenyje vokiečių tautą, o ne vien nacistus. Reikia arba kastruoti
vokiečius, arba elgtis su jais taip, kad jie negalėtų reprodukuoti
palikuonių, kurie panorės elgtis taip, kaip jie elgėsi praeityje.
Be to JAV ir Britanijos režimus
atstovaujantys Ruzveltas ir Čerčilis pasirašė slaptą „Morgentau
planą“, kuris kaip „baigtinį vokiečių klausimo sprendimą“
numatė paversti Vokietiją į agrarinę, retai apgyvendintą,
netekusią pramonės ir su užtvindytai rūdynais, kurios gyventojai
turėjo būtį kastruoti ir turėjo išmirti dviejų kartų bėgyje.
Žmogėdriškas „Morgentau planas“
greitai pasiekė spaudą. Reikalas tame, kad Hari Vaitas buvo dar ir
TSRS agentu, kuris perdavė šiuos dokumentus į Maskvą, Stalinas
davė nurodymą diplomatiniais kanalais perduoti juos į Trečiąjį
reichą, kad Berlyne būtų mažiau norinčių eiti į separatinę
taiką su Anglija ir JAV. To rezultate žinomas vokiečių laikraštis
„Volkischer Beobachter“ išėjo su antrašte: „Ruzveltas ir
Čerčilis sutiko su žydišku planu“. O Gebelsas viešai pareiškė
apie planą „paversti Vokietiją į vieną didelį bulvių lauką“.
Smarkiai kritikavo „Morgantau planą“
Anglijos ir JAV laikraščiai (dar ne pilnai priklausę sionistams).
Įsiplieskė skandalas. Valdantieji JAV ir Britanijos režimai buvo
priversti atmesti Vokietijos sunaikinimo planą pirmame jo variante,
bet visumoje idėjos išliko ir buvo įgyvendintos vakarinėse
okupacijos zonose. Taip, okupacinės JAV valdžios Vokietijos
teritorijoje:
– decentralizavo bankų sistemą,
sukūrę 11 atskirų bankų apskričių su savo CB;
– sugriovė vieningą gamybos sistemą; atliko demontažą ir išvežimą daugelio pramonės gamyklų; buvo sugriauta 918 vokiškų įmonių, iš kurių karinių buvo tiktai 368;
– uždraudė užsienio prekybą, apribojo importą;
– uždraudė vokiečiams jūros žvejybą, uždraudė gaminti azotą mineralinėms trąšoms, demontavo ir sunaikino 13 chemijos gamyklų. To pasekoje trąšų gamyba nukrito 82%, o maisto – 65%;
– planavo iškirsti visus Vokietijos miškus, bet dėl sąjungininkų protesto ir dėl nusilpimo dėl neprivalgymo vokiečių darbininkų atsisakė nuo šitos idėjos;
– vykdė griežtą mokesčių politiką, atimdami 58% bendro vidaus produkto.
– sugriovė vieningą gamybos sistemą; atliko demontažą ir išvežimą daugelio pramonės gamyklų; buvo sugriauta 918 vokiškų įmonių, iš kurių karinių buvo tiktai 368;
– uždraudė užsienio prekybą, apribojo importą;
– uždraudė vokiečiams jūros žvejybą, uždraudė gaminti azotą mineralinėms trąšoms, demontavo ir sunaikino 13 chemijos gamyklų. To pasekoje trąšų gamyba nukrito 82%, o maisto – 65%;
– planavo iškirsti visus Vokietijos miškus, bet dėl sąjungininkų protesto ir dėl nusilpimo dėl neprivalgymo vokiečių darbininkų atsisakė nuo šitos idėjos;
– vykdė griežtą mokesčių politiką, atimdami 58% bendro vidaus produkto.
To pasekmėje vokiečių, atsidūrusių
sąjungininkų okupacijos zonoje, gyvenimo lygis staigiai krito net
lyginant su karo metais. Iki 2/3 gyventojų pastoviai neprivalgydavo,
pusė vokiečių dirbančiųjų gyventojų buvo ant pilno išsekimo
ribos – juos tiesiog neprimaitindavo. Padėtį apsunkino milijonai
pabėgėlių ir deportuotų vokiečių, išsiųstų iš Elzaso ir
Lotaringijos – provincijų, sugrąžintų Prancūzijai. Kanadiečių
rašytojas ir televizijos prodiuseris Robertas Alenas savo
straipsnyje „Laiškas iš Berlyno“ (1946 metų vasaris) taip
aprašė pabėgėlių atvykimą į Berlyno stotį: „Visi jie
buvo mirtinai išvargę, alkani, nelaimingi…Leisgyvis
vaikas…Moteris neviltyje, kokio man dar neteko stebėti… Jeigu
net jūs matote visa tai, neįmanoma patikėti… Dievas siaubingas“.
Kai kurie išslaptinti Merfi
dokumentai, pagrindinio diplomatinio patarėjo JAV Vokietijoje,
parodo, koks katastrofiškas mirtingumo lygis buvo šalyje. Viename
iš savo pranešimų Merfi rašė, kad imigracija ir oficialus lygis
mirtingumo parodo, kad po 3 metų gyventojų skaičius Vokietijoje
sudarys 71 milijoną, jeigu gi remtis realiu mirtingumo lygiu, tai
geriau naudoti skaičių 69 milijonai.
„Pradedant nuo 1945 iki 1948 metų
vidurio mes stebėjome įverginimą, pažeminimą, sunaikinimą visos
nacijos“, – tai JAV karinių oro pajėgų medicinos tarnybos
karininko žodžiai. Kapitonas Albertas Benke sulygino vokiečių ir
olandų maisto davinį: daugelį mėnesių kai kuriose Vokietijos
srityse racionas, nustatytas sąjungininkų, sudarė 400 kolorijų
per dieną; daugelyje sričių jis buvo kiek mažesnis 1000 kolorijų
per dieną. Nustatytas gi Trečiojo reicho vietininko Olandijoje
Arturu Zeissinkvartu racionas sudarė 1394 kolorijų per dieną, kurį
olandai gaudavo visada. Būtent už sukeltą Olandijoje badą
Zeiss-Inkvarta pakorė sąjungininkai.
Visą tai reikia pavadinti genocidu.
Tačiau, šiandien judėjų kontroliuojamos globalios MIP maitina
vokiečius pasakomis apie žvėriškumus „rusiškų barbarų”,
plėšusių nelaimingus vokiečius ir prievartavusių jų moteris“.
Bet niekas neprisimena apie tai, kad būtent dėl Stalino
pasipriešinimo buvo išsaugota Vokietija, o ne suskaldyta į penkias
limitrofijas, įskaitant „Naująjį Izraelį“, o patys vokiečiai
nebuvo paveikti totalaus genocido totalios kastracijos ir išliko
kaip tauta. Prie to galima pažymėti, kad savo
okupacijos zonoje tarybinė vadovybė dėjo didžiules pastangas tam,
kad pamaitinti vokiečius ir atstatyti pramonę – davė darbo
okupuotų vokiečių žemių gyventojams. Tarybų Sąjunga,
kuri turėjo gauti ženklią reparacijų dalį iš Vokietijos
perduodant jai įrangą demontuotų vokiškų gamyklų, greitai
įsitikino, kad jai žymiai naudingiau vietoje, Vokietijoje, akcinės
bendrovės ir išvežti reparacijų sąskaita gatavą produkciją šių
bendrovių.“ Turimi duomenys apie Vokietijos išmokas
ir „reparacijos“ Izraeliui bei „holokausto aukoms“ viršija viršija 1 trilijoną 200 milijardų
JAV dolerių.
Svarbu suprasti, kad be išmokų
menamoms „holokausto aukoms“, faktiškai Vokietijos sąskaita
buvo sukurta Izraelio pramonė, jau nekalbant apie karinės technikos
tiekimus, įskaitant karo laivus ir povandeninius laivus – visiškai
nemokamai arba už kainas, ženkliai mažesnes už savikainą.
Izraelis didelių mastu išvystytas eksploatuojant Vokietijos tautą
ir ekonomiką, o ne tik, ir ne kiek sąskaita eksploatacijos JAV
ekonomikos.
Melas apie „pabėgėlius“ ir
„reikalingą darbo jėgą Vokietijos ekonomikai“
Jau 2014 ir 2015 metais buvo aišku,
kad į Europą atvykę ekonominiai imigrantai, kuriuos Merkel ir
kitas sionistinis ES elitas melagingai praminė „pabėgėliais“
čia liks visiems laikams. Apie tai rašoma ES dokumentuose,
skirtuose imigracijai ir relokacijai. Kas juos norėjo surasti, tas
surado ir perskaitė (10).
Kad šie bemoksliai ir kvalifikacijos
neturintys imigrantai (iki 2/3) reikalingi ES ekonomikai yra melas.
„Nes, jeigu būtų kalbama tiktai apie darbininkų rankas, tai
kodėl Vokietija 2004 metais nebuvo tokia pat atvira darbininkams iš
Centrinės ir Rytų Europos, nustatydama plečiantis Europos Sąjungai
ilgus pereinamuosius periodus? Kodėl taip noriai neatveria savo durų
ukrainiečiams? Už jų rytinių sienų yra tūkstančiai žmonių,
gerai išsilavinusių, kvalifikuotų ir jokių problemų su jų
integracija. Vietoj jų pasirinko ateivius, kilusius iš svetimos,
dažnai priešiškos kultūros, neturinčius, kaip seka iš
paskutinių Vokietijos Federalinės užimtumo agentūros tyrimų,
pagrindinių įgūdžių, dažniausiai beraščius. Kad juos
panaudoti bet kokiam darbui reikia kiekvienais metais išleisti
dešimtis milijardų eurų. Ir tai be sėkmės garantijos. Tiktai,
tikriausiai, šios politikos paaiškinimas – tai ideologiniai
kliedesiai.
Gal tai ir gerai, kad lenkai papildė
Vokietijos savo darbuotojais. Jeigu Berlynas norėtų atsiverti
lenkams, kaip šiandien sirams ir eritrėjiečiams, iš Lenkijos į
Vokietiją išplauktų dar didesnė žmonių upė, negu milijonas,
kuris prieš kelis metus emigravo į Didžiąją Britaniją. Stebint
Vokietijos politiką sunku atsikratyti pojūčio, kad ES veikiančios
taisyklės, kurias keičia stipriausios valstybės, tarnauja grynai
politiniams ir ideologiniams tikslams. Kas galiausiai išloš, kas
praloš, sužinosime jau greitai.“, - rašo Konrad Koodziejski (11).
Merkel nesustos, kol nepribaigs
Vokietijos su „pabėgėliais“ (12)
2016 metais pabėgėlio statusą
Vokietijoje pretendavo gauti 280 000 žmonių, 2015 – 890
000. Viso per 2 metus – 1 170 000 žmonių. Nepaisant 2016 metų
birželio mėnesį ES pasirašytos readmisijos sutarties su Turkija,
kurios iniciatore buvo Vokietijos kanclerė Angela Merkel, per
„Balkanų maršrutą“ į Vokietiją atvyksta 10-15 000 migrantų
kiekvieną mėnesį. Niekas tiksliai nežino, kiek yra
neužregistruotų žmonių. Įvairiais vertinimais 100 -150 000. 80%
(!) atvykusių per pirmuosius 4 2016 metų mėnesius neturėjo asmens
dokumentų arba turėjo padirbtus dokumentus. Tai leido jiems
registruotis po kelis kartus ir gauti po kelias socialines išmokas.
Neaiški padėtis su migrantų šeimų
susijungimu, nes leidus jiems susijungti, atvykėlių skaičius
išaugtų kartais. Manoma, kad taip artimiausiu metu atvyks 0,5
milijono sirų. Šiuo metu Vokietijoje yra 268866 pareiškimai šeimų
susijungimui.
Merkel valdžia nededa pastangų, kad
išsiųsti nelegalus, kurie yra negavę pabėgėlio statuso. Berlyno
teroristas, nužudęs prieš praėjusias Kalėdas 12 žmonių ir
sužeidęs 50 buvo vienas iš jų.
Žlugusią Angelos Merkel atvirų durų
politiką Vokietijos kanclerio rinkimų 2017 metais išvakarėse
kritikuoja jau ne tik Alternatyva Vokietijai partija (AfD), bet ir
KDS bendrapartiečiai. Pagrindine 2017 metų pradžios
Vokietijos naujiena buvo įtakingos KDS ir Bundestago
narės Erikos Steinbach išėjimas iš valdančiosios partijos.
Erikos Steinbach pareiškė, kad
kanclerė Angela Merkel pažeidė Vokietijos įstatymus, kada 2015
metais atidarė sienas pabėgėliams. „Tai, kad žmonėms
nenustačius jų asmenybių mėnesių bėgyje buvo leista kirsti
autobusais ir traukiniais sieną, buvo ne išimtimi, bet sąmoningu
žingsniu, prieštaraujančiu mūsų įstatymams ir ES sutartims“.
Ji pažymėjo, kad tūkstančiai pasų, kuriuos pateikė migrantai,
buvo padirbti, bet jokių teisinių pasekmių šie nusikaltimai jiems
neatnešė. „Žymi dalis žmonių, kurie atvyko, nėra pabėgėliai
pagal Ženevos konvenciją“, - pasakė Steinbach. Jos žodžiais,
to pasekoje į šalį atvyko ne tik tie, kuriems reikia prieglobsčio,
bet ir potencialūs teroristai.
Iki 2018 metų Turkija gaus iš ES 6
milijardus eurų, kurie turėtų būti paskirstyti pabėgėliams
Turkijos esančiose stovyklose. Tie, kas negali pretenduoti į
prieglobstį bus iš Graikijos pervežti į Turkiją. Vietoj jų į
ES iš Turkijos bus vežami tie, kurie gali pretenduoti į
prieglobstį. Šių keistų žmonių mainų formulė 1:1.Turkija
neišleidžia į Europą sirų mokslininkus, kitus išsimokslinusius
pabėgėlius, sveikus, bet užtai stengiasi siųsti į Europą visu
luošus ir ligotus, kuriems reikalinga brangi medicinos pagalba.
Atranką atlieka ne SNO organizacija, o Turkijos vidaus reikalų
ministerija. Šią sąlygą išsirūpino Turkija. „To pasekoje į
Europą patenka neproporcingai daug luošių“, - rašoma Pi-news.
Slaptas ES-Turkijos susitarimas numato 400000-500000 sirų pabėgėlių
pasikeitimą su Turkija. Visi šie pabėgėliai bus atskraidinti
lėktuvais į Vokietiją ir pagrindinė našta teks Vokietijai. Visi
jie atvyks jau su vizomis ir ne taip bus matomi plačiajai
visuomenei.
Paaiškėjo, kad šią sutartį
rengė „Europos Stabilumo iniciatyva (ESI), kurią dalinai
finansuoja Džordžas Sorošas . Būtent ši organizacija ir paruošė
„Merkel planą“, „kuris labiausiai žalingas Vokietijai“,
- konstatuoja Pi-news.
Buvo numatoma, kad per metus bus
lėktuvais iš Turkijos pervežama po 20000 Sirijos pabėgėlių, bet
štai Vokietijos kanclerė, rugpjūčio 9 dieną pasisakė už tai,
kad jų skaičius būtų padidintas iki 40000 per metus.
Angela Merkel pasiūlė į ES vežti
daugiau pabėgėlių, negu planavo SNO, ir nuo 20000 metinės normos
padidinti iki 40000. Tai skaičius su kuriuo gali „susidoroti ES su
500000 milijonais gyventojų, tikriausiai“.
Sionistų pasaulinio viešpatavimo
ekonominis pagrindas
Sionistų pasaulio užvaldymo projektas turi tvirtą Ekonominį pagrindą. Visų pirma tai sionistų
Rotšildų dar 2013 metai privatizuotos JAV FRS pinigų spausdinimo
staklės (13).
Valentinas Katasonovas rašo:
„Centriniai bankai senai yra pagrindiniai veikėjai daugelyje
finansinių rinkų – kreditinėje, piniginėje, valiutinėje, kur
jie pasirodo kaip absoliutūs monopolistai. Iki šiol fondų rinkose
jie nedalyvavo, dabar jie ateina ir čia. Mes nesuspėsime
apsidairyti, kaip jie čia taps vienvaldžiais šeimininkais. O
pirkdami kontrolinius paketus – šeimininkais visų ekonomikos
ričių. O kur atsiranda absoliutus monopolistas, ten nėra rinkos.
Mūsų akyse kuriasi globali administracinė-komandinė sistema,
kuriai vadovauja keli nacionaliniai bankai. Tarp kitko, aš jau
rašiau apie tai, kad keli formaliai nepriklausomi centriniai bankai
(JAV FRS, ECB, Anglijos Bankas, Japonijos Bankas, Nacionalinis
Švedijos bankas, Kanados Bankas) sudarė tarpusavyje sutartis, labai
primenančias globalų valiutinį kartelį. Šie procesai parodo, kad
pinigų šeimininkai (pagrindiniai JAV FRS šeimininkai ir kitų
„išrinktųjų“ centrinių bankų) eina link to, kad tapti
pasaulio šeimininkais“ (14).
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą