Siaurukas yra ne tik
istorinis ES paveldas mūsų Anykščiuose. Lygiai toks pats
siaurukas yra Vengrijos premjero Viktoro Orbano gimtajame mieste
Felcsút. Dabar šį siauruką, kaip musės š..ą, apsėdo spiečius
kontrolierių iš Briuselio. Nepatinka „myžančio berniuko“
sostinei Briuseliui Orbano tvirta nacionalinė politika, jo pasienyje
pastatyta tvora, neleidžianti teroristams-musulmonams okupuoti
Vengrijos ir ES, todėl jie niršta, ieško menkiausio preteksto
sukompromituoti ši ES didvyrį, Europos saugumo gynėją. Siužetą
apie šį patikrinimą parodė ir lietuviška globalistinė
„siaurovizija“.
Lenkų portalo wPolytice
žurnalistė Aleksandra Rybinska rašo: „Felcsút tai nedidelis
miestelis 80 km nuo Budapešto, kuriame išaugo Vengrijos premjeras
Viktoras Orbanas. Pastaraisiais metais Felcsút mieste įsteigta
nauja vidurinė mokykla, futbolo akademija su moderniu stadionu, o
2016 m. gegužę – muziejinis siaurasis geležinkelis, jungiantis
1500 gyventojų turinčią savivaldybę su už 6 km esančiu
Alcsútdoboz miestu. Nieko ypatingo, reikia pasakyti, siaurukai
Vengrijoje yra gana paplitę, ir Felcsút meras Felicity Lorincas
Meszaros, Orbano vaikystės draugas, taip bando atvilioti turistus į
savivaldybę.
Dabar ši geležinkelio
linija tapo Orbano ir Europos Sąjungos ginčo objektu. Linijos
statyba kainavo 1,9 milijono eurų ir buvo daugiausia finansuojama iš
Europos fondų. Tame irgi nėra nieko neįprasto, bet opozicijos MIP
kaltina Budapešto vyriausybę, kad norėdama gauti finansavimą iš
Briuselio, nepagrįstai padidino skaičių keleivių, kurie naudosis
siauruku. Portalo "Atlatszo" žurnalisto
teigimu, jų yra nedaug, gal keliasdešimt žmonių per dieną. Per
mažai, kad būtų pelninga. Portalas įtaria, kad Orbanas iššvaistė
ES pinigus, kad jo draugas Felcsút meras galėtų prisijungti prie
savo kolekcijos eilinį brangų žaislą.
Vengrijos opozicijai
Orbano gimtasis miestas yra jo diktatoriškas galios, jo klientūros
sistemos simbolis, kuris leido jo draugams ir giminėms ženkliai
praturtėti. Jie nurodo Felcsút stadiono Pancho areną, kurio
tribūnose yra dvigubai daugiau vietų, nei miestas turi vietinių
gyventojų, jie nurodo verslininką Meszarosą, kuris pastaraisiais
metais tapo turtingu daugelio laikraščių sąvininku, o juk pradėjo
kaip kuklus šildymo įrangos technikas.
Europos Sąjunga greitai
ir ryžtingai reagavo į kaltinimus, ir artimiausiomis dienomis į
Felcsút atvyks inspektoriai iš Europos Parlamento Biudžeto
kontrolės komiteto (CONT). Budapešto vyriausybė piktinasi ir
tvirtina, kad Briuselis tuo nesidomėtų, jei miestas nebūtų
susijęs su Orbanu. Partijos Fides deputato Tamas Deutsch nuomone, ES
bando spausti Budapeštą kišdamasi į Vengrijos vidaus reikalus.
Nėra abejonių, kad visa
tai yra keista. Europos Sąjunga, įklimpusi į gilią krizę ir
susiduria su daugeliu problemų, įskaitant piktnaudžiavimą ES
lėšomis dideliu mastu, net kai ankstesnių vyriausybių Ministro
Pirmininko Ferenc Gyurcsány valdymo metu buvo išplėsta Budapešte
metro keturiomis linijomis (išmokėta 296 milijonų eurų kyšių),
staiga ji nusprendė užsiimti siauruoju geležinkeliu Vengrijos
provincijos užkampio mieste. Prisiminkite: pastaraisiais metais už
ES lėšas buvo atkurta, be kita ko, Čekijoje eksporto-paslaugų
agentūra ir pastatytas kalnų slidinėjimo kurortas Bornholmo
saloje. Felcsút atveju ES pinigai buvo išleisti teisingai:
siaurajam geležinkeliui.
Ar Orbano gimtinėje
gyvenantys gyventojai būtų galėję apseiti be šio geležinkelio?
Turbūt. Tačiau Vengrijoje yra dešimt ar daugiau siaurojo
geležinkelio linijų finansuojamų ES, ir praktiniu požiūriu, jos
yra nereikalingos. Kodėl ES kontrolieriai ėmė tikrinti Felksút
liniją? Sunku čia neįžvelgi tendencingumą. Orbanas konfliktuoja
su ES dėl pabėgėlių, turi jausti Briuselio spaudimą. Ir jei
pavyks atrasti kokių nors pažeidimų, kurie vėliau gali būti
naudojami prieš jį, net ir atrastų žiniasklaidos.
Nekenčiantis Sąjungos
ministras pirmininkas, kuris padeda savo draugui vogti ES pinigus jo
gimtajame mieste, puikiai tinka pasakojimui, kurį panaudos Briuselio
elitos apie Vidurio ir Rytų Europos šalis, kurios neva naudoja ES
kaip bankomatą ir nenori būti solidarios.
Tai taip pat yra
realizacija taktikos, kurią paskelbė kai kurie ES politikai: gal
Briuselis ir negali sumažinti šioms šalims struktūrinių fondų,
bausti jas už solidarumo stoką, tačiau patikrinti, kaip jie
išleido jau išmokėtas lėšas gali. Ir kai kuriuos pažeidimus
visada atras.“
P.S. O kiek ištratinta
ES pinigų Lietuvoje? Dvarams, kaimo sodyboms, lajų ir pelkių
takams, apžvalgos bokštams, išmirusių miestelių infrastruktūrai,
likviduotoms mokykloms... Vieni iš tų objektų lankomi ir naudingi,
kiti – grynas pinigų švaistymas ir vogimas. Gal todėl ir bijo
mūsų valdžios vagys bent kiek paprieštarauti Briuseliui dėl tų
teroristų-pabėgėlių vežimo į Lietuvą? Gal
todėl Briuselio kontrolieriai ir
neatvyksta skaičiuoti kokį pelną valstybei neša Anykščių
siaurukas, ar suremontuota ir likviduota mažo miestelio mokykla,
rekonstruota irgi už ES pinigus?
Orbanas
pernai pastatė tvorą, atitvėrė savo
valstybę ir Europą nuo „pabėgėlių“ musulmonų, nuo banditų,
nuo teroristų, per metus pas jį nekviestų svečių (o Merkel vis
dar kviečiamų) sumažėjo 99 procentais. 2015 metais jų per
atviras ES sienas į Vengriją atėjo 391,000, 2016, ėmus statyti
sieną – 18,236, o 2017 metai - vos 1,184, panašiai tiek, kiek
Lietuvos interesus išdavusi jos valdžia sutiko savanoriškai
atsivežti. Sienai jis išleido 800000 eurų, bet jo nuomone, nėra
tos kainos, kurios vengrai nesumokėtų už savo valstybės saugumą.
Briuselio ES lėšų skaičiuotojai atsisakė sumokėti pusę šios
sumos, jiems reikalingos atviros ES sienos, jiems reikalingi islamo
teroristai ir jų sunaikinta Europą.
Šaltiniai:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą