Aš jau rašiau, kad šiuo metu vyksta
sparti pasaulio ekonomikos „skaitmeninė transformacija“. Turima
omenyje, kad visos šalys, visos sritys, visos rinkos, visos
kompanijos ir piliečiai kurs savo ekonominius santykius
informacinių-kompiuterinių technologijų (IKT) pagrindų. Ekspertai
išskiria tris pagrindines IKT panaudojimo sferas: 1) gamyba, kur vis
didesnę rolę įgaus robotai; 2)prekyba, kur dinamiškai vystosi
elektroninė imperija; 3)pinigų-kredito sfera.
Smulkiau apžvelgsime
piniginės-kreditinės sferos suskaitmeninimą. Dauguma operacijų
rūšių jau senai tapo suskaitmenintomis 100 procentų. Tai
atsiskaitymai ir mokėjimai tarp bankų. Pakanka prisiminti
informacinę sistemą SVIFT, per kurią kasdien praeina 2,5
milijardai mokėjimo pavedimų. Tuo pačiu metu SVIFT yra tarptautinė
kooperatinė bendrovė, apimanti daugiau negu 9 tūkstančius bankų
ir kitokių organizacijų iš daugiau negu 200 valstybių.
Regioniniame lygyje vienas iš žinomiausių yra mokėjimo sistema
TARGET2, jungianti Europos Sąjungos valstybių-narių centrinių
bankų informacines sistemas. Kiekvienoje šalyje yra savo
nacionalinė mokėjimo sistema, aptarnaujanti bankus ir stambias
organizacijas. Pavyzdžiui, JAV prie tokios galima priskirti Fedwire
(Federal Reserve Wire Network). Tai federalinė automatizuota pinigų
pervedimų sistema užtikrinanti brutto-atsiskaitymus realaus laiko
režimu, valdoma federalinių rezervinių bankų ir leidžianti
vykdyti lėšų pervedimą tarp dalyvių, kurių skaičius viršija 9
tūkstančius. Prie tinklo Fedwire prijungtos stambios kreditinės
organizacijos vykdo virš 99% visų
mokėjimų JAV.
Tačiau toks
suskaitmeninimas pinigų-kredito sferos makro lygyje buvo įvykdytas
jau ХХ amžiaus pabaigoje. Dabar prasidėjo nauja
suskaitmeninimo fazė – mikro lygyje. Čia galima išskirti tris
pagrindines kryptis.
Pirmoji surišta su atsiradimu ir
plačiu paplitimu bankų plastikinių kortelių (debetinių ir
kreditinių) ir sukūrimu bankomatų tinklo. Bankų kortelė —
instrumentas, duodantis galimybę pasiekti savo asmeninę sąskaitą
banke. Speciali kortelių sąskaita (SKS) atidaroma banko, kad
atspindėti visas kliento vykdomas operacijas panaudojant banko
kortelę. 2012 metais pasaulyje buvo išleista virš 10 milijardų
bankų kortelių (2,3 kortelė skaičiuojant vienam planetos
gyventojui). Iki 2018 metų jų skaičius padidės iki 13,6 milijardų
vienetų. Niekas nežino pasaulyje pastatytų bankomatų skaičiaus,
bet, pagal šios technikos gamintojų vertinimus, jau 2011 metais jų
galėjo būti 2,3 milijonai.
Antra kryptis surišta su kūrimu
tiesioginių piniginių santykių tarp fizinių asmenų apeinant
oficialias bankų sistemas. Kalba eina apie taip vadinamas
kriptovaliutas – virtualius pinigus. Aš jau rašiau apie
kriptovaliutas, kvalifikuodamas šitą žaislą kaip azartinių
žaidimų instrumentą, turintį gana netiesioginį ryšį su
pinigais.
Trečia kryptis apima santykius tarp
bankų ir klientų ir vadinama skaitmeniniu bankingu (digital
banking), arba elektroniniu bankingu (e-banking). Naudojami ir kiti
terminai: online-bankingas, interneto-bankingas, distancinis
bankingas (Lietuvoje dažniausiai naudojamas terminas –
elektroninė-bankininkystė, A.L.). Elektroninio bankingo paslaugos
apima:1) klientų aprūpinimą sąskaitų išrašais; 2) informacijos
teikimą apie bankų produktus (depozitai, kreditai ir t.t.); 3)
paraiškas dėl depozitų atidarymo, kreditų gavimo, banko kortelių
ir t.t.; 4) vidiniai pervedimai į banko sąskaitas; 5) pervedimai į
kitų bankų sąskaitas; 6) lėšų konvertavimas. Jeigu pirmosios
dvi paslaugų rūšys gali būti vykdomos panaudojant mobilias ryšio
priemones, tai kitos, kaip taisyklė, jau reikalauja interneto.
Šiandien vis didesnę rolę ryšyje „klientas-bankas“ įgyja
mobilus internetas. Šiuolaikiniai bankai įsisavina naują
perspektyvią kryptį brokerių veiklos vystymą – suteikimas
fiziniams asmenims prieigos interneto pagalbos prie tarptautinių
valiutų ir fondų rinkų (internet-treiding).
Distancinis bankingas pirmą kartą
pasirodė JAV home banking pavidalu 1980-aisiais
metais. Sistema suteikdavo galimybę indėlininkams tikrinti savo
sąskaitas, prisijungti prie kompiuterių per telefoną, pradžioje
stacionarų, vėliau mobilų. Atsirado SMS-bankingas, paremtas SMS
-pranešimais. 1990-aisiais metais atsirado analogiškos informavimo
sistemos, paremtos Interneto naudojimu. Tai pačiais 90-aisiais
metais buvo aprobuota distancinė klientų
lėšų perlaidų sistema. 2000-jų pradžioje Bank of America
distancinio bankingo paslaugomis naudojosi 20% klientų. 2001 metais
skaičius tokių šio banko pervedimų buvo 3 milijonai, o bendra
perlaidų suma viršijo 1 milijardą
dolerių.
Atsirado taip vadinamas elektroninis
bankingas (EB). Tai daugiafunkcinė klientų informavimo ir jų
banko sąskaitų valdymo sistema. EB šiandien suteikia klientui šias
paslaugų kategorijas: Internetas-Klientas; Bankas-Klientas;
SMS-paslaugos; Telefonas-Klientas; Asmeninis kabinetas; Greitas
pasirašymas; Vizuojantis parašas.
Sunku tiksliai pasakyti, kiek žmonių
pasaulyje naudojasi internetiniu-bankingu. Vieni pasinaudoja bankų
distancinėmis paslaugomis tiktai epizodiškai, kitiems tai tapo
gyvenimo būdu. Štai kai kurie Jungtinių Valstijų skaičiai. 2010
metais internetiniu bankingu naudojosi 46% suaugusių JAV gyventojų,
2013 metais šis rodiklis padidėjo iki 51%. Tai maždaug 70 milijonų
Amerikos piliečių. 2010 metais distancinėmis bankų paslaugomis
naudojosi 58% Interneto vartotojų, o 2013 metais – 61%. Tarp tų,
kas yra vartotojai mobiliojo telefono (o tokių tarp suaugusių
gyventojų beveik 100%), tiktai 18% naudojo telefono aparatą kaip
internetinio-bankingo priemonę. JAV iš 100 stambiausių bankų 86
teikia interneto paslaugas.
Žemiau pateikiu informaciją apie
Europos Sąjungos valstybes. 2007 metais EB paslaugomis naudojosi 25%
suaugusių ES šalių gyventojų, 2011 metais šis rodiklis išaugo
iki 40%, o 2015 metais jis pasiekė 46%. Tarp Interneto vartotojų
dalis EB vartotojų nuo 44% 2007 metais išaugo iki 54% 2011 metais
ir iki 57% 2015 metais. Jeigu visoje ES (28 valstybės) dalis
gyventojų, kurie naudojosi EB buvo lygi 46%, tai 15 valstybių ji
buvo didesnė už vidutinį rodiklį. Tai sekančios valstybės:
Norvegija – 90; Suomija – 86; Olandija – 85; Danija – 85;
Estija – 81; Švedija – 80; Liuksemburgas – 65; Latvija – 64;
Belgija – 62; Prancūzija – 58; Austrija – 51; Lietuva – 50;
Čekija – 48; Malta – 47.
O štai ES šalys, kuriose gyventojų
dalyvavimo EB paslaugose rodikliai buvo žemiau vidutinio lygio:
Ispanija – 39; Vengrija – 34; Slovėnija – 34; Chorvatija –
33; Lenkija – 31; Portugalija – 28; Italija – 28; Kiras – 20;
Graikija – 14. Ir jau visai atsilikusiomis vidutiniame Europos fone
atrodo trys valstybės – Bulgarija, Makedonija, Rumunija (pas visas
po 5 procentus). Rusija pagal gyventojų dalyvavimą EB sulyginamas
su tokiomis Rytų Europos valstybėmis, kaip Vengrija, Slovėnija,
Lenkija.
Stambiuose ir stambiausiuose JAV ir
Europos bankuose interneto bankingas dar netapo pačiu prioritetine
veiklos kryptimi, šie gigantai toliau daro savo milijardus kitose
verslo rūšyse. O štai mažo ir vidutinio kalibro bankams
internetinis bankingas yra gelbėjimosi šiaudas. Mažo ir vidutinio
bankų verslo sferoje atsiranda toks naujas reiškinys, kaip
virtualūs bankai. Susimastykim: kai kuriais vertinimais, iki 75%
visų bankų operacijų JAV ir Europoje vykdoma, neužeinant į banko
ofisą, tai yra per telefoną, internetą, bankomatą, banko
terminalą. Aiškėja, kad svarbia bankų konkurencijos ir išgyvenimo
priemone gali tapti išlaidų personalui ir patalpoms ekonomija. Ir
bankai įprastu vartotojui pavidalu ima nykti, bet tuo pačiu iš
kažkokio kito pasaulio tęsia bendravimą su klientais ir teikia
jiems paslaugas. Bendravimo priemone tampa kompiuteriai,
SMS-pranešimai, bankomatai ir geležinis roboto-atsakiklio balsas.
Europa šiandien lenkia Ameriką
virtualaus bankų verslo srityje. Dalinai tam padeda įstatymai,
kurie palengvina internetinės bankininkystės paslaugų teikimą
visoje Europos sąjungoje. Turima omenyje įvedimą Europos sąjungos
teritorijoje mokėjimo standartų ir sukūrimą vieningos
bendraeuropinės mokėjimo teritorijos — Single Euro Payments Area
(SEPA). Vakarų Europoje (Vokietija, Ispanija, Prancūzija, Olandija)
elektroninių bankų du kartus daugiau, negu JAV. Aktyviausiai
internetinės bankų paslaugos išvystytos Skandinavijos valstybėse
— Suomijoje, Norvegijoje, Švedijoje — jie apima 95% bankų ir
naudojasi 70% klientų.
Šiandien pas organizacijas, kurios
gavo pavadinimą internetiniais-bankais, kol kas yra bent vienas
ofisas, keli darbuotojai, yra telefonas, per kurį visai reali, o ne
virtuali sekretorė gali atsakyti į klausimus, yra pašto adresas.
Tačiau rytoj, kaip sako ekspertai, visa tai gali išnykti, pasiliks
tik vien slaptažodžiai, loginai, numeriai, autoatsakiklis ir...
robotas, teikiantis banko paslaugas. Tai ir bus 100-procentinis
skaitmeninis bankingas.
Daliai gyventojų
internetinė-bankininkystė jau tapo, kaip aš sakiau, gyvenimo būdu.
Bendras skaičius internetinio-bankingo JAV ir Europoje sudaro dabar
maždaug 150 milijonų, arba 35-40% pilnamečių gyventojų. Dauguma
dalis iš jų – kol kas pasyvūs ir nereguliarūs EB paslaugų
gavėjai. Prie tų, kas per atstumą valdo savo bankų sąskaitas
(aktyvūs vartotojai) ir daro tai nuolatos, galima priskirti virš ¼.
Išeina apie 30-35 milijonų, arba 9-10% suaugusių gyventojų. Dydis
kol kas vidutinis, bet ši dalis aktyvių ir nuolatinių
inernetinio-bankingo vartotojų gali jau artimiausiu laiku stipriai
išaugti. Konservatyvią kartą, kuri nepasitiki distancinėmis banko
paslaugomis, ateina nauja karta, kuri tokiais „prietarų“
neserga.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą