Garsaus ekonomisto Prof. Valentino
Katasonovo nuomone, yra visi požymiai, kad finansinė oligarchija
sąmoningai rengia pasaulinę krizę.
2019 metais sukanka 10 metų nuo
2007-2009 metų globalios finansinės krizės. Praėję metai,
Katasonovo teigimu, buvo paženklinti „kiekybiniais
suminkštinimais“. To dar nebuvo „civilizuoto“ kapitalizmo
istorijoje. Pirmą kartą pagrindiniai pasaulio centriniai bankai
dešimt metų aprūpina pasaulio ekonomiką gigantišku kiekiu
pigių, netgi nemokamų pinigų. Keistas šis kapitalizmas. Jį
teisingiau vadinti „piniginiu socializmu“, kurio benificiarais
yra spekuliantai, susieti su centriniais bankais. O spekuliantai
dėka veltui gaunamų pinigų tęsė savo mėgiamą užsiėmimą –
pūtimas burbulų finansų rinkose (dalinai nekilnojamo turto
rinkoje).
Katasonovas rašo: „Periodiškai
finansų rinkose vyksta ženklūs kotiruočių ir indeksų kritimai,
kas visus šiurpina. Tiesa, po kurio laiko kotiruočių ir indeksų
reikšmės atsistato ir tęsia augimą. Profesionalų kalba tokie
augimai-kritimai vadinami technine rinkų korekcija. Panaši
korekcija yra ypatybė bet kurių rinkų – finansų, prekių,
nekilnojamo turto. Kapitalizmas susiduria su šiuo reiškiniu nuo
tada, kada prasidėjo perprodukcijos krizės (Anglijoje pirma tokia
krizė įvyko 1825 metais; pirmoji pasaulinė ekonomikos krizė
buvo užfiksuota 1857 metais). Tačiau korekcijos – dar ne krizės,
jos tik trumpam išlygina disbalansą. Bet koks techninis
koregavimas gali peraugti į didelio masto krizę, lydimą greito
ir staigaus (ne keliais procentais, o dešimtimis procentų,
kartais) kritimo gamybos apimčių, nekilnojamojo turto kainų,
fondų indeksų, akcijų kainų ir pan.“
Katasonovas sako, kad apie rinkų
perkaitimą galima spręsti, lyginant du fondų biržos rodiklius:
1) biržos apyvartoje esančių akcijų kainą ir jos pagrindu
apskaičiuojamą kompanijų rinkos kainą; 2) metinį kompanijos
pelną.
Amerikoje „pinigų socializmo“
sąlygomis pasirodė didžiulis skaičius negyvybingų kompanijų,
egzistuojančių tik dėka pigių (beveik nemokamų) kreditų. Jas
vadina „kompanijomis-zombiais“. Sunku įsivaizduoti, kas su
jomis bus, jeigu pinigai ims brangti.
Apie nelauktą FRS procentinės normos
padidinimą V.Katasonovas rašo: „Negana to, Federalinis rezervas
pradeda išvalymą savo portfelio nuo tų popierių, kuriuos jis
supirkinėjo kelis metus realizuodamas kiekybinio suminkštinimo
(KS) programą. Iki krizės FRS aktyvai buvo 800 milijardų dolerių
lygyje. 2014 metų spalio mėn., kada paskutinė KS programa buvo
baigta, aktyvai išsipūtė iki 4,5 trilijonų dolerių. Jau beveik
metai FRS tuština savo popierių portfelį, parduodama hipotekos ir
iždo popierius, tai yra išima iš apyvartos pinigus. Dabar
kiekvieną mėnesį išimama po 50 milijardų dolerių. Efektas dėl
popierių išpardavimą toks pats, kaip bazinės normos padidinimas.
Verslo sąlygos Amerikoje sunkėja, pinigai tampa deficitu, auga
pilnos apimties krizės rizika (…).
Savo nuogastavimus dėl galimos krizės
2018 metų rugsėjo mėnesį išsakė RIT Capital Partners vadovas
baronas Jakovas Rotšildas: „Žemų procentinių normų laikai ir
kiekybinio suminkštinimo politikai, išpūtę fondų rinkų
kapitalizaciją, eina į pabaigą … Tai sukuria rizikas pokarinei
ekonominei tvarkai ir saugumui“.
Tikimybę to, kad krizė prasidės
2019 metais, pripažino daugiau nei pusė „Time“ žurnalistų
apklaustų ekspertų. Likusieji taip pat įsitikinę, kad krizė
neišvengiama, bet perneša jos pradžią į 2020 metus.
Kaip nebūtų paradoksalu, krizės
labiausiai nori tie, kam priklauso spausdinimo staklės, –
pagrindiniai FRS akcininkai. Tarp jų ir bankas „Goldman Sachs“.
Algoritmas senai susiklostė. Iš pradžių pinigų staklių
šeimininkai pripumpuoja ekonomiką pinigais, ekonomika auga,
sukuriami nauji aktyvai. Po to staigiai suspaudžiant pinigų masę
provokuoja krizę. Prasideda bankrotai, aktyvai pinga kartais.
Finale pinigų spausdinimo staklių šeimininkai superka atpigusius
aktyvus. Po to prasideda naujas ekonominis ciklas nuo eilinio
išplėtimo pinigų pasiūlos ir pasiruošimo sąlygų naujam
apiplėšimui. Tarp kitko, ir panika Niujorko fondų biržoje 1929
metais išprovokavo Federalinis rezervas.“
Pavojingi FRS veiksmai yra
sinchronizuojami su kitų centrinių bankų veiksmais. ECB
prezidentas Mario Dragi (taip pat išeivis iš Goldman Sachs)
pareiškė, kad kiekybinio suminkštinimo programa baigiama,
naujaisiais metais jos nebus. Anglijos bankas procentinę normą
rugsėjo mėnesį pakėlė nuo 0,5 iki 0,75%.
Beveik nemokamų pinigų sąlygomis,
valstybės, kompanijos, namų ūkiai (fiziniai asmenys), išaugino
savo skolas. Bendra visų JAV ekonomikos sektorių skola artėja
prie 300% BVP. Panaši ES (euro zona) ir Kinijos bendra skola.
Pinigų brangimas sukelia visų rūšių skolų aptarnavimo
išlaidas. Sugriežtinimas FRS kreditavimo politikos, Katasonovo
nuomone, neišvengiamai išprovokuos bankrotus visuose ekonomikos
sektoriuose. Vašingtono konsensusas draudžia riboti
transnacionalinį pinigų judėjimą, todėl krizė nedelsiant apims
visą pasaulį, kaip miško gaisras ir niekas nežino, kaip su juo
kovoti. „Šiomis sąlygomis Trampas gali likti atpirkimo ožiu“,
- mano prof. Valentinas Katasonovas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą