Skiriu tiems kurie
prisisegę mėlyną „niezabudką“ – TSRS okupantų pergalės
Gegužės 9 dienos atvirukų simbolius su žibuoklėmis. Kaip
sveikinimus, mes mokiniai gaudavome tokius ženklus tarybinėje
mokykloje ir iš tarybinių mokytojų. „Ir atleisk jiems Viešpatie,
jeigu jie nežino ką daro“- (Šventas Raštas) Sutriko Šventas
Tėvas Pranciškus, kai iš Bolivijos prezidento, kaip dovaną gavo
pjautuvą ir kūjį – bolševikų simbolį su paniekintu Kristaus
atvaizdu. Priėmė tokią „dovaną“ Šventas Tėvas su tokiu
ženklu ir manau, kad vėliau pasielgė protingai.
Nuo namo palėpėje
slėptos vėliavos, Lietuvos savanorio kario uniformos, kurią
tėvelis nešiojo dar ir bolševikams užėjus, vaikams ugdėsi
nepriklausomybės ir laisvos Lietuvos jausmas. Ko neturėjo
komunistinių šeimų vaikai. Tad mums vaikam laisvė švietė iš
palėpėje paslėptų nepriklausomos Lietuvos ženklų: vėliavos,
tautinė simbolika tėvelio karinėje uniformoje ir laukimas to
momento kada mes vėl būsime laisvi. Visaip ją šventėme
vaikystėje ir vaikiškuose žaidimuose nugalėdami rusus ir dainas
partizaniškas ir tautines dainuodami ir gyvenime niekada nesiskyriau
su tautine simbolika. Netgi tada kai už ją sodindavo į kalėjimą,
tremdavo į Sibirą. Užėję saugumiečiai į klebonijos raštinę
ir ten po stiklu rašomojo stalo viešai matydavo gerbiamą Lietuvos
vėliavą. Tą matė visi užėję į mano raštinę. Bet tai
nepraėjo nepastebėtai ir smurtaujant. Šitie ženklai buvo
kelrodžiai pasirenkant ir gyvenimo būdą - Kauno kunigų
seminarijoje – pašaukimą - liudyti tiesą iki pačios
aukščiausios dieviškumo tiesos. „Kam aš Dievo vardu atleisiu
nuodėmes čia žemėje, ten ir danguje jos bus atleidžiamos“ (
Šv. Raštas ) Ne keršyti, ne pykti, bet atleisti. Netgi Kauno
kunigų seminarijoje, kuri KGB buvo akylai sekama, mes klierikai,
kurie tikėjome Dievu ir Lietuvos laisve, ( nes tai buvo svarbu kiek
Bažnyčia prisidės prie tautos Laisvės sąmoningumo ) nebijojome
švarko atlape nešioti tautinę simboliką Lietuvos vėliavėlę už
kurią galėjome bet kada būti pašalinti KGB iš kunigų
seminarijos. Ir buvo Seminarijos vadovybei uždrausta man duoti
kunigystės šventimus. Seminarijos vadovybės atsakymas KGB:“ kad
aukščiausiu laipsniu baigusiam Seminariją auklėtiniui, bet kuris
pogrindžio vyskupas V. Sladkevičius arba J. Steponavičius jam
suteiks šventimus ir jūs turėsite nesugaunamą pogrindžio kunigą.
Šito KGB bijojo. Šitokio pasididžiavimo jausmo liudyti moralines
ir tautines vertybes, manau neturėjo nė vienas minkštų patalų ir
sotaus stalo vakarietis, dabar mus pradėjęs mokyti naujo
globalizacijos naikinamo pasaulio ar net kitaip suprasti 10 Dievo
įsakymų. Tad matydamas klastingai vykdomą neteisingumą mano
tautos atžvilgiu, negaliu tylėti ir nepasakyti, kad toks tautos
žeminimas paskutiniais metais ar nepareikalaus vėl už klaidas ir
dar didesnės atgailos, kurią jau nešėme 50 metų sutikdami
bolševikinį okupantą Vilniuje su tautiniais drabužiais ir su
gėlėmis, palikdami sąmoningą laisvės Lietuvą vienui vienai
kautis partizaniniam kare iki paskutinio jos sūnaus partizano.
Išlikęs kaip visada besipriešinantis bet kokiai netiesai per 50
okupacijos metų ir ne kartą pasikėsinant į mano gyvybę , kad aš
norėjau ne sau o savo tautai laisvės, mokiau tautiečius nemeluoti,
ginti moralines tautos vertybes, tad noriu kreiptis į tuos kurie
žaidžia mūsų tautos laisve, keistais ženklais išduodami už
laisvę žuvusiuosius. Pirmą kartą kada jie žuvo gindami Lietuvos
laisvę okupacijos metais ir antrą kartą dabar, kada Lietuva
pratinama negerbti jos laisvės simbolių, demonstratyviai rodydami „
masoniškus“ ženklus , trinat Kremliui rankas, kad gal jau laikas
pulti, nes tauta nuvertino tai už ką partizanai aukojo gyvybes?
(Manau yra visokių ženklų išduoti save, kitą, tautą netgi labai
nekaltu, kaip aukščiausiu meilės išraiškos ženklu, kada Judas
bučiuodamas išdavė savo mokytoją Kristų) Pakako vienai aktoriai
šou laidoje kažkaip keistai, sakyčiau artistiškai parodyti
sveikinimo gestą ir pasipiktinimo banga nusirito net iki Amerikos. O
mane labai įžiedžia ir tuos mano parapijiečius, kurie kitaip
suprato ir supranta laisvės simbolius, “ Niezabudkos“ ženklus
demonstruodami Lietuvos laisvės minėjimuose ir įsiklausant į
paskutinę JAV prezidento Barack Obamos, atsisveikinimo kalbą, kad
kas pažemina savo šalies vertybes ,( tai jis kalbėjo su ašaromis
akyse) tas netenka laisvės. Aš pritariu JAV, buvusio prezidento
žodžiams, lankiusio Lietuvą.
Vadžgirio mokyklos dar
mokiniai buvo ištremti į Sibirą už tai, kad jų piešimo
sąsiuviniuose rado nupieštus Gedimino stulpus o ne Kremliaus
žvaigždę? Kaip jūs jaučiatės prieš tuos kuriems lageryje,
beveik vaikams nuo kaklo plėšdami kryželį, kurį įdavė motina,
stribas vaikui siūlydavo vietoje kryželio duonos, bet net alkani
vaikai neatsisakė lietuviško tautinio kryželio. Reikia Lietuvai ir
dabar tokių vaikų ir tokio jaunimo.
Sakykite kas jus
„niezabudkų“ mylėtojai pakeitė? Kodėl jūs, tai kas mūsų
tautai buvo nepriimtina nei caro laikais, nei bolševizmo laikais,
išsaugoję savo tautos orumą, šiandieną, manau, lengvabūdiškai
pasinaudojote sausio 13 Lietuvos piliečių laisvės demokratijos
teise - tautinės simbolikos, vertybių iškeitimu. Nusimeskite šiuos
provokacinius ženklus kol Maskva nesuskaičiavo ( ji ir Ameriką
skaičiuoja ) ar jau visa Lietuva pasipuošė, naikindama taip
sunkiai atgautas vertybes sausio 13. Manau žaisminių galių
aktoriai ne raudonu kaip ankščiau savo himne giedamu žiedu, bet
manau postkomunistiniu naujadaru liberaliuoju „ niezabudkos“
žiedu skverbiasi į žmonių protus.
Pagarbiai, Sausio 13
gynėjas kun. A. Bulotas
P.S. Manau, kad ir
“niezabudkos“ mylėtojai pasielgs protingai, kaip pasielgė
Šventas Tėvas Pranciškus su Bolivijos Prezidento padovanotu kūju
ir pjautuvu ir su išniekintu Kristaus atvaizdu, kurio mes viešai
demonstruojant nematome. Taip pat patariu paskaityti Aukščiausios
tarybos Pirmininko V. Landsbergio sausio 13 testamentą...“kai bus
sunku glauskitės prie bažnyčių.“
Šaltinis: Laisvas laikraštis
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą