2017-10-05

Mus ir toliau nuodys nekokybišku maistu


Geresni ir sveikesni produktai iš tarptautinių koncernų Lietuvoje artimiausiu metu „nesišviečia“. Toliau valgysime š. ir tą š. kurį patys gaminame. Briuselis skyrė 1 milijoną eurų nekokybiškų maisto produktų patikrinimui ir basta. Kitus savo pažadus, matyt išsipagiriojęs Junkeris pamiršo, tad ir toliau pas slovaką žuvies piršteliuose bus mažiau žuvies, pas čeką šokolade - kakavos, o lietuvis ir toliau valgis visokį iš vakarų atvežtą š. ir klausysis renegato Vytenio Andriukaičio pažadų imtis priemonių. Žinoma, toliau valgys tą š. kurį pats gamina savo vartotojui.



O buvo taip: Lenkijos, Čekijos, Slovakijos ir Vengrijos valstybių premjerai, susirinkę Varšuvoje vasario 2 dieną, pasisakė prieš ES vykdomą diskriminaciją, kai Rytų Europos valstybių gyventojams iš Vakarų Europos valstybių yra tiekiami antrarūšiai produktai, žemesnės kokybės negu parduodami šiose valstybėse.

Slovakijos žemės ūkio ministras Marian Jurečka pateikė Europos komisijai skundą, kuriame buvo nurodoma, kad nežiūrint į vienodas pakuotes ir produktų sudėties markiruotes, eksportuojamų į Vakarų Europos valstybes maisto gaminių kokybė skiriasi. Nepaisant to, Europos komisija atsisakė tirti šį klausimą, kuris, jos nuomone, neturi principinės reikšmės. Tada šį Rytų Europos gyventojų diskriminacijos klausimą iškėlė visos keturios Višegrado valstybės premjerų susitikime Varšuvoje.

Slovakijos premjeras Robertas Fico pasakė, kad Slovakija šio klausimo nepaliks, jis pažadėjo kreiptis šiuo klausimu į Europos teismą.

Europos Komisijos (EK) pirmininkas J.C.Junkeris, skaitydamas metinį pranešimą Europarlamente, rugsėjo mėnesį, be kita ko, pripažino, kad europiečiams tiekiami dvejopos kokybės maisto produktai – geresni Vakarų Europai ir prastesni Rytų bei Vidurio Europos šalių gyventojams.

Lietuvos veterinarijos laboratorijai ištyrus 33 maisto produktas paaiškėjo, kad net 23 iš jų sudėtis Lietuvoje kitokia nei Vokietijoje. Žemės ūkio ministras B.Markauskas pavadino tokią situaciją „neskania“ ir žadėjo su kitomis diskriminaciją patiriančiomis valstybėmis, padedant EK, siekti, kad maisto produktai visoje ES būtų vienodos kokybės.

Gamintojų atstovai Lietuvoje teisinosi, kad jie netaiko dvejopų standartų – tik atsižvelgia į vietos vartotojų skonį. Neva, lietuviai tokie bepročiai, kad jiem patinka žmogaus sveikatai žalingi saldikliai ar hidrinti technikiniai riebalai, kurie Vakaruose naudojami nebent žvakių ir batų tepalo gamybai.

Lietuvos visuomenės apklausa parodė, kad 8 iš 10 lietuvių įsitikinę, jog tarptautinės bendrovės į Lietuvą atgabena prastesnius gaminius nei vakarų europiečiams.

Pakeisti padėtį gali tik teisiniai sprendimai

Pakeisti padėtį gali tik teisiniai sprendimai, o EK pirmininko raginimai pačių valstybių institucijoms kovoti su dvejopais maisto kokybės standartais iš karto sukėlė abejonių, ar Briuselis nemėgins permesti atsakomybės Bendrijos narėms.

Po gražios Junkerio kalbos, kad Slovakai nenusipelno mažiau žuvies žuvies piršteliuose, čekai mažiau mėsos jų patiekaluose, toliau pripažinimo, kad egzistuoja rinkoje dvigubi standartai, problemos sprendimas iš vietos nepajudėjo. Junkeris pasakė, kad tokios praktikos nėra teisėtos, o V.Andriukaitis mums pažadėjo imtis priemonių. Tačiau čia problema tame, kad pagal ES įstatymus, gamintojai gali skirtingoms rinkoms tiekti skirtingus produktus, tuo pačiu ženklu, bet prastesnius, tiesiog privalo sąstatą parašyti ant įpakavimo.

Vienintelį ką pasiūlė Briuselis šioje situacijoje, tai skyrė 1 milijoną eurų testavimui produktų, parduodamu su tarptautiniu prekės ženklu, dėl kurių buvo skundai ir kurie tikrai yra žemos kokybės Rytų Europoje.

Tai reiškia problemos permetimą į naujųjų ES valstybių pusę, kurios ir turės įrodinėti, ką jau įrodė. Slovakijoje, Čekijoje, Vengrijoje ir Bulgarijoje jau vyko šie tyrimai, kuriuos finansavo šių šalių vyriausybės. Visiškai aišku kad žemesnės kokybės produktų sąrašus galima dar labiau išplėsti, neaišku tiktai, ar tai atneš naudos, nes nėra jokių teisinių instrumentų, kurie galėtų nutraukti diskriminacijos praktiką.

Naujųjų valstybių vadovai ne kartą viešai pasisakė apie „maisto apartheidą“ ir tvirtino, kad Vakarai naudoja šias rinkas „kaip šiukšlių konteinerį“. Žema kokybė daugeliu atveju nesąlygojo žemesnės kainos, už žemesnės kokybės gaminius rytų Europiečiai mokėjo didesnę kainą, negu Berlyno ar Vienos gyventojai.

Labiausiai į šią kovą dėl dvigubų standartų įsijungė Slovakijos premjeras Roberta Fico, kuris pasiūlė Višegrado grupės vyriausybių atstovams susitikti su tarptautinių koncernų vadovais.

Tarptautiniai maisto koncernai tyli dėl jiems politikų pateiktų kaltinimų. Koncernų atstovai anksčiau pasisakydavo, kai jiems buvo keliami kaltinimai dėl dvigubų standartų masinės informacijos priemonėse. Tai lietė, pavyzdžiui, skalbimo miltelius, tiekiamus tik Lenkijos rinkai. Pasirodo, kad jie „buvo adaptuoti pagal lenkų vartotojų įpročius.“ Jie buvo mažiau aktyvūs todėl, kad „lenkai įpratę prie žemesnės kokybės skalbimo priemonių.“ Tokį požiūrį lenkai skaito įžeidžiančiu.

Reziumė. Mes ir toliau valgysime š., nes esame balti negrai. Juodi negrai ir arabai Vokietijoje net ir sėdėdami tenykščiuose kalėjimuose šveičia sau aukščiausios kokybės chalialinį maistą.

O kokį š. mes patys sau gaminame?

Su palyginimu tų pačių prekių Berlyne ir Vilniuje viskas aišku. Aš periodiškai atlieku palyginimą prekių, pagamintų Lietuvoje ir kitose rytinėse ES valstybėse. Pavyzdžiui, Lidle parduodama karštai rūkyta skumbrė – tikrai rūkyta, o mūsiškė – dažniausiai pamirkyta dūmų imitacijos marmale. Tas pats su rūkyta lašiša.

Visų pirma mums reikia pradėti gerbti patiems save, o tada reikalauti iš kitų, kad mus gerbtų. Šiandien Lietuvos valdžia vykdo lietuvių tautos genocidą, per ketvirtį amžiaus ji išnaikino 40 procentų lietuvių populiacijos, todėl nuodingi žmogaus sveikatai maisto produktai šiai valdžiai yra puikus įrankis vykdyti genocido politiką. Šita šungrybinė valdžia mus ir toliau nuodys. 

Nuorodos:









Komentarų nėra:

Rašyti komentarą