Neįvykusiomis imta vadinti tokias
valstybes, kurios nekontroliuoja sienų, finansų, bankų, neturi
veiksnios valdžios, kuriose viešpatauja korupcija, nėra tinkamos
sveikatos priežiūros ir pensijų sistemos, kur didelė emigracija,
kur didžioji dalis visuomenės skursta ir t.t.
Pagal daugelį požymių būtent tokia
valstybe tapo mūsų Tėvynė Lietuva po 26 metų
liberal-bolševikinės chuntos valdymo.
Šios neįvykusios Lietuvos valstybės
simboliai: Griūnanti Gedimino pilis, draudimas statyti paminklą
Vyčiui, iš valstybės bėgantis jaunimas, dokumentai - badu
marinamų senelių laiškai su pagalbos šauksmu neįvykusiai
valdžiai, neįvykusiai prezidentei.
Vieną iš tokių laiškų –
neįvykusios valstybės įrodymų, išvydau Laisvame laikraštyje
šiandien. Aš jį pacituosiu.
Rašo Birutė Dilpšienė ir „Motinų
klubas rašo:
(…) Mūsų
„Moterų klubas“ parašėme prezidentei, kad ji ne prašytų o
pareikalautų atlyginti Lenkijos okupantų padarytą žalą Lietuvai.
Iš rusų reikalauja, nors jie po karo atstatė Lietuvą ir, beje,
gana gerai atstatė... Tapome žydinčia šalimi: gyvenome be
konteinerių be nuodų valgėme savo kaimiečių žemdirbių
išaugintų duonų kaime laikėme karvių kriuksėjo paršeliai. O
dabar — nyku. Kur darbštieji žemdirbiai? Kur pramonė? Kodėl
mirusios gamyklos? O dabar beliko laisvė bėgti nuo sugrįžusios
vergijos, todėl vaikai palieka Lietuvą. Nauja okupacija - amerikonų
vokiečių lenkų o mes su prezidente linkčiojam ponams bučiuodami
Briuselio vėliavą. Ar čia ne imperija?
Bet grįžkime
prie žalos atlyginimo. Nors prezidentė pasiūlė skudurų ir kruopų
jeigu maža pensija, bet ir iš to nepragyvensi. Tą patį tvirtino
ir ponas Pranskietis. Tik gerb. Kirkilas kalbėjo pagarbiai ir siūlė
taikų gyvenimą su lenkų tauta. Mes irgi nesiūlome pyktis, bet
skriaudą ar žalą būtina atlyginti ir draugui, ir priešui.
Nežinau, ar gerb. Prezidentė neraštinga, ar kas nors su sveikata,
kad nesupranta, ką reiškia lenkų padaryta žala Lietuvai. Ir aš
rašau kartu su „Motinų klubo“ narėmis, jog privalote
susiderinti su Vyriausybe, jeigu mumis netikite, ir išsireikalauti
iš Lenkijos žalos atlyginimą už 23 metus, per kuriuos buvo
kankinama Lietuva - konkrečiai Vilniaus kraštas. O iš Lenkijos
gautus pinigus paskirkite pensininkams, nes jų tėvai kentėjo,
kovojo ir žuvo Vilniaus krašte. Skirkite ligoninėms, kad nebūtų
atmestinai gydomi žmonės, kad būtų išlaikytas transportas,
skirtas sergančių žmonių pagalbai.
Taigi,
prezidente, jūsų skudurų man nereikia, dar turiu iš tarybinių
laikų. Net Pakruojo valdžia neatvyko su manimi pasikalbėti. Tyla
ir po skambučio, nors jūs siūlėte. O gaila. Būtų radę beveik
aklą vyrą, kurio viena akis pašalinta, o kitą gydytis važinėjasi
į Kauną Jo pensija 295, mano 220. Ot gyvename gerai, be akių, be
dantų- nematai - nepasiimsi, neturi dantų - nevalgysi. Greičiau
galas visiems pensininkams, jaunimas išlėks vergauti į kitas
šalis. O Leninas taip negalvojo: atidavė Lietuvą su Vilniumi ir
auksą iš ten. O keikiame „okupantus“, kad leido Lietuvai
nepriklausomai gyventi.
Nenurimsime,
prezidente. Skųsimės laikraščiams. Ir gal tiesos sakymas išgelbės
nuo jūsų melo ir noro pribaigti mano Tėvynę!
Siunčiu ir
panelės Prezidentės atsiliepimą - pasiteisinimą man. Žala
Lietuvai turi būti atlyginta. Skausmo ir pažeminimo nenusinešė
laikas.
O žalos
atlyginimo prašau ne sau - valstybei, kuri ją atgavusi pati
nuspręs, kam skirti ar panaudoti.
Pagarbiai
Birutė Dilpšienė Ir „Motinų klubas““
Kokių dar reikia įrodymų, kad
gyvename neįvykusioje valstybėje?
P.S.
Vėl Vilniuje lijo lietus, vėl gatves
užlies vanduo, vėl į Nerį bėgs srutos. Vėl š. plauks Nerimi,
ir tai tęsis tol, kol mero kėdėje sėdės Š. - tikras neįvykusios valstybės bioindikatorius.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą