Sutapusi lietuviška svajonė - bananas

Lietuvos pensininko svajonė ėmė ir sutapo po 27 metų Lietuvos nepriklausomybės su buvusio sovietinio žmogaus svajonėmis - prisivalgyti bananų. Tai Lietuvos pensininkas gali padaryti kartą ar du per metus, kaip ir Homo sovieticus kažkada.

Lietuvos pensininkas jų prisivalgo, kai bananus „išmeta“, kaip ir tada, kai likdavo nuo partinių chalujų (brazauskinio tipo, kai jais persipildydavo jo bufetininkės bufetas), o dabar, kai jų užsigulėjusių ar pernokusių pavaro „po pigiam“, kaip vakar „Iki“, po 65 centus.

Kasininkė „Iki“ parduotuvėje pensininkui, bananinės akcijos metu: „Jūs jau trečią kartą šiandien bananus perkate“. „Labai juos mėgstu“, - atsakė pensininkas.

Sporto sirgaliai, kartais, labai įžeidžia negrus sportininkus, kai numeta į areną kokį bananą. Kam jie tai daro, geriau mestų tuos bananus pusalkaniams Lietuvos pensininkams, šie neįsižeis, pakels nuo žemės ir suvalgys. O dar geriau, jei numestų jiems kokią dešrą, ar kitą Lietuvos pensininko delikatesą.

Taigi. Išeitų, kad ėjomė ėjome 27 metus, o pasirodo, kad niekur nėjome, kad stovėjome vietoje, prie bananų eilėje.